Vilnius. Žemės ūkio ministras nesitiki, kad nuo 2020 metų tiesioginės išmokos žemdirbiams bus vienodos visoje bendrijoje. Bronius Markauskas prognozuoja, kad atotrūkis tarp mažiausias ir didžiausias lėšas gausiančių šalių sumažės, tačiau, anot jo, to negana.

„Esu įsitikinęs, kad tas skirtumas liks mažesnis po 2020 metų. Bet žinoma, mums to neužtenka. Mums neužtenka pažado, kad jos bus dar vienodesnės", - pirmadienį poi susitikimo su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu BNS teigė ministras.

B. Markauskas kol kas neprognozuoja, koks bus tas skirtumas ir kiek jis sumažės.

„Sunku prognozuoti, nes tik kitų metų viduryje apskritai atsiras pirmi skaičiai dėl kaimo plėtros biudžeto", - sakė B. Markauskas.

Anot jo, Lietuvos lauktų sunkumai, jeigu Europos Komisija neatsisakys idėjos kofinansuoti tiesiogines išmokas žemdirbiams iš nacionalinių biudžetų.  

„Turbūt būtų mums košmaras, jeigu neatsisakytų. Labai tikiuosi, kad atsisakys. 99 proc. šioje vietoje tikiu, kad taip neįvyks - kad nebus leista prisidėti iš nacionalinio biudžeto", - pareiškė ministras.

„Ta vadinama denocionalizacija buvo minima prieš metus, kai tik prasidėjo diskusijos. Paskui buvo tyla. Negirdėjau, kad kažkuri šalis narė būtų aiškiai pasisakiusi, kad reikia to. Mums būtų beveik tas pats, kaip išmokų skirtumas. Aišku, kad Lietuva tikrai iš savo nacionalinio biudžeto tiek neskirtų, kiek skirtų Danija, Olandija, Vokietija, Prancūzija. Tikrai tada dviejų greičių Europa būtų", - pridūrė B. Markauskas.  

Šiuo metu išmokos valstybėse narėse labai skiriasi, pavyzdžiui, Lietuvos ūkininkai gauna apie 40 proc. mažiau nei vokiečiai.

EK praėjusią savaitę priėmė komunikatą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos pertvarkos po 2020 metų. Anot jo, žemės ūkio finansavimas po 2020 metų toliau bus paremtas tiesioginėmis išmokomis  ir Kaimo plėtros programa. Detalės apie lėšų paskirstymą bus derinamos tik pateikus daugiametės finansinės perspektyvos projektą - tai numatoma padaryti iki kitų metų gegužės.

ES galėtų paremti ne tik nuo liūčių nukentėjusius žemdirbius

Pasak žemės ūkio ministro, šią savaitę turėtų paaiškėti galutinis Briuselio sprendimas, ar nuo liūčių nukentėję žemdirbiai gaus Europos Sąjungos (ES) kompensacijas. Be to, ministras mano, jog Briuselio galima prašyti paramos ir Gedimino kalno atstatymui, nes jo irimas irgi yra liūčių padarinys.

„Tikimės, kad šią savaitę turėtume gauti jau tikrą informaciją," - pirmadienį Seime po susitikimo su Seimo pirmininku teigė ministras.  

Pasak jo, dabar taip pat renkama nauja informacija, būtina norint gauti paramos iš ES Solidarumo fondo, skiriančio lėšas didelių gaivalinių nelaimių atvejais.

„Ten galima gauti infrastruktūrai sugriautai paramą. Bet mes nelabai pritempiame, išskyrus nebent Šilutę, kur buvo pralaužti pylimai. Bet mes galvojame, kad gal įtraukti netgi Gedimino kalną, nes jo slinkimas - irgi liūčių padarinys, o kultūros paveldo objektai gali būti įtraukti", - sakė ministras. Pasak jo, vien Gedimino kalno tvarkymui reikėtų apie 7 mln eurų.

Į Europos Komisiją dėl paramos iš Solidarumo fondo ketinama kreiptis jau šią savaitę.

2018 metų biudžeto projekte kompensacijoms žemdirbiams, patyrusiems didelių nuostolių dėl liūčių, lėšų nenumatyta.

Pasak ministro, šalies ūkininkų nuostoliai dėl nenuimto derliaus siekia 47 mln. eurų, o dėl neapsėtų laukų ir žuvusių apsėtų laukų - apie 120 mln. eurų. Nuostoliai dėl negauto būsimo derliaus dar nesuskaičiuoti.

BNS inf.