Vilnius. Žemės ūkio ministerija su gyvulininkystės sektoriaus atstovais aptarė pereinamojo laikotarpio paramos atrankos kriterijus. Pastabų ir klausimų parengtam projektui turėjo visi: tiek gyvulių, ypač kiaulių, tiek paukščių augintojai.

Nuotoliniame susitikime dėl Lietuvos kaimo plėtros programos (KPP) priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ 2021 m. įgyvendinimo taisyklių nuostatų ir projektų atrankos kriterijų, kai projektai finansuojami KPP ir EURI (ES Ekonomikos gaivinimo priemonės) lėšomis, dalyvavo mėsinių gyvulių ir vištų dedeklių augintojai. Diena anksčiau tai aptarta su pienininkais.

Paramos, kuri iš esmės bus skirta naujoms fermoms statyti arba rekonstruoti, atrankos kriterijus pristatė ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė.

EURI ir KPP projektams remti 2021–2022 m. numatyta 184 mln. Eur (107 mln. – KPP, 77 mln. – EURI lėšos), iš jų 44,8 mln. – mėsos sektoriui, 69,9 mln. – pienininkystei. Likusi suma – sodininkystei, daržininkystei ir likusioms augalininkystės šakoms.

Iš KPP lėšų, skirtų mėsos sektoriui (23,8 mln. Eur), bus remiami smulkesni projektai – tie, kurių didžiausia paramos suma vienam projektui bus iki 300 tūkst. Eur. Esminis dalykas – visi, kurie gaus paramą, turės įsipareigoti didinti gamybą (gyvulių ar paukščių kiekį) ne mažiau kaip 15 proc. Gamybos padidėjimas bus vertinamas antraisiais (paukščių sektoriuje) arba ketvirtaisiais (visuose kituose sektoriuose) projekto kontrolės metais.

Statybai skiriamą tinkamų finansuoti išlaidų dalį siūloma apibrėžti kaip gamybinių statinių statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą. Statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto ir (arba) gamybinių pastatų įrengimo (funkcionavimui užtikrinti būtina įranga) išlaidos projekte turi sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). Už likusius gali būti įsigyta ir tai, kas naudojama už fermos ribų, pavyzdžiui, žemės ūkio technika. Bet statyboms gali būti skirta ir visas 100 proc. lėšų.

Pagal kokius atrankos kriterijus bus suteikiami balai KPP projektams? Balai bus suteikiami investuojantiems į pažangias technologijas, kurios mažins ŠESD emisiją, bus daugiau skatinami smulkesni ūkiai, kad jie stiprėtų ir stambėtų, paramą gaus ūkiai, numatantys didinti gyvulių kiekį daugiau kaip 15 proc., ūkininkaujantys ekologiškai, vykdantys gamybą pagal NKP reikalavimus, naudojantys arba investuojantys į atsinaujinančius energijos šaltinius, statantys tvartus, kuriuose bus užtikrinti aukštesni gyvūnų gerovės standartai.

Atskiri balai, anot J. Stakėnienės, bus suteikiami kiaulininkystės ir kiaušinių sektoriaus dalyviams: „Pirmąjį sektorių reikia skatinti, kad Lietuva labiau apsirūpintų vietine kiauliena, o antrąjį – kad reikės keisti vištų laikymo būdus, niekas nenorės valgyti narvuose laikomų vištų kiaušinių.“

Papildomų balų bus skiriama jauniems ūkininkams, taip pat ganantiems gyvulius nenašiose žemėse, negavusiems paramos 2014-2020 m., pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams ir kt.

Maksimali paramos suma vienam projektui, kai projektai finansuojami EURI lėšomis (mėsos sektoriui iš viso numatyta 21 mln. Eur, pieno – 30,6 mln. Eur), siekia 1,5 mln. Eur, pienininkystės – 1 mln. Eur. Beje, su tokiu paskirstymu diena anksčiau diskutavę pienininkai griežtai nesutiko, tad proporcijos dar gali būti keičiamos. Nors, pasak žemės ūkio viceministro Pauliaus Lukševičiaus, kiaulidės ar paukščių fermos sąmatinė vertė daug didesnė negu dviejų robotų fermos. Šiuo atveju taip pat bus privaloma didinti gamybą, galios tos pačios nuostatos dėl statybų.

Atrankos kriterijai analogiški tiems, kurie taikomi ir gaunant paramą iš KPP lėšų, tik šiek tiek skiriasi skiriami balai.

Paraiškas KPP finansuojamiems projektams numatoma rinkti šių metų lapkričio 3-30 d., lėšų biudžetą sudarys 66,5 mln. Eur, iš jų 27 mln. Eur – pieno sektoriui, 15,5 mln. Eur – mėsos (likusi suma bus paskirstyta augalininkystei, vaisių ir daržovių augintojams).

Paraiškos EURI projektams bus renkamos gruodį, biudžetas – visi 77 mln. Eur. Iš jų 30,6 mln. Eur – pieno, 21 mln. Eur – mėsos sektoriams. Likę pinigai atiteks vaisių ir daržovių augintojams.

Paramos intensyvumas bus 50 procentų.

Nepavyko išskaidyti paramos voko tarp skirtingų rūšių gyvulių augintojų

Mėsinių galvijų augintojai Nerijus Zobernis, Arūnas Rutkauskas išsakė nuomonę, kad jiems bus labai sunku surinkti balų. Pavyzdžiui, vertinant gyvūnų gerovę, jų nuomone, visus balus susirinks kiaulių ir paukščių augintojai, o galvijų augintojai jų negaus. Iš tiesų su šia pastaba sutiko ŽŪM Gyvulininkystės ir veislininkystės skyriaus vedėjas Arūnas Šileika. Sutarta, kad galvijų augintojai atsiųs pasiūlymus ir ŽŪM šiuos kriterijus pakoreguos.

„Kalbant apie EURI paramą tvartų statybai, nežinau, kiek mėsinių galvijų augintojų turi ventiliacijos sistemas su oro filtrais ar sensorines monitoringo ar robotizuotas sistemas. Šitas taisykles vertinu ne kaip sektoriaus rėmimą, bet tik kaip bandymą jam išlikti“, - teigė veislinį limuzinų ūkį turintis A. Rutkauskas.

Tačiau kiaulių augintojai anaiptol nemano, kad atrankos kriterijai jiems palankesni negu mėsinių galvijų augintojams. Kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) atstovai Algis Baravykas ir Saulius Leonavičius įsitikinę, kad ministerijos noras remti sektorių yra deklaratyvus, nes kiaulių augintojai parama apskritai negalės pasinaudoti.

LKAA direktoriaus Algio Baravyko skaičiavimu, 2014-2020 m. laikotarpiu mėsinių galvijų augintojai gavo 125 mln. Eur, kiaulininkystės sektorius – 3 mln. Eur paramos.

„Lietuva neapsirūpina savo užauginta kiauliena – tai visi žinome. O per pastaruosius metus nemodernizavome kiaulininkystės – ją visiškai apleidome. Teorinių galimybių dalyvauti projektuose yra, techninių – nėra. Ir dabar atrankos balai tiek EURI, tiek KPP projektuose sudėlioti taip, kad mes būtume fechtuotojai plaukimo varžybose“, - ironizavo A. Baravykas.

Kiaulių augintojai sako negalintys konkuruoti su karvių ir mėsinių galvijų augintojais, todėl tikėjosi atskiro paramos voko kiaulininkystei, pasak A. Baravyko, tai buvo žadėjęs ir viceministras.

P. Lukševičius pripažino, kad kol kas nepavyko išskaidyti paramos voko tarp skirtingų gyvulių augintojų, nors toks noras buvo. Ir jis negalėjo atsakyti, ar neliks kiaulienos bendrame paramos mėsos sektoriui katile ir 2023 m., prasidėjus naujam finansiniam periodui. Tačiau žadėjo neužmiršti kiaulienos sektoriaus dalyvių lūkesčių ir tai buvo vienintelis dalykas, kurį jis galėjo pažadėti.

MŪ inf.