Vilnius. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) nariai laiko apie 77 proc. visų šalies kiaulių, todėl neabejoja, kad jų nuomonės privalu paisyti, svarstant kiaulių veislininkystės reikalus. O valstybė, LKAA nuomone, imasi nebūdingų jai funkcijų - veisia kiaules per savo įkurtą įmonę.

LKAA direktorius Algis Baravykas dar praėjusių metų pavasarį išsakė visų asociacijos narių nuomonę, kad Žemės ūkio ministerijos valdoma AB „Kiaulių veislininkystė" ne tik kad nėra reikalinga kiaulių veislininkystei, tačiau dar ir trukdo tikriesiems kiaulių veislynams. LKAA įsitikinusi, kad šalies kiaulių veislininkystės sistema tebėra artimesnė planinei, o ne rinkos ekonomikai, ji neatitinka ES dvasios. Todėl šiai Vyriausybei paskelbus apie ketinimus privatizuoti dalį valstybės valdomų įmonių ir atsisakyti valstybei nebūdingų funkcijų, kiaulių augintojams atsirado viltis, kad pagaliau kiaulių veislininkyste galės rūpintis pripažinta asociacija, o ne valstybė.

Žemės ūkio ministro įsakymu yra sudaryta Darbo grupė kiaulių veislininkystės sistemoje dalyvaujančių valstybės valdomų įmonių vykdomoms pavestoms funkcijoms įvertinti ir galimai joms optimizuoti. Posėdyje praėjusią savaitę buvo įvertintos AB „Kiaulių veislininkystė" specialiosios funkcijos ir jų poreikis.

A. Baravykas dar kartą informavo, kad jo atstovaujamos asociacijos netenkina dabar veikianti kiaulių veislininkystės sistema, kai produktyvumo kontrolė vykdoma penėjimo stotyje. Jis išskyrė 3 aspektus: mokslinį, teisinį ir ekonominį. Moksliniu aspektu, produktyvumo kontrolės metodus - vislumo, raumeningumo ir penėjimosi savybių tyrimus - galima atlikti ir ūkyje, įsigijus tam reikiamus prietaisus ar įrangą. Teisiniu aspektu, ES Gyvūnų veisimo reglamentas tokią sistemą leidžia. Ekonominiu aspektu, pasak A. Baravyko, neracionalu valstybei išlaikyti veislininkystės įmonę, kuri brangias paslaugas teikia nedidelei daliai kiaulių laikytojų. Būtų racionaliau, kad veislininkystės įmonei skiriama dalis tektų ūkiams - būtiniems produktyvumo kontrolės prietaisams įsigyti. LKAA siūlo AB „Kiaulių veislininkystė" naikinti, o jos funkcijas - perskirstyti.

Nereikalingos, LKAA nuomone, kontrolės asistentų paslaugos. Visus duomenis pildo ir apskaitą veda patys ūkiai, kurių tikslas gauti pridėtinę veislinę vertę, o kontrolės asistentas tikrina, ar viskas padaryta teisingai. Tačiau to tikrinimo nereikia, nes net ir klaidos atveju, žala nėra tokia didelė, kad atsipirktų kontrolės asistento paslauga. Todėl kontrolės asistentas turėtų būti apmokytas ūkio darbuotojas, kuriuo pasitiki ir pats ūkis, ir asociacija. Veislinių kiaulių ženklinimą, matavimą ir eksterjero matavimą bei duomenų suvedimą į Kiaulių veislininkystės informacinę sistemą (KVIS) taip pat reikia pavesti veislinių kiaulių laikytojams.

Algis Baravykas: valstybinės veislininkystės konstrukcija yra neteisinga

Pagrindinė AB „Kiaulių veislininkystė" funkcija - gyvulių produktyvumo kontrolė, tam įmonė turi penėjimo stotį. Bet šiais laikais, sako A. Baravykas, ūkininkas viską gali sužinoti pats ir savo tvarte - per kiek laiko užaugo iki 100 kg, kiek per tą laiką gyvulys suėdė pašaro, tad kam dar vežti kažkur? Ir valstybė už tai moka. O ES teisės aktai bei zootechniniai metodai leidžia kontrolinį penėjimą atlikti ūkyje, be to, esant būtinybei, tai paprasta ir nebrangu įgyvendinti veislininkystės ūkyje. ŽŪM Gyvulininkystės skyriaus vedėjas Vaidotas Prusevičius patvirtino, kad Komisijos reglamentas numato galimybę asociacijoms pačioms rinktis produktyvumo kontrolės metodus. Produktyvumui įvertinti galima rinktis kontrolinio penėjimo ūkyje ir (arba) kontrolinio penėjimo stotyje metodą, ar produktyvumo tyrimus vykdyti kitais reglamente numatytais būdais.

LKAA direktorius Algis Baravykas teigia, kad AB „Kiaulių veislininkystė" trukdo tikriesiems kiaulių veislynams

Kai kurių nereikalingų funkcijų LKAA siūlo išvis atsisakyti. Tarp jų - kiaulių auginimo, kuilių spermos gamybos ir prekybos, nes tai ne valstybės funkcija. Taip pat mėsos kokybės tyrimų, kurie yra pertekliniai, nes atliekami daugiau kaip 10 metų, o duomenys nėra ir ateityje nebus panaudojami veislininkystės darbe.

Argumentų, kodėl AB „Kiaulių veislininkystė" yra nereikalinga, A. Baravykas gali pažerti daug. „Pagrindinė problema, kad pati visos valstybinės veislininkystės konstrukcija yra neteisinga - valstybė veisia gyvulius, nustato, kad rodikliai turi gerėti, kažkas kontroliuoja tą „gerėjimą", juos kontroliuoja Valstybinė veislininkystės priežiūros tarnyba, taip ir išsipučia valstybinis aparatas. Tai tas pats, jeigu valstybinė institucija pradėtų žiūrėti, ar gerai dirba žiniasklaida, ar gerus straipsnius rašo, o tą valstybinę instituciją dar kontroliuotų priežiūros tarnyba", - palygino A. Baravykas.

Pasaulis šiais laikais nebeturi sienų. Veislininkystė yra verslas, pirkėjas nori pirkti gerą produktą, o ne būtinai tą, kurį jam siūlo valstybė. Didžioji dalis Lietuvos kiaulių ūkių, anot A. Baravyko, gyvena kaip ir viso pasaulio augintojai - perka ne lietuviškų, o tarptautinių veislinių kompanijų genetiką (spermą, kiaulaites, kuilius) ir „ne todėl, kad jie nemyli Lietuvos", bet dėl to, kad verslui reikia gero produkto ir gerų ekonominių rezultatų. „Lietuviškas veisles saugo genofondas - gerai, bet jos nebedalyvauja didelėje gamyboje. Čia kaip ir senos staklės, kurios stovi muziejuje, bet audžia jau naujos technologijos. Tai ir veislininkystėje tas pats - perkame aukščiausios kokybės genetiką", - aiškina LKAA direktorius.

Bet AB „Kiaulių veislininkystė" dar tikrina, ar kiaulių augintojai atsiveža gerą genetiką. „Kam jiems tai rūpi? Tai turi rūpėti tik tam, kuris augina tą kiaulę, bendrovių akcininkams, o ne valstybei. Tos įmonės veikla - kaip pagalys ratuose, trukdantis judėti, tai parazitavimo pavyzdys", - A. Baravykas tiesiai šviesiai rėžia, ką mano. O keistos veiklos pavyzdžių yra. AB „Kiaulių veislininkystė" 2015 m. patikrino 350 paršavedžių, nors pagal visą logiką reikia tikrinti ne jas, o kuilius, kurie yra pagrindiniai genetikos platintojai. Galima spėti, kad paršavedes imta tikrinti dėl to, kad būtų didesnė darbų apimtis, nes tai padeda įsisavinti valstybės pinigus. Bet už tą pačią sumą, kuri buvo išleista joms patikrinti, A. Baravyko teigimu, buvo galima nusipirkti 800 aukščiausios genetikos paršavedžių. „Taigi, valstybė labai permoka už tai, ką rinkoje galima gauti ir pigiau, ir be problemų", - pastebėjo LKAA direktorius.

Jis stebisi, kad kiaulių laikytojai patys negali susiženklinti savo kiaulių, be valstybės įmonės negali įvertinti jų eksterjero, duomenys į sistemą surenkami tik per valstybės įmonės kontrolės asistentus. „Taigi, valstybės įmonės tikslas - bet kokia kaina gauti biudžeto pinigų. O verslas galvoja, kaip uždirbti pinigų", - reziumavo A. Baravykas.

Valstybės monopolio greičiausiai nebeliks

Tačiau bendrovės „Gražionių bekonas" direktorius ir Lietuvos veislinių kiaulių augintojų ir gerintojų asociacijos (LVKAG) atstovas Edmundas Adomavičius posėdyje teigė, kad, norint gaivinti ir skatinti šalies kiaulių veislininkystės sektorių, valstybinės įmonės paslaugos būtinos. Todėl AB „Kiaulių veislininkystė" funkcijas, jo manymu, būtina išlaikyti, kad po 4-5 metų šalyje kiaulių skaičius pasiektų bent 700 tūkstančių.

Bendrovės „Gražionių bekonas" direktorius Edmundas Adomavičius įsitikinęs, kad valstybinės įmonės yra paslaugos būtinos

LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė mano, kad visų sektoriaus dalyvių lūkesčiai yra pagrįsti. Ji pritaria, kad produktyvumo kontrolė turi būti vykdoma laisvu pasirinkimu. Bet jeigu ūkis neturi galimybės produktyvumo kontrolės vykdyti ūkio sąlygomis, tai tam ir yra veislininkystės įmonė. Tačiau ji sutinka, kad pirma reikia nustatyti, koks yra tų valstybinės įmonės teikiamų paslaugų poreikis.

AB „Kiaulių veislininkystė" veiklos tikslai, kaip parašyta jos įstatuose, yra pelno siekimas, ekonominės naudos gavimas, taip pat kitokių akcininkų turtinių interesų tenkinimas, vykdant šiuose įstatuose nurodyto pobūdžio ūkinę komercinę veiklą. Akivaizdu, kad ekonominės naudos, t. y., pagrindinio savo tikslo, įmonė nevykdo. Pagal ŽŪM informaciją, 2015 m. bendrovė baigė su 20 623 Eur nuostoliu, o 2016 m. uždirbo 1 886 Eur grynojo pelno. 2017 m. bendrovė planuoja gauti apie 1,2 mln. Eur pajamų, darbo užmokesčiui (su mokesčiais) planuojama išleisti 337 tūkst. Eur. Bendrovei už atliktus darbus apmokama iš valstybės biudžeto pagal Pagalbos veislininkystei taisykles.

Žemės ūkio viceministras Darius Remeika komentare naujienų svetainei www.manoūkis.lt teigė, kad iki kovo 17 d. kiaulių veislininkystės srities darbo grupė peržiūrės kiaulių veislininkystės sistemoje dalyvaujančių įmonių ir įstaigų vykdomas pavestas funkcijas bei įvertins jų optimizavimo galimybes, pateiks pasiūlymus ministerijos vadovybei. Tačiau akivaizdu, kad valstybės monopolio nebeliks. „Jau dabar aiški paramos kiaulių veislininkystės procesams išplėtojimo schema. Bus sudarytos sąlygos ir kitiems specialistams vykdyti veislinių  kiaulių vertinimą veislynuose, perduoti kontrolės duomenis į informacinę sistemą. Žinoma, daug kas priklausys nuo kiaulių veislynų apsisprendimo, kokiu būdu vykdyti kiaulių veislininkystės kontrolės procesus, ir kaip pasinaudoti valstybės parama veislininkystei", - sakė viceministras.

Viceministras Darius Remeika teigė, kad bus peržiūrėtos kiaulių veislininkystės sistemoje dalyvaujančių įmonių ir įstaigų vykdomos funkcijos ir įvertintos jų optimizavimo galimybės

LKAA yra didžiausia kiaulių augintojus vienijanti pripažinta asociacija. Jos nariai laiko per 455 tūkst. kiaulių (77 proc.) iš 600 tūkst. deklaruotų šalyje, iš jų 31 tūkst. paršavedžių (81 proc.) iš visos deklaruotos 40 tūkst. populiacijos. LVKAG ūkiuose laikoma tik 5 proc. visų šalies kiaulių.

MŪ inf.