Vilnius. Siūlymai riboti įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotą gilina prieštaravimus tarp ūkininkų ir bendrovių, o Seime surengtos diskusijos netikėta išdava - noras nutraukti Žemės ūkio rūmų valstybinį finansavimą dėl nesugebėjimo atlikti prisiimtų funkcijų.

Diskusiją „Žemės ūkio bendrovių - stabilios ir pažangios žemės ūkio sektoriaus dalies - tęstinumo galimybės" kovo 14-ąją Seime surengė parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA).

Diskusijos centre atsidūrė ribojimas įsigyti daugiau kaip 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, kuriuo siekiama užbėgti už akių spekuliacijoms žeme. Žemės ūkio bendrovės reikalauja, kad joms būtų leista įsigyti daugiau nei po 500 ha dirbamos žemės, o visų pirma leisti įsigyti tą žemę, kurią jos nuomoja nuo 2006 metų.

Anot LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, siūlymai riboti įsigyjamos žemės plotą kilo iš nuolat peršamo teiginio, kad bendrovės sunaikins tradicinį kaimą, kad Lietuva virsta žemgrobių ar žemvaldžių sukurtais dvarais, kad bendrovės trukdo stiprėti smulkiems ir vidutiniams ūkiams ir t. t. Savo pastabas J. Kraujelis adresavo ir salėje buvusiam Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkui Jonui Talmantui, pavadindamas kontraversišku jo pasisakymą dėl mokamų valstybei mokesčių ir buhalterinės apskaitos tvarkymo.

LŽŪBA przidentas Jeronimas Kraujelis ragino atsisakyti stereotipų ir niekuo nepagrįstų mitų, o vadovautis tik faktais, kurie įrodo, kad bendrovės niekada nespekuliavo žeme

Griovė mitus apie bendroves

Lietuvoje yra 224 žemės ūkio bendrovės, naudojančios daugiau kaip po 500 ha žemės. Jų deklaruojamas plotas per pastaruosius 8 metus nepakito: 2006 m. sudarė 313 tūkst. ha, o 2013 m. - 312,6 tūkst. ha. Tai vos 11 proc. visų šalies ūkių naudojamos žemės. Stambesnių kaip 500 ha žemės bendrovių nepadaugėjo, jų naudotos žemės plotas neišaugo, jų užimama dalis visų ūkių naudotos žemės ploto struktūroje nepadidėjo. Antra, bendrovėms nuosavybės teise priklauso iki 20 proc. jų naudojamos žemės, o 80 proc. jos nuomoja iš savininkų.

„Mes niekaip nerandame faktų, kad pajinės žemės ūkio bendrovės pirktų žemę ir ją pardavinėtų. Jos žemę dirba, kad gamintų produkciją, išsaugotų darbo vietas, žmonėms - pajamas, sumokėtų mokesčius, atliktų pareigą visuomenei", - sakė J. Kraujelis.

Diskusija „Žemės ūkio bendrovių - stabilios ir pažangios žemės ūkio sektoriaus dalies - tęstinumo galimybės" surengta parlamento Konstitucijos salėje

Dirbdamos palyginti nedidelę dalį šalies žemės, bendrovės pagamina apie 40 proc. gyvulininkystės ir apie 20 proc. augalininkystės produkcijos. Jose žemės panaudojimo efektyvumas yra apie 2,5 karto, o darbo našumas - apie 3,5 karto didesnis nei kituose ūkiuose. Mokesčių ir įmokų, skaičiuojant 1 ha, bendrovės sumoka 4,5 karto daugiau negu kiti ta pačia veikla užsiimantys ūkiai. Tad kodėl reikia riboti bendrovių veiklą? Kokių tikslų tuo siekiama ir kas tuo suinteresuotas?

Kritikavo iškreiptą konkurencingumą

Ankstesnės redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas leido juridiniams asmenims įsigyti iki 2000 ha žemės ūkio paskirties žemės. Šiam plotui daugelis ūkių jau suformavo gyvulininkystės fermas su atitinkama infostruktūra, tarp jų ir su srutų rezervuarų atitinkamomis talpomis, įsigijo techniką ir kt.

„Suprantama, kad lėšos, investuotos į gamybos priemones, kurios būtų panaudojamos 2000 ha plote, bus neišnaudotos, ūkiai patirs didžiulių nuostolių, neįvykdys įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, bankams. Įsipareigojimai kurti konkurencingą, modernų, aplinką tausojantį ūkį nebus įvykdyti, bus pažeisti jų teisėti lūkesčiai", - pabrėžė J. Kraujelis.

Jis siūlė neriboti 500 ha leistinos įsigyti nuosavybės teise žemės riba tiems ūkiams, kurie tą žemę bent jau nuo 2006 m. (t. y., kai maksimalus leistinas įsigyti dydis buvo sumažintas nuo 2000 ha iki 500 ha) iki šiol nuomoja iš savininkų, tinkamai ją naudoja. Tai leistų išspręsti susiformavusių ūkių veiklos tęstinumo, žemės ūkio konkurencingumo klausimus. Stambieji ūkiai negalės įsigyti žemės daugiau nei dabar naudoja, tačiau turės garantijas gyvulininkystės plėtrai ir modernizavimui, o smulkesnieji turės garantijas formuoti racionalias žemėnaudas tarpusavyje, neliks baimių, kad jie to daryti negalės dėl stambių ūkių spaudimo.

„Bendrovės turi po 1,5-2 tūkst. Galvijų. Ką joms daryti ant 500 ha - kaip užauginti tiems galvijams pašarų", - klausė LŽŪBA vadovas.

„Jeigu neprisiliečiama prie maksimalaus ploto ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei keitimo ar kitokio įforminimo, atsiranda problema - viengungiui ūkininkui galima turėti 500 ha ir bendrovei, turinčiai 30 ar daugiau darbuotojų, - irgi 500 ha, tad koks čia konkurencingumas? O 500 ha geros ir tiek pat prastos žemės irgi nepalyginami", - sakė J. Kraujelis.

Sėkmingiems ūkiams teks trauktis iš rinkos?

„Dirbame 2800 ha, esame įdarbinę 112 darbuotojų, laikome 1400 karvių (2500 sąlyginių gyvulių). Per metus parduodame 12 tūkst. t pieno. Valstybei sumokame 3,5 mln. litų mokesčių: vienas darbuotojas valstybės biudžetui atneša 31,5 tūkst. pajamų, - pristatydamas Kubilių ŽŪB (Šakių r.) kalbėjo jos vadovas Alvydas Miliūnas. - Nenupirkome papildomai nė vieno hektaro išskyrus tuos, kuriuos dirbome pastaruosius 10 metų. Viską investuojame į gamyba. Dar nė karto nesame mokėję dividendų".

A. Miliūnas siūlė pirmiausia išsiaiškinti, kas ir ką su žeme daro ir kam ją naudoja, o po to saugiklius taikyti.

„Saugikliai turi turėti tikslą. Ar tikslas yra riboti žemės ūkio gamybą ir darbo vietas kaime? Kodėl neribojama „maksimų" plėtra?", - piktinosi Šakių r. Kubilių ŽŪB vadovas Alvydas Miliūnas (nuotraukoje - kairėje; dešinėje - LŽŪBA viceprezidentas, Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas Petras Puskunigis)

Arūnas Grubliauskas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma" vadovas (Šiaulių r.) priekaištavo Seimo Kaimo reikalų komitetui, kad formaliai sprendžia problemas. Jo vadovaujama bendrovė susidūrė su problema: išnaudojusi žemės pirkimo limitą, ji nebegali įsigyti siūlomų 85 arų prie pastatų. Apie 2 tūkst. ha žemės dirbančios „Ginkūnų agrofirmos" vadovas piktinosi, kad bendrovės sumoka daugiau mokesčių negu ūkininkai, bet „nei jų pasiūlymai, nei prašymai, nei reikalavimai" negirdimi.

LŽŪBA viceprezidentas, ŽŪB „Ginkūnų agrofirma" vadovas Arūnas Grubliauskas (centre) ragino Seimo narius išgirsti žemdirbių problemas

Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės vyriausioji finansininkė Angelė Narbutienė aiškino, kad negalėdama įsigyti daugiau žemės, bendrovė negali plėstis: „Negalime galvoti apie jokias investicijas - nematome perspektyvos".

„Pasilikome rezervą iki 500 ha ribos, nes jei peržengsime, negalėsime pirkti sklypų, kurie yra įsiterpę į bendrovės plotus", – apie situaciją pasakojo Panevėžio rajono Jotainių žemės ūkio bendrovės vyriausioji finansininkė Angelė Narbutienė

Jotainių bendrovėje dirba 96 darbuotojai. Bendrovė kasmet į valstybės biudžetą sumoka 1,3 mln. litų. „Seimo Kaimo reikalų komitetui reikėtų dažniau susitikti su kaimo žmonėmis, nes vien Jono Talmanto nuomonė yra teisinga. Ne žemės ūkio bendrovės spekuliuoja žeme, o vyrukai, kurie kišenėse nešiojasi bent penkių firmų antspaudus ir perka Lietuvos piliečių vardu žemę, apeidami įstatymus", - kalbėjo panevėžietė.

Džiugas Grigaliūnas, UAB „Litagros žemės ūkio centras" valdybos pirmininkas pasidalijo pastebėjimais, kad Lietuvoje siūlomi ribojimai prieštarauja bendroms Europos agrarinio sektoriaus tendencijoms: Europoje jaunimas palieka kaimą, ūkių mažėja, jie stambėja, o Lietuva siekia juos smulkinti. „Žemės ūkio bendrovės vaizduojamos kaip baubas, bet tai tik teisinė organizacinė forma. Jei valstybė turi tikslą didinti gamybą, tai nėra ko priešinti bendrovių ir ūkininkų. Apie užsieniečių sutramdymą tik kalbama, o iš esmės ribojimai nukreipti prieš bendroves", - teigė Dž. Grigaliūnas.

Kęstutis Povilionis, Panevėžio r. Daukniūnų ŽŪB vadovas perspėjo, kad tokiais „saugikliais valdžia gali sužlugdyti gyvulininkystės ūkius. Sėkmingi ūkiai, ŽŪB priverstos galvoti, kaip trauktis iš rinkos, o ne kaip plėstis".

Bendrovės „Baltic Champignons", kuri kontroliuoja kompaniją „Agrowill Group", savininkas Kęstutis Juščius teigė, kad dabar Lietuvoje užsieniečiai yra įsigiję vos 1 proc. žemės, todėl nėra prasmės nuo užsieniečių gintis.

Bendrovės „Baltic Champignons" savininkas Kęstutis Juščius mano, kad valstybė iš viso neturi kištis į žemės rinką

„Lietuvoje yra 570 tūkst. žemės valdų savininkų, o su tokiais saugikliais yra paminamos jų teisės naudoti savo nuosavybę taip, kaip jie nori. Tai jų nuosavybė, jie turi teisę parduoti ją už tiek, kiek ji verta ir kam nori. Pirkti žemę visada bus brangu, o parduoti pigu, todėl šie argumentai beprasmiai. Lietuvos žemės savininkų sąjunga tyli, nors turėtų ginti savininkų interesus. Saugiklių įstatymą iš esmės reikėtų atmesti, nes nėra nuo ko gintis. Jei valstybė siekia spręsti smulkių ūkių neefektyvumo problemą, ji turėtų užtikrinti jiems ilgalaikių paskolų garantijas", - kalbėjo K. Juščius.

Vienodesnių sąlygų reikalavimas

„Už 2012 metus įvykdžius Europos Komisjos sprendimą dėl tiesioginių išmokų mažinimo (moduliacijos) žalą patyrė visos bendrovės, turėjusios karvių (už pieną), galvijų. Netekta 10 mln. litų. Tokių pat nuostolių laukiama ir už 2013 metus. Mūsų siekis - kad nuo 2014 m. jokių išmokų, kurios susietos su gyvulininkyste, mažinimo nebūtų, nepriklausomai nuo ūkio dydžio", - kalbėjo J. Kraujelis.

„2014-2020 m. planuojama įvesti išmokų ribojimą gaunantiems daugiau kaip 150 tūkst. eurų (5 proc.). Skleidžiami siūlymai mažinimo ribą didinti iki 50 proc. Maža to, siūloma didinti išmokas už pirmuosius 30 ha, tokiu būdu stambesniems ūkiams sumažės bazinė išmoka ir bendra išmoka vienam 10 ha ūkio hektarui ir vienam 1000 ha ūkio hektarui skirsis net 200 litų. Jei jau kalbame apie paramos ribojimo tikslingumą, mato kriterijus turi būti ne vieneto dydis, o žmogui tenkantis darbo vienetas, - sakė LŽŪBA prezidentas.

Pasak J. Kraujelio, bendrovės, skaičiuojant 1 ha, moka ir mokės daugiau mokesčių ir įmokų nei ūkininkai, tačiau šie mokesčiai negali skirtis 4-5 kartus. „Hektaras naudojamos žemės turi teisingai ir kiek galima vienodžiau prisidėti prie valstybės funkcijų vykdymo", - pabrėžė jis.

Diskusijose kalbėjęs Vytautas Buivydas, ŽŪB „Agrowill Žadžiūnai" (Šiaulių r.) vadovas ir Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos viceprezidentas, prieš pustrečių metų grįžo iš emigracijos, priėmęs iššūkį atgaivinti bendrovę, kuri nevykdė veiklos. „Dabar bendrovėje dirba 34 darbuotojai, specialistų amžius vidurkis - 28 metai, darbuotojų amžiaus vidurkis - vos daugiau kaip 30 metų. Jaunimo akimis, saugikliai turi būti logiški, jie neturėtų mažinti mokesčių, darbo vietų, kad ateityje nereikėtų kažko kaltinti, kad mažėja mokesčių surinkimas į biudžetą, arba kad jie naikina bendroves. Jokio skirtumo tarp ūkininko, valdančio 2000 ha, ar bendrovės, dirbančios 1000 ha, nematau", - sakė V. Buivydas.

AB „Agrowill Group" generalinis direktorius Marius Žutautas teigė, kad žemės įsigijimo „lubos" kai kurias bendroves pavers „sodininkų bendrijomis", nors jos sumoka didelius mokesčius. Jis piktinosi, kad taikomi vienodi reikalavimai dėl nuosavos žemės maksimalaus kiekio bendrovėms ir ūkininkams.

AB „Agrowill Group" generalinis direktorius Marius Žutautas teigė, kad žemės įsigijimo „lubos" kai kurias bendroves pavers „sodininkų bendrijomis"

M. Žutautas pateikė diskriminacinio apmokestinimo pavyzdį: 50 tūkst. litų apyvartą per metus pasiekęs ūkininkas sumoka 8,8 tūkst. litų mokesčių (be PVM), o tokio pat dydžio bendrovė - 9,6 tūkst. litų. Pasiekus 300 tūkst. apyvartą, mokesčių skirtumas dar didesnis: 21 tūkst. litų sumoka ūkininkas, 57 tūkst. litų - bendrovė. „Pasiekęs 30 mln. litų apyvartą ūkininkas sumoka 1,5 mln. litų mokesčių, bendrovė - 5,7 mln. litų", - lygino „Agrowill Group" vadovas.

M. Žutautas priminė Darbo partijos programinius įsipareigojimus rinkėjams remti ir skatinti konkurencingus ir perspektyvius ūkius, kurti darbo vietas. „Ar šiandieniai siūlymai atitinka Jūsų pažadus?" - klausė M. Žutautas Seimo narių darbiečių.

UAB „Biržų žemtiekimas" Valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius situaciją apibūdino posakiu „Fronte buvo tvarka, kol neįsikišo generalinis štabas“. Pasak V. Rinkevičiaus, takoskyros brėžimas tarp ūkių ir bendrovių jau atgyvenęs dalykas, nes esminių skirtumų tarpo jų nėra. „Jei bendrovės pajai vieno žmogaus rankose, tai kuo ji skiriasi nuo ūkio? Šiandien mums reikia ne takoskyrą didinti, o stiprinti visų ūkininkavimo formų dialogą", - sakė verslininkas.

UAB „Biržų žemtiekimas" Valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius akcentavo būtinybę žemdirbiams stiprinti dialogą

Diskusijoje žodį tarė ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Po jo pasakymo, jog sėkmingai ūkininkauti nereikia 500 ha, tam užtenka ir 300 ha, salėje pasigirdo nepasitenkinimo švilpsnių. „Saugikliai - ne užsieniečiams, jie - vietiniams vagims. Viskam pinigų užtenka. Jei pešimės, nerasime bendros kalbos, tai ir rezultato nebus", - sakė J. Talmantas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas laikosi nuomonės, jog 500 ha visiškai užtenka sėkmingai ūkininkauti

Seimo nariai reagavo į kritiką

Salėje buvusiems Seimo nariams Broniui Paužai, Edmundui Jonylai, Jonui Kondrotui, Kaziui Grybauskui ir kitiems parlamentarams žemdirbių pareikšta kritika, atrodo, buvo netikėta. Vienas iš parlamentarų atvirai pasakė tikėjęsis išgirsti pagyrimų už nuveiktus darbus.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, kreipdamasis į LŽŪBA ir LŪS vadovus bei diskusijos dalyvius, pripažino, kad kritikos dalis teisinga, bet atkreipė dėmesį, kad dalis jos nepagrįsta.

„Darbo grupė kūrė saugiklius žemdirbių reikalavimu. Už juos balsuos visas Seimas, o ne vien Kaimo reikalų komitetas. Tuo tarpu mes pasigendame aiškios ir suderintos žemdirbių pozicijos šiuo klausimu, išgrynintos nuomonės. Jūs turite susėti ir nuspręsti, ko visi bendrai norite, juk Jūs savivalda", - sakė S. Bucevičius, kreipdamasis į diskusijoje dalyvavusį Žemės ūkio rūmų vicepirmininką.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius (centre) vėl suabejojo Žemės ūkio rūmų reikalingumu. Nuotraukoje kairėje - žemės ūkio viceministrė Leokadija Počikovska, dešinėje - LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis

Po diskusijos komentuodamas situaciją, S. Bucevičius pareiškė, kad Seimo Kaimo reikalų komitetas vėl svarstys, ar reikia iš biudžeto finansuoti Žemės ūkio rūmus, nes „Rūmai neatlieka savo funkcijos".

„Jiems reikia nuimti finansavimą, jie nereikalingi, nes Žemės ūkio bendrovių asociacija, Ūkininkų sąjunga ir šeimos ūkių bendruomenė nusišalina nuo bet kurio sprendimo. Tas struktūras vienijantys Žemės ūkio rūmai turėjo juos visus išsikviesi ir išgryninti pozicijas ir tą nuomonę atiduoti mums - prašom, žemdirbiška nuomonė yra tokia. Politikams būtų lengviau, dabar to nėra", - sakė S. Bucevičius.

„Kaip galime apie šansus kalbėti, kai neturime informacijos apie žemės poreikį", - pridūrė S. Bucevičius, paklaustas, kokios galimybės, kad Seimas gali padidinti leistinos įsigyti žemės kiekį nuo 500 ha iki, pavyzdžiui, 2 tūkst. ha, kaip siūlo LŽŪBA. 

Komiteto vadovas pareiškė, kad Žemės ūkio rūmų finansavimo klausimą aptars su bendrapartiečiu žemės ūkio ministru Vigilijumi Jukna: „Turėsiu dar kartą progą tą klausimą apsvarstyti su ministru".

***

Parlamente vykusios diskusijos pasiūlymai gali būti toliau svarstomi tik tuo atveju, jei neįvyktų referendumas, kuriame rinkėjų bus klausiama, ar jie pritaria, kad žemė nebūtų parduodama ne Lietuvos piliečiams bei juridiniams asmenims. Jei piliečiai pasakys TAIP, teks iš naujo spręsti visų juridinių asmenų, valdančių žemę, tarp jų ir bendrovių, problemą, nes jie atsidurtų už įstatymo ribų. Seimas jau yra pradėjęs svarstymus, kad referendumas dėl žemės galėtų įvykti gegužės 25-ąją arba birželio 29-ąją.

MŪ inf.