Vilnius. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos ketvirtadienio prezidiumo posėdyje vyravo pergalės nuotaika - ES Teisingumo Teismas pripažino, kad Lietuvos žemdirbiams 2012 m. pritaikyta tiesioginių išmokų moduliacija - neteisėta. Tie, kurie nepabūgo kreiptis į Teismą, viliasi atgauti nurėžtą išmokų dalį.

Pritaikius vadinamąją moduliaciją, visų Lietuvos žemdirbių (9426 ūkių ir bendrovių) nurėžtų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų suma sudaro apie 13 mln. eurų, o 135 žemdirbiams (92 bendrovėms ir 43 ūkininkams), kurie kreipėsi į teismą, neišmokėtoji suma sudaro apie 2,6 mln. eurų.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, Teisingumo Teismo sprendimas - didelė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos pergalė ir ženklas valdininkijai, kad nereikia aklai vykdyti Briuselio neteisėtų užgaidų.

„Šis laimėjimas - retas ir precedento neturintis atvejis. Jis atveria duris teigiamam antros bylos dėl 2013 m. tiesioginių išmokų moduliacijos, kurią iniciavo Žemės ūkio ministerija pirmos bylos iniciatorių spaudžiama, sprendimui", - sakė Jonas Sviderskis

LŽŪBA po šio teismo sprendimo sulaukia skambučių iš tų žemdirbių, kurie nesikreipė į teismą dėl sumažintų išmokų: jie teiraujasi, kaip nurėžta išmokų dalis jiems bus išmokėta. Pasak LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, 135 pareiškėjai rašė ieškinius (bendra bylų apimtis sudaro apie 27 tūkst. puslapių), samdė advokatus. Teismas priėmė sprendimą dėl jų, tad jiems neišmokėta išmokų dalis tikrai bus grąžinta - 2,6 mln. eurų tikrai privalės būti grąžinta. Dėl likusių turės apsispręsti valdžia, nes pinigai nemenki.

Duotą sutikimą gali atšaukti

LŽŪBA prezidiumas vėl grįžo prie klausimo dėl žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo pabaigos paankstinimo. Spalio mėnesį bendrovės pritarė Nacionalinės mokėjimo agentūros direktoriaus Eriko Bėronto siūlymui baigti deklaravimą bent jau birželio 1-ąją, t. y. dvi savaites anksčiau negu paprastai.

Tačiau LŽŪBA nurodė ir sąlygą - keičiant deklaravimo taisykles turi būti įtvirtinta nuostata, įpareigojanti NMA ne vėliau kaip iki rugpjūčio 15 d. informuoti žemdirbius apie neatitikimus pateiktose deklaracijose.

LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis buvo nustebintas sulaukęs Žemės ūkio ministerijos rašto, kuriame dėkojama už pritarimą galimybei paankstinti pasėlių deklaravimo pabaigą ir tuo pačiu paaiškinama, kad NMA negali prisiimti įsipareigojimų informuoti apie neatitikimus deklaracijose iki rugpjūčio 15 d., nes tai esą sumažintų paramos administravimo proceso lankstumą ir apsunkintų patį procesą.

Prezidiumo narių žodžiais, jei kita pusė nesilaiko susitarimo, tai ir LŽŪBA gali atšaukti savo sutikimą dėl deklaravimo pabaigos paankstinimo

Diskutuos ir apie kooperatinę pieno gamyklą

Prezidiumas daug laiko skyrė aptarti pasirengimą metinei trijų dienų LŽŪBA konferencijai, kuri tradiciškai rengiama gruodžio pradžioje. Be daugybės klausimų joje bus aptariama pieno sektoriaus situacija ir stambių pieno ūkių išlikimo galimybės. Konferencijos dalyviams bus pristatytos Pasaulio pieno kongreso metu išryškintos pagrindinės problemos, prognozės, Lietuvos pienininkystės situacija pasaulio kontekste. Pranešimus skaitys LAEI tyrėjas dr. A. Gapšys, banko DnB ekonomistė I. Genytė-Pikčienė, „Pieno centro" vadovas E. Simonis, LŽŪKT direktorius E. Makelis, ŽŪR vicepirmininkas B. Markauskas ir kt.

Jeronimas Kraujelis pabrėžė, kad 2015 m. antrąjį pusmetį pieno sektoriaus situacija nesikeičia, pieno ūkis ir toliau patiria nuostolių, todėl būtina biudžete numatyti lėšų ir 2015 m. rugpjūčio-gruodžio mėn. pajamų netekties kompensacijoms pieno sektoriuje

Pasak J. Kraujelio, šiame kontekste bus proga padiskutuoti ir apie „Pienas LT" gamyklos reikalus. „Jei gamykla nebus užbaigta ir nepradės dirbti, viskas liks kaip buvę. Pieno gamintojai turi suprasti interesą, kad gamykla kuo greičiau startuotų. Tam reikia pinigų. Kai kas mėgina žemdirbius šiuo klausimu suskaldyti. Mes manome, kad pinigų gamyklos užbaigimui reikia ieškoti investiciniuose fonduose, nes ES skirta 12,6 mln. eurų parama ir valstybės parama yra skirta kompensuoti 2015 m. sausio-liepos mėn. visų gamintojų patirtus nuostolius", - sakė J. Kraujelis.

Bus keičiami žalinimo reikalavimai

LŽŪBA generalinio direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas informavo prezidiumo narius apie rengiamus žalinimo taisyklių pakeitimus, kai kurie jų bus naudingi žemdirbiams. Visų pirma siūloma įtesinti įsėlius kaip žalinimo elementą (taikant koeficientą 0,3).

Taip pat siūloma įtesinti landšafto elementus - medžių grupes, griovius, kūdras. Planuojama leisti juodąjį pūdymą 1 kartą (iki birželio 1 d.) apdoroti augalų apsaugos priemonėmis (iki šiol to nebuvo leidžiama).

Numatoma supaprastinti reikalavimus daugiametėms žolėms: šiuo metu reikalaujama, kad ankštinės žolės turi sudaryti 80 proc. žolynų, planuojama šią dalį sumažinti iki 50 proc., tad ir antramečiai dobilai atitiktų šį reikalavimą.

MŪ inf.