Vilnius. Stambiems prekiniams ūkiams atstovaujanti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija sieks, kad Vyriausybė įteisintų ūkių vertinimo sistemą, kurios pagrindiniai kriterijai - darbo vietų išlaikymas ir naujų sukūrimas, jų modernizavimas, pajamų už darbą stabilumas, darbuotojo socialinių garantijų užtikrinimas.

Kitas siekis - suteikti susiformavusiems ir pažangiai ūkininkaujantiems (su patraukliomis ir gerai apmokamomis darbo vietomis) ūkio subjektams garantijų naudoti žemę, kurią jie nuolat kultūrino, puoselėjo, t. y. investavo nemažai lėšų.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) patvirtintų darbų sąraše be jau išvardytų siekių yra dar keliolika, kuriuos bus siūloma įgyvendinti parlamento valdančiajai daugumai ir Vyriausybei ir apie juos nuolat primenama.

Praėjusią savaitę vykusiame prezidiumo posėdyje LŽŪBA garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis atkreipė dėmesį, kad Vyriausybėje ir Žemės ūkio ministerijoje dar tariamasi dėl būsimų darbų ir planuojamų permainų, t. y. vyksta naujos politikos gairių formavimas, todėl žemdirbių organizacijos turi atidžiai stebėti, kad dėl priimamų sprendimų nebūtų pablogintos ūkininkavimo sąlygos, o jeigu įmanoma, pasiekti, kad jos taptų palankesnės.

LŽŪBA garbės prezidentas Jeronimas Kraujelis ir asociacijos vadovas Petras Puskunigis

J. Kraujelis pabrėžė būtinybę keisti Žemės mokesčio įstatymą, kad gamybai naudojamos žemės ūkio paskirties žemės mokesčio dydis būtų nustatomas ne pagal jos rinkos vertę, o priklausytų nuo žemės našumo, kad to paties našumo žemės visose savivaldybėse būtų apmokestinama vienodo dydžio mokesčiais. „Tai mūsų principinė nuostata. Kai skaičiuojama pagal rinkos vertę, tai, žiūrėk, tarp valdų įsiterpęs koks brangus sklypelis sukelia ir dirbamos žemės kainas. Tai neteisinga!", - sakė J. Kraujelis.

LŽŪBA nariai taip pat pritarė nuomonei, kad būtina nustatyti griežtus ribojimus laikinai perleisti žemę panaudos pagrindais, nes dabartinė tvarka sukuria prielaidas vengti mokėti mokesčius už pajamas, faktiškai gaunamas iš žemės nuomos.

LŽŪBA prezidiume dažniausiai diskutuojama dėl problemų sprendimo būdų

Siekiant ūkininkavimo sąlygų suvienodinimo, LŽŪBA mano, kad ne tik bendrovėms, bet ir ūkininkams, nuomojantiems žemę iš savininkų, būtų privalu nuomos mokestį pervesti į savininkų asmenines sąskaitas ir sumokėti už juos gyventojų pajamų mokestį savivaldybėms. Siekiama vienodos visiems žemės ūkio subjektams tvarkos apskaitant išimamus grynuosius pinigus ir disponavimą jais, tiksliau fiksuojant jų panaudojimą gamybiniams ir asmeniniams tikslams.

Bendrovių atstovai dar kartą pabrėžė savo kritišką poziciją dėl tiesioginių išmokų už pirmuosius 30 ha. Pritarta nuomonei, kad išmokų už pirmuosius hektarus mokėjimas yra virtęs socialine paramos forma, todėl tokio modelio reikėtų atsisakyti, o išmokoms už pirmuosius hektarus skiriamas lėšas perkelti į Lietuvos kaimo plėtros programos priemonių voką. „Parama reikalinga ir stambiems, ir smulkiems žemdirbiams, tačiau paramai numatyti pinigai neturi būti naudojami kaip socialinės išmokos. Jei norima labiau remti smulkiuosius, tai duokime jiems meškerę, kad jie būtų savarankiškesni, nes socialinė parama dar labiau didina jų nesavarankiškumą, neskatina dirbti", - kalbėjo J. Kraujelis.

Darbas bendrovėse ir atlygis už jį

LŽŪBA prezidiumo posėdyje pristatyti bendrovių vadovų ir specialistų apklausos, kurią asociacijos administracija atlieka kasmet, rezultatai. Viena apklausos dalis buvo skirta darbo užmokesčiui. Rezultatų apibendrinime rašoma, kad daug kas mano, jog bendrovių vadovai ir šakų specialistai daug uždirba. Apklausos duomenimis, net 68 proc. šakų specialistų netenkina gaunamas į rankas 770 eurų atlyginimas.

Stambių bendrovių (kurios naudoja daugiau kaip 1500 ha, laiko apie 1000 sąlyginių gyvulių, o metinė apyvarta viršija 2 mln. eurų) specialistai, mano, kad darbą jiems turėtų būti mokama bent 50 proc. daugiau.

Gaunamais atlyginimais nepatenkinti apskaitos darbuotojai, todėl net 42 proc. jų dirba antraeilėse pareigose. Net 27 proc. bendrovių vadovų nurodė, kad jų irgi netenkina atlyginimai.

Atlyginimų didinimą bendrovėse riboja darbo pajamų apmokestinimo našta (visi bendrovių darbuotojai ir vadovai dirba pagal darbo sutartis). Šiuo metu nuo darbo vietai skiriamų 1000 eurų, mokesčiams ir įmokoms tenka sumokėti 550 eurų. Darbuotojui į rankas lieka tik 450 eurų.

Svarbi priežastis dirbti žemės ūkio bendrovėje yra kapitalo (pajų, akcijų) turėjimas. Net 67 proc. vadovų turi bendrovės pajų. Tačiau iš specialistų pajų valdo tik 25-27 proc., kita vertus, 32 proc. specialistų turi registruotą ūkininko ūkį, todėl 60 proc. jų specialistų artimiausiais metais nenumato palikti darbo bendrovėje. Darbo bendrovėse neketina atsisakyti ir daugiau kaip 80 proc. vadovų.

Jaučia darbuotojų stygių

Vidutiniškai bendrovėse, dalyvavusiose apklausoje, 2016 m. dirbo per 50 darbuotojų. Kad artimiausioje ateityje skaičius nesikeis, atsakė 60 proc. vadovų ir 69 proc. specialistų. Net 81 proc. vadovų ir 73 proc. specialistų labiausiai jaučia kvalifikuotų mechanizatorių trūkumą. Vos ne trečdalis pasigenda gyvulininkystės fermų darbuotojų. Pirmą kartą net 31 proc. vadovų pareiškė, kad trūksta agronomų, parengtų dirbti su šiuolaikinėms technologijoms.

Rezultatai rodo, kad likti bendrovėse labiausiai motyvuoja atlyginimai (nurodė 66 proc. apklaustųjų), darbo sąlygos (69 proc.), geri santykiai kolektyve (62 proc.), patrauklesnių darbų stoka (55 proc.), turimas namų ūkis (45 proc.), kitų šeimos narių darbo vieta (34 proc.).

Apklausoje dalyvavusių bendrovių vadovai nurodė, kad mechanizatorių vidutinis mėnesinis atlyginimas į rankas sudaro 791 eurą. Kadangi darbas sezoninis, atlyginiams svyruoja nuo 400-2000 eurų. Gyvulininkystės darbuotojai į rankas gavo vidutiniškai po 600 eurų. Tačiau atskirų darbuotojų gaunami atlyginimai skiriasi beveik du kartus.

Iš valdžios pagerėjimo nesitiki

LŽŪBA apklausoje teiravosi savo narių nuomonės, ką jie mano apie naujos valdžios žingsnius iš esmės pagerinti žemdirbių ir kaimo gyventoj padėtį? Vos 2 proc. vadovų atsakė, kad tikisi padėties pasikeitimo iš esmės, o iš specialistų tokio atsakymo nepateikė nė vienas. 69 proc. vadovų mano, kad ūkių padėtis priklausys nuo ES ir pokyčių pasaulio rinkose.

Anketoje buvo prašoma išvardinti 5 dalykus, kuriuos naujoji valdančioji koalicija turėtų pirmiausia nuveikti žemdirbių labui. Pasak J. Kraujelio, atsakymų įvairovė didžiulė, o svarbiausiais įvardytų darbų eiliškumas labai skiriasi. Vieni siūlo apriboti produkciją perkančių organizacijų savivalę nustatant kainas, kiti - atkreipti dėmesį į kontroliuojančių organizacijų plėšikavimą, mažinti biurokratiją, užtikrinti įstatymų ir ūkininkavimui taikomų reikalavimų stabilumą, treti - neriboti įsigyjamos žemės ploto, sustabdyti spekuliacijas žeme. Dar kitiems aktualiausia problema yra realios kooperacijos skatinimas, specialistų trūkumo klausimo sprendimas.

Dalis apklaustųjų nurodė, kad valdžia turi siekti tiesioginių išmokų suvienodinimo su ES šalių senbuvių lygiu. Kita vertus, į anketos klausimą „ar tikite, kad išmokos Lietuvoje bus tokios pat kaip ES senbuvėse?", „ne" atsakė net 75 proc. apklaustųjų, o 25 proc. atsakė, kad „tegul išlieka nors tokios, kokios numatytos 2020 m.". Tačiau dauguma pasisakė, kad išmokos turi skatinti darbą ir jo efektyvumą žmonėms, gamtai ir valstybei, kad jos jokiu būdu negali tapti pašalpų šaltiniu.

Pasak J. Kraujelio, belieka palaukti ir pažiūrėti, kiek šių prioritetų pateks į Vyriausybės ir ministerijų programos įgyvendinimo veiksmų planą ir kada tai bus pradėta konkrečiai realizuoti.

MŪ inf.