Vilnius. Žemdirbiai negaili kritikos Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiklai. Vyriausybė teigia, kad Tarnybos pavaldumas bus persvarstytas, o prie savivaldybėms perduoto žemės valdymo peržiūrėjimo žadama sugrįžti ir Seime.

NŽT pertvarką įvykdė praėjusios kadencijos Vyriausybė, kuri ją iš Žemės ūkio perdavė Aplinkos ministerijai, o dalis žemės valdymo buvo perduotas savivaldybėms.

Vis dėlto, panašu, šios permainos sklandaus darbo neužtikrino – žemdirbiai skundžiasi stringančiais procesais, gyvų konsultacijų stygiumi.

Premjero patarėjo žemės ūkio klausimais Vigilijaus Juknos nuomone, pakeistas NŽT pavaldumas – praėjusios Vyriausybės klaida ir neapgalvotas, su socialiniais partneriais neišdiskutuotas sprendimas. 

„Per įstatymo priėmimą balsuodami socialdemokratai nepritarė tokiam sprendimui. Pakeitus pavaldumą, Aplinkos ministerija nesugebėjo laiku užtikrinti sklandaus funkcijų perėmimo ir neužtikrino savalaikio sklandaus NŽT veikimo“, – portalui manoūkis.lt komentavo V. Jukna.

Anot jo, dabartinė Vyriausybė konsultuosis su socialiniais partneriais, atsakingai įvertins galimus efektyviausius ir naudingiausius sprendimus bei svarstys NŽT pavaldumą sugrąžinti Žemės ūkio ministerijai.

„Tačiau pirmiausia būtina išsamiai įvertinti esamą situaciją, įsiklausyti į socialinių partnerių nuomonę, visapusiškai įvertinti teigiamas ir neigiamas galimo sprendimo puses, kad nebūtų sutrikdytas Tarnybos darbas ir teikiamos paslaugos, įnešta dar daugiau sumaišties“, – sakė premjero patarėjas žemės ūkio klausimais.

Tai, kad Tarnyba neveikia taip, kaip turėtų, teigė ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika. „Kaip yra, tai blogiau dar gali būti, bet tikriausiai to niekam nesinorėtų, nes visi, pradedant nuo paprasto žmogaus, baigiant institucijomis, savivaldybėmis ir įmonėmis, susiduria su didžiuliais iššūkiais.

Esu siūlęs, kad jeigu situacija praėjusios Vyriausybės nebuvo išspręsta, tai galbūt reikėtų grįžti į pradinę situaciją“, – portalui manoūkis.lt kalbėjo K. Mažeika.

Anot jo, nors ir anksčiau dėl Tarnybos veiklos buvo keiksnojama, vis dėlto, palyginti su tuo, kas yra dabar, anksčiau tai buvo labai gerai veikianti sistema, tik reikėjo pašalinti kai kuriuos biurokratinius trūkumus. Pasak Seimo nario, nors procesai užsitęsdavo, vis tiek buvo tam tikri saugikliai dėl terminų.

„Dabar visai nėra jokio tinkamo algoritmo, kad koks nors sprendimas turėtų būti priimtas per vieną ar kitą laiką. Po reformos matome, netgi ir verslo vystytojams, kuriems labai svarbus klausimas yra statybos, projektai išsitęsė dar ilgiau nei dvejiems metams. Tad mano siūlymas – grįžti prie vienos institucijos nedidinant biurokratijos“, – teigė K. Mažeika.

Pasak jo, didžiosioms savivaldybėms būtų galima svarstyti ir įvairius tarpinius variantus, pavyzdžiui, kad ne žemės ūkio paskirties žemė būtų jų tvarkoma.

„Bet žemės ūkio paskirties žemė vienareikšmiškai turėtų būti vienose rankose ir tai turėtų būti Žemės ūkio ministerija“, – teigė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, dabar yra dvigubas biurokratinis aparatas, o tiems, kurių žemės yra ant kelių savivaldybių ribų, išvis kyla pyktis.

Pasak K. Mažeikos, šiuo metu laukiama Vyriausybės nuomonės, kai kurie valdantieji visos žemės perleidimą savivaldybėms tarktuoja kaip didesnių galių suteikimą savivaldai, bet, jo nuomone, didžiausias ekonominis efektas būtų pasiektas vienoje įstaigoje.

„Ir kompetencija būtų didžiausia, ir tikriausiai sprendimus priimti būtų daug lengviau, nes kiek savivaldybių, tiek yra ir atskirų situacijų, tai labiausiai išsiskiria“, – sakė K. Mažeika žadėdamas, kad Seimo pavasario sesijoje turėtų atsirasti pokyčių siūlančių teisės aktų projektų.

Beje, kiek anksčiau pasiteiravus, ar nesvarstoma peržiūrėti darbo tvarkos regionuose, NŽT teigė, kad per susitikimus su socialiniais partneriais išgirsta daug siūlymų ir pageidavimų. Šiuo metu situacija ir procesai analizuojami ir pagal turimus resursus stengiamasi kuo greičiau rasti tinkamus ilgalaikius sprendimus, kad būtų patenkinti lūkesčiai kokybiškas konsultacijas gauti laiku ir patogiai.