Kėdainiai, rugsėjo 27 d. Šiemet buvo pirmieji metai, kai pereita prie vien tik elektroninio pasėlių deklaravimo. Ir nors kilo įvairių techninių sunkumų, deklaravimas buvo baigtas laiku: gauti paraiškas tiesioginėms išmokoms už 2,69 mln. ha hektarų plotą pateikė 172 tūkst. žemdirbių. Palyginti su pernai metais, pareiškėjų sumažėjo daugiau kaip 5 000, tačiau bendras deklaruotas plotas padidėjo beveik 50 tūkst. ha.

„Šie metai buvo didelių pokyčių metai ir mums, ir žemdirbiams, todėl natūralu, kad kilo įvairių problemų. Kitais metais viskas bus paprasčiau", - garantavo NMA direktoriaus pavaduotojas Vitas Lopinys

Paraiškų priėmimo informacinę sistemą nuo 2009 m. tvarko ir darbus seniūnijose organizuoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (ŽŪIKVC). ŽŪIKVC generalinis direktorius Sigitas Puodžiukas priminė, prie elektroninio deklaravimo padėta eiti prieš penkerius metus, o nuo 2009-ųjų žengti pirmieji realūs žingsniai. „Su savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio skyriais antri metai esame tarsi santuokos saitais susieti", - juokavo S. Puodžiukas penktadienį Kėdainiuose vykusiame renginyje, skirtame Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonių 2010 m. paraiškų surinkimo ir administravimo aktualijoms aptarti.

S. Puodžiukas pridūrė, kad žemdirbiams pirmiausia galėtų padėkoti aplinkosaugininkai - elektroninis deklaravimas padėjo sutaupyti 32 tonas popieriaus: būtent tiek sverdavo kasmet deklaravimui pildomi visi reikalingi dokumentai.

Šiemet elektroniniu būdu pasėlius deklaravo 172 065 pareiškėjai, iš viso buvo įbraižyta 1 127 792 laukų. Nors perėjus prie naujos sistemos baimintasi, kad gali padaugėti klaidų ir įvairių nesusipratimų, rezultatai rodo, kad viskas vyko palyginti sklandžiai, o klaidų netgi sumažėjo.

NMA Rinkos reguliavimo programų departamento direktorė Sonata Miškinienė pabrėžė, kad šiemet viršdeklaravimo atvejų, lyginant su 2008-aisiais, sumažėjo perpus. Taip pat žymiai sumažėjo dvigubo deklaravimo atvejų: pernai tokių buvo beveik 10 tūkst., o šiemet - 5 803.

Bene svarbiausia vaidmuo deklaravimo procedūroje tenka savivaldybių ir seniūnijų žemės ūkio skyrių darbuotojams. Šiemet tik 1 413 pareiškėjų (tai nesudaro nė 1 proc. bendro pareiškėjų skaičiaus) patvirtino paraiškas savarankiškai, be seniūnijų darbuotojų pagalbos.

Deklaravimo metu pirmą kartą buvo vykdyta apklausa. Pusšešto šimto pareiškėjų užpildytų anketų duomenimis, daugiausia informacijos apie teikiamą ES paramą žemės ūkiui žemdirbiai gauna iš seniūnijų ir savivaldybių žemės ūkių skyrių - net 45 proc. pareiškėjų būtent juos nurodė kaip pagrindinį informacijos šaltinį. Ir net 78 proc. nurodė, kad būtent į seniūnijų žemės ūkio skyrius deklaruodami plotus norėtų kreiptis ir ateityje.

Žemės ūkio skyrių darbuotojai su nauja užduotimi susidorojo puikiai, nors, kaip akcentavo ne vienas, paplušėti teko ir gerokai po darbo valandų. „Dėmesys kaimui iš Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros yra didelis, tą mūsų kaimiškojo rajono žemdirbiai labai pajuto. Tik matau problemą su deleguotomis funkcijomis ir lėšų skyrimu jų įgyvendinimui. Ministerija ne visada mus išgirsta ir patenkina mūsų poreikius toms lėšoms, kurios reikalingos funkcijoms atlikti. Tikiuosi, kitais metais ta problema bus išspręsta", - sakė Panevėžio rajono savivaldybės meras Povilas Žagunis.

Pagrindinės problemos - viršdeklaravimo ir dvigubo deklaravimo atvejai. Nors iš pat pradžių buvo akcentuota, kad būtų labai tiksliai įbraižomi laukai, bet vis dėlto yra nemažai atvejų, kai tam tikra procentine dalimi persidengia laukų ribos. Žinoma, realybėje tie laukai nepersidengia. Be to, aiškėja, kad egzistuoja skirtingi matymo pjūviai: pavyzdžiui, NMA pareigūnai mato laukų persidengimus, o savivaldybių darbuotojai - ne. Dabar atsakingos institucijos svarsto, kaip būtų galima teisiškai įtvirtinti tokių neatitikimų automatinį panaikinimą.

Žemdirbiai išreiškė nepasitenkinimą reikalavimu kasmet atnaujinti valdų duomenis. „Manau jau atėjo laikas, kad didžiąją dalį duomenų ŽŪIKVC pasiimtų iš registrų centro, iš Sodros, ir nereikėtų ūkininkui kiekvienais metais tų duomenų pačiam atnaujinti. Visų žemdirbių prašymas būtų toks, kad valdų neatnaujinimas nebūtų laikomas pažeidimu spalio mėnesį (tiesioginės išmokos šiemet bus pradėtos mokėti spalio 16 d. - red. past.) išmokant tiesioginių išmokų avansus", - savo ir kolegų vardu kalbėjo Kėdainių r. ūkininkas ir Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė.

„Tikrai pasistengsime, kad įvairių pažymų liktų kuo mažiau, jau bandome jungtis su Sodra, Valstybine mokesčių inspekcija, NMA ir kitomis institucijomis. Darbus gerokai paspartintų ir supaprastintų platesnis elektroninio parašo diegimas", - pastebėjo S. Puodžiukas.

Žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas ir žemdirbių, ir savivaldybių darbuotojų prašė kantrybės, supratimo ir atidumo laikantis visų reglamentų, standartų ir taisyklių, kurie yra bendri visoms ES šalims.

„Kai prieš keletą savaičių lankėmės Europos Komisijoje, susitikome su auditoriais, jie pareiškė pastabą Lietuvai, kad nesilaikėme standarto tikrinti žemės ūkio technikos naudojimą. Kitaip tariant, kad NMA, darydama patikras ūkininkų ūkiuose, netikrino, ar tinkamai naudota žemės ūkio techniką. Turime suprasti, kad dėl tokių mums atrodančių smulkmenų, Lietuva gali labai stipriai nukentėti. Gali būti skaičiuojamos baudos, pavyzdžiui, 2 proc. nuo visos paramos sumos. Jei mūsų parama 2010 m. bus 900 mln. Lt, tai du procentai sudarytų 18 mln. Lt. Tad į visų reikalavimų laikymąsi reikia žiūrėti labai dalykiškai", - ragino A. Macijauskas.

Pasirodo, dabar jau aišku, kad už 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 m. Lietuvai vienokias ar kitokias sankcijas gaus, o bendra jų suma sieks ne vieną ir ne dešimtį milijonų litų. ŽŪM yra iškėlusi tikslą dirbti taip, kad bent jau už 2009 ir 2010 m. sankcijos nebūtų taikomos.

Ruošiantis 2011 m. paraiškų priėmimo darbams ir siekiant optimizuoti paraiškų priėmimo informacinę sistemą, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras iki 2010 m. gruodžio 1 d. laukia pasiūlymų, pastabų ir pageidavimų el. paštu e-braižymas@vic.lt

MŪ inf.