Vilnius. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas gali išvysti dienos šviesą spalio pradžioje. Nors diskusijos tebevyksta: dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės reikalavimų, aktyvaus ūkininko sąvokos ir kt.

Žemės ūkio ministerija teigia, kad vis dar derasi su Europos Komisija (EK) dėl strateginiam planui pateiktų pastabų. Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjo Dainiaus Stravinsko, tikimasi, kad planas bus priimtas iki spalio pradžios.

Praeitą savaitę strateginio plano nuostatos dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės (GAAB) reikalavimų aptartos bendrame ministerijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) ir Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) susitikime. Paaiškėjo, kad planą įmanoma šiek tiek koreguoti, bet esminiams pakeitimams laiko nėra.

„Jei norime EK pateikti naują plano variantą, tai tiesiog nebeturime tam laiko. Smulkios korekcijos galimos, bet mūsų dabar dėmesys – darbui su EK nesuderintų pastabų“, – kalbėjo D. Stravinskas.

Aistras kėlė aktyvaus ūkininko apibrėžimas

Strateginiame plane numatyta, kad aktyviu ūkininku bus laikomas tas, kuris už praėjusius metus gavo bendrą tiesioginių išmokų sumą, neviršijančią 5 000 eurų.

Jei išmokos suma didesnė, tuomet būtina atitikti dar bent vieną iš kriterijų: ūkis yra registruotas Ūkininkų ūkių registre; arba pagrindinė žemės ūkio valdos ekonominė veikla yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė; subjektas valdoje turi bent 1 sąlyginį gyvūną (SG); turi registruotos žemės ūkio technikos; subjektas yra mokslo ir studijų institucija arba profesinio mokymo įstaiga, vykdanti formalųjį ir neformalųjį švietimą ir (arba) mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą žemės ūkio srityje; arba tai yra žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatinė bendrovė; subjektas dalyvauja intervencinėse priemonėse, kuriomis siekiama aplinkosaugos ir klimato tikslų pagal atitinkamą Reglamentą (išskyrus miškų priežiūrą ir atkūrimą).

Apibrėžimas nėra labai aiškus. Radviliškio krašto ūkininkas, LŪS vicepirmininkas Ignas Hofmanas klausė: kam reikia nustatyti 5 000 Eur ribą? „Reikia palikti tik išvardytus kriterijus, netaikyti 5 000 Eur ribos, nes vėl sudarysime sąlygas egzistuoti sofos ūkininkams“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Jam pritarė Pakruojo r. žemdirbys Gedas Špakauskas: „Išeina, kad asmuo, kuris gauna iki 5 000 Eur išmokų, bet nieko nedaro, laikomas aktyviu ūkininku? Ir nieko negalime pakeisti?..“

Kauno r. ūkininkų sąjungos vadovas Mindaugas Maciulevičius atkreipė dėmesį, kad gaunant daugiau kaip 5 000 Eur išmokų, taigi, turint nemenką plotą, pakanka turėti vos 1 sąlyginį gyvulį. LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas priminė, kad tie, kas dabar gauna II ramsčio išmokas, ateinantį laikotarpį pagal šį apibrėžimą taps tinkamais pareiškėjais ir I ramsčio priemonėms, tad galės pretenduoti į išmokas, kurių dabar negauna.

GAAB pokyčius žemdirbiams pristatė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas (kairėje) ir ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas

ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas teigė, kad plane privalo būti aktyvaus ūkininko sąvoka, o 5 000 Eur kriterijus atsirado todėl, nes vien sąvoka neišsprendžia minimų problemų.

„Sąvoka nėra skirta eliminuoti tuos, kurie nevykdo aktyvios žemės ūkio veiklos. Sukonstruoti rėmai neveiks, nes negalima taikyti diskriminacinių reikalavimų, susieti su gamyba ir kt., nors tai būtų labai patogus būdas atsijoti nepageidaujamus paramos gavėjus. Raganų medžioklė per šią sąvoką nėra įgyvendinama“, – kalbėjo T. Švilpauskas. Vis dėlto jis sutiko su E. Pranausko pastaba, tačiau pastebėjo, kad ir anksčiau subjektai, dėl kuriuo nuogastaujama, paramą gaudavo.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius apgailestavo, kad strateginio plano tinkamai nesuderinus su socialiniais partneriais, atsiranda sąvokos, kuriomis vėliau viskas remiama, o apie jas kalbama tik tada, kai jau punktas derybose su EK yra „uždarytas“.

Daugiamečių pievų išlaikymas ir dirvos apsauga jautriu periodu

Pasak T. Švilpausko, su EK jau sutarta dėl septynių (iš devynių) GAAB. GAAB 2 draudžia sausinti šlapynes ir durpžemius, juos deginti, ten esančius senus melioracijos įrengimus galima rekonstruoti, jei tai nepakenks aplinkosauginei būklei. Draudimas nearti liko, nes EK nenusileido. Tiesa, jei durpžemių plotai lauke yra mažesni nei 10 proc., bet ne daugiau kaip 1 ha, ši nuostata gali būti netaikoma. Durpžemių žemėlapiai dar rengiami.

GAAB 3 ir GAAB 9 reikalavimai panašūs į tuos, kurie taikomai ir dabar: draudžiama deginti ražienas, turi būti užtikrinta daugiamečių pievų apsauga. Pastarajame GAAB numatoma leisti tokias pievas atnaujinti.

GAAB 8 – Biologinė įvairovė ir kraštovaizdis – reikalavimų 2023 metais dar nereikės įgyvendinti. Šis GAAB numato, kad galima rinktis dvi alternatyvas: arba ne mažiau nei 4 proc. savo deklaruojamos ariamosios žemės skirti kraštovaizdžio elementams ir / arba pūdymui, arba ne mažiau 7 proc. jos skirti tarpiniams augalams arba azotą fiksuojantiems augalams su sąlyga, kad 3 proc. iš šių 7 proc. sudarys kraštovaizdžio elementai.

Kitąmet dar nereikės įgyvendinti ir GAAB 7, reglamentuojančio augalų kaitą. Esminė nuostata po derybų lieka kaip buvusi – negalima auginti to paties pasėlio tame pačiame lauke ilgiau nei vienus metus. Vis dėlto išimtis pritaikyta kukurūzų pasėliams. Atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, jie galės būti auginami ten pat tris metus iš eilės.

Tokiu derybų rezultatu piktinosi Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis. „Ūkininkas turi 40 karvių, 50 ha, dalyje augina kukurūzus, dalyje – daugiametės pievos. Suėjo trys metai, daugiamečių pievų draskyti negali, tai kuo jis šers gyvulius? Miežiais, avižomis?“ – gyvenimiškus pavyzdžius teikė J. Vilionis.

Diskusijų kilo ir dėl GAAB 4, kuris jau suderinta ssu EK. Kalbama apie paviršinių vandens telkinių apsaugą. Numatoma, kad apsaugos juostos turi būti ne mažesnės kaip 3 metrai, jose galima ganyti ir mulčiuoti.

LŽŪBA prezidiumo narys Džiugas Grigaliūnas atkreipė dėmesį, kad nors kalbama apie 3 m, Aplinkos ministerija jau skelbia juostas plečianti. Jis svarstė, kad jei tokias juostas leistų užskaityti ir kitoms priemonėms, galbūt, tų diskusijų ir nepasitenkinimo būtų mažiau.

„Mes nematome nesuderinamumo. Imame, kad ne mažiau nei 3 m, bet jeigu įstatymas reikalauja platesnių, tada pareiškėjas turi išskirti platesnes“, – kalbėjo T. Švilpauskas.

GAAB 5 – erozijai jautrų šlaitų apsaugos reikalavimuose – Lietuvai nepavyko nusiderėti ir, kaip teigiama, EK reikalavimu išlieka nurodymas šlaite taikyti dirbimo skersai technologiją. „Popierinis reikalavimas“, – iškart konstatavo LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas. Anot jo, dokumentuose tai atrodo vienaip, bet realybėje bus tokių vietų, kurias bus įmanoma įdirbti nebent iš lėktuvo.

Į jungtinį LŪS ir LŽŪBA prezidiumų posėdį susirinkę žemdirbių atstovai turėjo daug klausimų ŽŪM atstovai dėl strateginio plano, GAAB ir ekoschemų

Su EK dar diskutuojama dėl GAAB 1 (daugiamečių pievų apsauga) ir GAAB 6 (dirvos apsauga jautriu periodu). Daugiamečių pievų reikalavimas taikomas nacionaliniu lygiu, leidžiamas ne didesnis nei 5 proc. ploto sumažėjimas palyginti su 2018 m., o prie melioracijos griovių privalo būti paliekamos bent 3 m pločio palaukės su žoline danga.

T. Švilpauskas kalbėjo, kad palaukių užskaitymui tinka variantas, kai tas pats elementas užskaitomas ne vienam GAAB. „Gali būti, kad ta palaukė „sudalyvaus“ keliuose. Tuo pačiu plotu ūkininkas gali daluvauti keliuose GAAB, o, galbūt, jis tą palaukę padarys dar platesnę, tuo pačiu ir ekoschemai tiks“, – kalbėjo T. Švilpauskas.

Pasak ŽŪM atstovų, šiuo metu kartu su Estija ir Latvija bandoma inicijuoti daugiamečių pievų politikos peržiūrą, taip pat deramasi dėl referencijos rodiklio apskaičiavimo. Tikimasi 2018 m. referencinį dydį sumažinti nuo 746 079 ha iki 560 373 ha.

Kalbėdami apie GAAB, žemdirbiai kėlė klausimą, kas vis dėlto turėtų tas suartas pievas atstatyti, jei tai būtų reikalinga. Vieningo balso čia nėra: vieni pasisako už tai, kad atstato tas, kas suarė, kiti yra už tai, kad reikalingas atstatyti plotas kaip prievolė būtų išdalytas nacionaliniu lygiu visiems žemdirbiams.

Aistras tebekursto ir galvos skausmą kelia dirvos apsauga. Pagrindinės sąlygos numato, kad kiekvienais metais gruodžio 1 d. - kovo 15 d. pareiškėjams, deklaruojantiems iki 50 ha, taikomas reikalavimas, kuomet ne mažesniame nei 50 proc. pareiškėjo deklaruotame ariamosios žemės plote turi būti užtikrinama minimali danga. O pareiškėjams, deklaruojantiems daugiau nei 50 ha, taikomas reikalavimas, kad tai turi būti padaryta ne mažesniame nei 65–70 proc. deklaruotame ariamosios žemės plote. Vis dėlto dėl konkretaus procento dar deramasi.

Ilgai trukusio posėdžio metu aptarta ne tik GAAB, peržvelgtos ekoschemos. ŽŪM atstovai tikino, kad nors derybos tęsiamos, ieškoma ŽŪM, EK ir Lietuvos ūkininkams „optimalaus rezultato“, būtina eiti link galutinio varianto, nes dar teks parengti taisykles, o nuo 2023 m. – ir visa tai įgyvendinti.