Vilnius. Šiemet didėjo bendras deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, mažėjo pareiškėjų skaičius, tad atitinkamai augo vidutinis valdos dydis. Vis dėlto, statistiniams rodikliams kasmet kintant, kai kurios problemos išlieka ir kartojasi.

Pagrindinius šių metų deklaravimo rezultatus ir tendencijas trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams pristatė Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas Karolis Anužis.

Šiemet vidutinis valdos dydis siekia 23,22 ha, kai, palyginimui, 2012 metais buvo 17 ha. Svarbiausia tendencija – auga žieminių kultūrų populiarumas. Anot K. Anužio, greičiausiai taip yra dėl du metus iš eilės buvusios sausros. Didžiausią bendrą deklaruoto ploto dalį sudaro pievos ir ganyklos, tačiau jų yra 4 proc. mažiau nei pernai.

Būtent dėl nemažo pievų ploto replikavo parlamentaras Kazys Starkevičius, sakydamas, kad mulčiavimas neturėtų būti laikomas ūkininkavimu.

„Turime 832 000 ha pievų, o kiek gyvulių? Pagal mokslą, tokiam plotui galime turėti 2,5 mln. karvių. Mes nesukuriame jokios pridedamosios vertės su šitais hektarais. Buvome kalbėję, šviesoforo principą darėme, bet čia žiūriu į politikus, nes nuo jų priklauso, ar jiems užteks valios šią kadenciją“, - apie tai, kad reikėtų gręžtis į gamybą, posėdyje dalyvavusiems žemės ūkio viceministrui Petrui Narkevičiui ir ministro patarėjui Gediminui Lapukui kalbėjo K. Starkevičius, primindamas, jog dabar pagal gamybą iš hektaro esame paskutiniai ES ir klausdamas, kokių priemonių bus imtasi, kad padėtis pasikeistų.

K. Anužis tvirtino, kad iš viso pievų ir ganyklų ploto, „nepadengtų gyvuliais“ yra apie 70 000 ha – „sąlyginai mažas skaičius“. Seimo narys Juozas Baublys susirinkusiems priminė, kad apie mulčiavimą jau buvo diskutuota ir su socialiniais partneriais sutarta: visiems priimtina yra tai, jog būtų leista mulčiuoti ne daugiau kaip 10 proc. nuo dirbamos žemės.

„Buvo aiškiai sutarta, kad tiek galima mulčiuoti, bet ne daugiau (...) jei ir smulkus tik mulčiuoja, negali jis užsiimti tuo žemės ūkiu“, - kalbėjo Seimo narys.

Naujoji ministro komanda tikino, kad nors darbus pradėjo neseniai, su žemės ūkio problemomis yra susipažinusi ir žadėjo opius klausimus perduoti ministrui. „Žemės ūkio ministerijos uždavinys yra būtent dirbamos žemės efektyvumas ir tame tarpe – pievų ir ganyklų“ , - gaires brėžė ir parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

Išklausęs deklaravimo rezultatus parlamentaras Algimantas Salamakinas pasigedo išsamesnės ministerijos analizės ir išvadų, kokia tam gali būti ministerijos ar Kaimo reikalų komiteto įtaka. Galiausiai – kokiu keliu apskritai einama?

Jam antrino ir A. Stančikas, teigdamas, kad analizė būtina, nes svarbu matyti ir kur link savaime krypsta Lietuvos žemės ūkis, galbūt einama link vidutinio perspektyvaus ūkio, o galbūt – link kelių stambių žemės ūkio įmonių. „Turėtų būti pastovi analizė ir politikams būtų lengviau apsispręsti, kaip mes turėtume daryti įtaką, kad būtų tas balansas“ , - sakė A. Stančikas. Jam atsakydamas viceministras P. Narkevičius teigė, kad ministerija pateiks savo viziją, kaip, jų manymu, geriau judėti viena ar kita kryptimi.

Tuo tarpu kalbėdamas apie 2020 metus K. Anužis teigė, kad nors teoriškai jie turėtų būti paskutinieji šios BŽŪP metais, praktiškai, matyt, dėl užsitęsusių derybų, „Brexit“ ir kitų ES iššūkių, 2021 metais naujo reglamentavimo nebus. „Didelė tikimybė, kad turėsime tas pačias nuostatas, kurias dabar turime taisyklėse. Arba, paprasčiau tariant, kaip pasiruošime dirvą 2020 metams, galėsime tęsti 2021“, - sakė ŽŪM atstovas.

Tiek jam, tiek kitiems ŽŪM ir jai pavaldžių įstaigų atstovams teko išklausyti parlamentarų priekaištus dėl tebesitęsiančio ūkininkų apkrovimo skirtingų institucijų patikromis. K. Starkevičius, primindamas, kad tiek Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), tiek Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) trūksta lėšų veiklai, ragino optimizuoti patikras, specialistams važiuoti kartu, taip ne tik taupant, bet ir mažiau gaišinant ūkininką.

Vis dėlto, anot NMA direktoriaus pavaduotojo Tomo Orlicko, bendras patikrų modelis – jau bandytas ir sulaukta atsiliepimų, kad jis nepasiteisino. Tačiau, anot jo, svarbiausia, kad NMA eina ne patikrų jungimo, o jų mažinimo kryptimi.

„Dabar mūsų strateginis tikslas – apskritai nevažiuoti į patikras arba važiuoti minimaliai ir viską žiūrėti iš palydovų, registrų. Šiemet jau buvo atlikta 30 proc. mažiau kompleksinės paramos patikrų, mėsinių galvijų, iš satelitų stebime visas plotines priemones. Kryptis – kad kuo mažiau tikrinti ir trukdyti“, - tikino T. Orlickas

Anot jo, bendra tendencija rodo, kad, pavyzdžiui, sankcijų, skaičiuojant pinigine išraiška, sumažėjo du kartus per metus,o tai yra didelis ženklas, kad einama geru keliu. Tai, kad nepaisant kitų sprendimų, vis dėlto bus ieškoma bendrų taškų tiek su VMVT, tiek su Valstybine augalininkystės tarnyba (VAT) tikino ir ką tik pareigas pradėjęs eiti NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius.

Diskutuojant su NMA vadovais, parlamentaras J. Baublys atkreipė dėmesį ir į tai, kad atitinkamoms institucijoms užfiksavus pažeidimus ūkyje, NMA iškart gauna tą informaciją, pritaiko sankcijas, bet kartais jos nėra proporcingos nusižengimo dydžiui. T. Orlickas patikino, kad į tokią situaciją jau atkreiptas dėmesys ir institucijos viduje jau pradėta analizė, žiūrimi kitų šalių pavyzdžiai, kaip sistemą padaryti lankstesne, dėl to ketinama teikti ministerijai pasiūlymą.

Diskutuodami apie deklaravimo rezultatus ir bendras tendencijas tiek parlamentarai, tiek žemdirbių atstovai taip pat atkreipė dėmesį, klausdami, ar tikslinga deklaravimui turėti dvi – ŽŪIKVC ir NMA – duomenų bazes, galbūt kelios institucijos galėtų naudoti jau surinktus duomenis. Prisiminta ir tai, kad dėl pažeidimų dalį ES paramos teko grąžinti, Seimo narys Alfredas Stasys Nausėda siūlė ministerijai nepamiršti lankstumo ir ieškoti galimybių į tam tikrus atvejus žiūrėti liberaliau, o  K. Starkevičius išsakė idėją vykdant parlamentinę kontrolę peržiūrėti pasibaigusias bylas ir įvertinti visų institucijų darbą bei pareikalauti išvadų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko A. Stančiko teigimu, prie šios temos komitete dar turėtų būti sugrįžta metų pabaigoje, bet tuomet diskusija jau turėtų remtis ne tik statistika, bet ir analize bei konkrečiais siūlymais.

MŪ inf.