„Pienas LT“ kooperatyvo pirmininko Tomo Raudoniaus teigimu, valdžios ketinimas paskirstyti 8 mln. Eur tiems ūkiams, kurie gauna žemiausią kainą, griauna Lietuvos žemės ūkį ir kuria prielaidas, kad krizinė situacija pagilės.

Reaguodami į Žemės ūkio ministerijos ketinimą 8 mln. Eur paramą paskirstyti tik tiems ūkiams, kurių šiandien natūralaus pieno kaina yra žemesnė nei 35 centai, manome, kad šis sprendimas kuria atskirtį pieno sektoriuje, stiprina ūkių diskriminaciją ir neskatina kooperacijos.

„Pienas LT“ kooperatyvo pirmininko Tomo Raudoniaus teigimu, tokie valdžios sprendimai griauna Lietuvos žemės ūkį ir kuria prielaidas, kad krizinė situacija gali būti dar gilesnė.

„Nuo krizės nukentėjo visi pieno ūkiai ir pieno gamintojai prašo pagalbos ne pajamų praradimui, bet nuostoliui padengti, kad nebankrutuotų, todėl valstybės parama reikalinga visiems. Matome, kad ūkiai, kurie efektyviai vysto gamybą ir ieško būdų, kaip kooperuotai kurti pridėtinę vertę, nėra paramos taikinyje. Kokiais motyvais remiantis ŽŪM ketina diskriminuoti šiuos ūkius? – klausia T. Raudonius. – Labai tikiuosi, kad ŽŪM ir LR KRK pavyks surasti ne tik konstruktyvų sprendimą, kaip padalyti, bet ir padidinti paramos sumą pieno krizei įveikti.“

T. Raudonius atkreipia dėmesį, kad 35 ct įvertinto natūralaus pieno kainą perskaičiavus į bazinio pieno kainą gauname 0,27 ct/kg. Tai apytiksliai atitinka prekinių ūkių pieno savikainą per 2020 ir 2021 metus. Dėl pandemijos ir karo sukeltos infliacijos praėjusiais metais bazinio pieno savikaina siekė 35–38 ct/kg.

Šių metų sausį–vasarį ŽŪK „Pienas LT“, siekdamas subalansuoti pieno gamintojų pajamas, mažino uždirbamą pelną.

„Kooperatyvas visada ieško konstruktyvių ir pagrįstų sprendimų iškilusioms problemoms spręsti. Iš vidinių resursų mokėdami aukštesnę nei rinkos kainą, radome būdą, kuris padėtų išgyventi atėjusį sunkmetį daugiau nei 270 savo narių. Deja, pagal numatomą paramos modelį, dėl šios priežasties nei vienas iš jų valstybės paramos negautų. Mūsų kooperatyvo prisiimta atsakomybė ieškoti sprendimų krizės akivaizdoje šiuo atveju lemtų ūkių diskriminaciją“, – nusivylimo neslepia T. Raudonius.

Remiantis ŽŪIKVC, statistiniai duomenys rodo (žr. grafiką), kad šių metų pieno supirkimo kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo daugiau nei 20 procentų. Teikiant siūlymą dėl pieno ūkių pagalbos, šis skaičius galėtų būti esminis kriterijus. Manome, kad valstybės parama reikalinga visiems pieno ūkiams, kurių pieno supirkimo kaina šiais metais, palyginti su 2022 m. vidurkiu, sumažėjo 20 proc. ir daugiau.