Kaunas. Žemdirbiai jau gerai žino, kad kiekvienas pareiškėjas, deklaravęs daugiau negu 15 ha ariamosios žemės, mažiausiai 5 proc. jos dalies privalo deklaruoti kaip ekologiniu atžvilgiu svarbią vietovę (EASV). Kad atitiktų žalinimo reikalavimus, pareiškėjai gali deklaruoti vadinamuosius plotinius ir kraštovaizdžio elementus.
Jau ne kartą rašyta, kad šiemet žalinimo reikalavimus žemdirbiams turėtų būti lengviau įvykdyti, nes išplėstas elementų sąrašas. Reikia patikslinti, kad kraštovaizdžio elementus sudaro medžių grupės (giraitės), tvenkiniai, grioviai ir palaukės. O posėlis, įsėlis, trumpos rotacijos želdiniai yra kiti plotiniai elementai - greta pūdymo ir azotą kaupiančių augalų, kuriuos buvo galima deklaruoti jau pernai, 2015-aisiais, siekiant atitikti EASV reikalavimus.
Už plotinius elementus pareiškėjas dar gauna ir tiesiogines išmokas; skirtingai negu kraštovaizdžio elementų atveju, už kuriuos tiesioginės išmokos nėra mokamos, tačiau kurie padeda pareiškėjui lengviau atitikti žalinimo (EASV) reikalavimus.
Dar svarbu žinoti, kad jei kraštovaizdžio elementas atsiduria tarp dviejų skirtingų savininkų valdų, tokiais atvejais elemento negalės deklaruoti nė vienas pareiškėjas. Bent jau pirmais kraštovaizdžio elementų deklaravimo metais leidžiama deklaruoti tik tuos elementus, kurie yra visiškai apsupti pareiškėjo ariamos žemės. Apsupti ariamos žemės turi būti tik miškeliai ar medžių grupės ir kūdros, o palaukės ir grioviai turi ribotis su ariama žeme.
Svorio koeficientai
Nustatyti vadinamieji svorio koeficientai - kiek kuris elementas atitinka EASV vietovę. Tarkime, pūdymas, iš kurio einamaisiais metais negaunama produkcijos - 1 kv. m pūdymo atitinka 1 kv. m EASV ploto. Juodojo pūdymo plote cheminiai augalų apsaugos produktai gali būti panaudoti tik 1 kartą per metus iki birželio 1 d.
Azotą kaupiantys augalai, nurodyti klasifikatoriaus II ir III grupėse - 1 kv. m jų atitinka 0,7 kv. m EASV ploto. Pareiškėjas, nuėmęs jų derlių, privalo minėtus plotus apsėti iki einamųjų metų lapkričio 1 d. arba palikti minėtų augalų ražienas bent iki einamųjų metų gruodžio 15 d.
Posėlis arba žolinis įsėlis - 1 kv. m atitinka 0,3 kv. m EASV ploto. Sėti žolinį įsėlį į pagrindinį pasėlį galima balandžio 1 d. - birželio 30 d. laikotarpiu, įsėjant žolę. Posėlis sėjamas po ankstyvųjų bulvių, ankstyvųjų daržovių, javų arba rapsų derliaus nuėmimo tarp birželio 30 d. ir rugpjūčio 15 d.; sėjamas augalų mišinys, susidedantis bent iš dviejų vasarinių augalų rūšių sėklų. Minėtieji augalai turi būti sudygę ir matomi lauke po pagrindinės rūšies žemės ūkio augalų derliaus nuėmimo bent einamųjų metų rugsėjo mėnesį (įsėliniai augalai negali būti ganomi ar šienaujama žolė rugsėjo mėnesį).
Trumpos rotacijos želdinių 1 kv. m atitinka 0,3 kv. m EASV ploto; galima auginti gluosnius, tuopas arba baltalksnius, šių augalų plotuose nenaudojant mineralinių trąšų.
Medžių grupių ar miškelių 1 kv. matitinka 1,5 kv. mEASV ploto; deklaruoti galima ne didesnes negu 0,3 ha ploto medžių grupes ir (arba) miškelius, kurie yra apsupti ariamosios žemės pareiškėjo deklaruotame plote.
Tvenkinių ir kūdrų 1 kv. matitinka 1,5 kv. mEASV ploto; deklaruoti galima ne didesnius nei 0,1 ha ploto tvenkinius ir (arba) kūdras, kurie yra apsupti ariamosios žemės pareiškėjo deklaruotame plote.
Palaukių 1 ilgio metras, nepriklausomai nuo faktinio palaukės pločio (tačiau ne mažiau kaip 1 m ir ne daugiau kaip 20 m pločio), atitinka 9 kv. m EASV ploto. Privalu užtikrinti palaukių priežiūrą, t. y. šie plotai (pieva ar pūdymas) turi atitikti taisyklėse tokiems plotams keliamus reikalavimus. Nustačius neatitikimą priežiūros reikalavimams, visas plotas laikomas neatitinkančiu EASV reikalavimų.
Griovių 1 ilgio metras, nepriklausomai nuo faktinio griovio pločio (tačiau ne daugiau kaip 6 m), atitinka 6 kv. mEASV ploto. Galima deklaruoti ne platesnį kaip 6 m pločio griovį (skaičiuojant atstumą tarp abiejų griovio šlaitų viršaus), kuris nuo pareiškėjo deklaruotos ariamosios žemės lauko besiribojančios kraštinės yra nutolęs ne didesniu kaip 5 m atstumu. Privalu užtikrinti tokių griovių priežiūrą, t. y. juose neturi būti krūmų, medžių, sustabarėjusių ir brandą pasiekusių piktžolių. Nustačius neatitiktį priežiūros reikalavimams, visas plotas laikomas neatitinkančiu EASV reikalavimų.
Kokie augalai turėtų sudaryti įsėlį ir kokie posėlį?
Posėlis gali būti sėjamas po šių augalų: avižos, vasariniai ir žieminiai kvietrugiai, vasariniai ir žieminiai kviečiai, vasariniai ir žieminiai miežiai, vasariniai ir žieminiai rapsai, vasariai ir žieminiai rugiai, rapsukai, judros, baltagūžiai kopūstai, žiediniai kopūstai, baltieji ir juodieji ridikai, brokoliai, burokėliai, kaliaropės, kininiai kopūstai, krapai, morkos, ridikėliai, ropės, salotos, svogūnai, špinatai ir bulvės.
Pats posėlis turi susidaryti bent iš dviejų vasarinių augalų sėklų rūšių: avižos, grikiai, vasariniai kvietrugiai, kukurūzai, vasariniai kviečiai, vasariniai miežiai, vasariniai rapsai, vasariniai rugiai, rapsukai, judros, baltosios, rudosios ir juodosios garstyčios, aliejiniai ridikai, pupos, vikiai, žirniai, lęšiai, lubinai, dobilai, esparcetai, barkūnai, liucernos, gargždeniai, ožiarūčiai, seradėlės.
Įsėlis gali būti įsėjamas į šiuos augalus: avižos, vasariniai kvietrugiai, vasariniai kviečiai, žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai, vasariniai rugiai, žieminiai kvietrugiai, žieminiai miežiai, žieminiai rugiai. Pats įsėlis - žolės, deklaruotinos kaip pievos ir ganyklos iki 5 m. (naudmenų klasifikatoriaus kodas GPŽ) arba kaip žolinių augalų mišiniai, kuriuose baltyminės žolės yra vyraujančios (naudmenų klasifikatoriaus kodas ŽMI). Žolių mišinys, kuriame baltyminės žolės nėra vyraujančios - taip pat tinka kaip įsėlis, nes toks mišinys yra deklaruotinas kodu GPŽ.
Visa tai apibendrinant galima pasakyti, kad posėlis gali būti sėjamas po javų, rapsų, ankstyvųjų daržovių ir ankstyvųjų bulvių derliaus nuėmimo; įsėlis gali būti sėjamas į javus. Posėlį turi sudaryti bent dviejų skirtingų vasarinių augalų sėklų mišinys. Žolinį įsėlį turi sudaryti žolės, išskyrus grynas azotą kaupiančių augalų rūšis, pavyzdžiui, gryni dobilai, grynos liucernos ir pan.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Baltijos šalys aptarė tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą
2024-11-22 -
ES komisaras: esate aktyviausios ūkininkų organizacijos
2024-11-21 -
Vyriausybė skyrė dar 40 mln. eurų žemės ūkiui
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)