Vilnius. Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano erdvinio vystymo kryptims bei teritorijos naudojimo funkcijų prioritetams, o balsavimas dėl jo vyks birželį.  

Numatoma ateityje vietoj apskričių suformuoti penkis regionus. Toks siekis sukėlė daugiausia diskusijų per svarstymus Seime. 

Kai kurie parlamentarai mano, kad dokumentas panaikins apskričių galimybę formuoti regioninę politiką ir užkoduoja didžiųjų miestų dominavimą.

Seimo Valstybės ir savivaldybių komiteto narys Povilas Urbšys įsitikinęs, kad šalies teritorijos bendrasis planas paklos pamatus regioninei politikai ir nulems regionų plėtrą. Tačiau jis apgailestauja, kad pasirinktas apskričių naikinimo variantas jas keičiant į penkias urbanistinių centrų partnerystės grupes: Vilniaus-Utenos-Ukmergės, Kauno-Marijampolės-Alytaus, Klaipėdos-Tauragės-Telšių, Šiaulių-Mažeikių ir Panevėžio-Biržų-Rokiškio.  

P. Urbšio teigimu, naujoji bendrojo plano koncepcija panaikina apskričių galimybę formuoti regioninę politiką: „Dabar egzistuojanti sistema leidžia lygiaverčiai dalyvauti visoms savivaldybėms formuojant regioninę politiką. Šitas siūlomas variantas išskiria tik 14
savivaldybių“. Jis prognozuoja, kad naujas savivaldos skirstymas atitolins paslaugas regionuose nuo žmonių ir dar labiau išryškins netolygumus. 

„1950 metais buvo panaikintos apskritys ir buvo įsteigtos keturios sritys: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Jeigu jūs norite vėl grįžti atgal, pirmyn, darykite! Bet kodėl jūs melavote žmonėms rinkimuose, kad jums svarbūs regionai? (...) Jeigu toje partnerystės grupėje yra Vilnius, kokį žodį turės Utena ir Ukmergė?“ – kalbėjo parlamentaras.

Aplinkos apsaugos komiteto narys Paulius Saudargas sako, kad dokumentas buvo svarstomas per greitai, per mažai diskutuojama. Jis kritikuoja infrastruktūros plėtros politiką ir įtaria, kad vienos savivaldybės klestės, o kitos bus skurdinamos. 

Tuo metu liberalas Simonas Gentvilas BNS sako, kad dėmesį sutelkiant į penkis regionus tarp savivaldybių bus skatinamas bendradarbiavimas, o ne konkurencija. „Savivaldybės regionų lygmenyje daugiau derintų investicijas“, – teigė jis. 

S. Gentvilas pabrėžė, kad 30 proc. Europos Sąjungos fondų lėšų, kurios pasieks Lietuvą, bus  investuojamos regionų tarybų sprendimu. „Turės susėsti ir apsispręs (tarybos – BNS), kurioje savivaldybėje bus statomi nauji stadionai, kurioje baseinas, o ne taip, kaip dabar, – ta pati infrastruktūra yra dviejuose gretimuose rajonuose 20 kilometrų atstumu“, – BNS aiškino S. Gentvilas. 

Aplinkos ministerija sako, kad numatoma partnerystė turėtų padėti spręsti, pavyzdžiui, viešojo transporto organizavimo problemas.

„Kai skirtingos savivaldybės organizuoja viešąjį transportą, daugeliu atveju daro tai iki savo administracinės ribos ir taip apriboja žmonių judėjimo galimybes, o partneriaujant turėtų būti išnagrinėtos tam tikros situacijos ir priimti bendri, pasverti ir situaciją atitinkantys sprendimai“, – BNS tvirtino aplinkos ministro patarėjas Justas Jaskonis. 

Lietuvos teritorijos bendrajame plane nenumatyta nei keisti apskričių ribų, nei savivaldybių administracinių ribų, būtų sukurta nauja tik urbanistinė sistema. Aplinkos ministerija sako, kad urbanistinių centrų prioritetinė partnerystė sprendinys būtų vienas iš būdų mažinti vis didėjančią regionų atskirtį Lietuvoje.

BNS inf.