Basf 23 01 02 Basf 2023 01 02 m1 +Rovaltra 2023 02 02
Verslo informacija
Žemaitijos ūkyje atidaryta moderni ferma

Telšiai. Žarėnuose kartu su tėvais ir dviem broliais ūkininkaujančio Tomo Paleko ūkyje iškilmingai atidaryta moderni 256 vietų ferma, kurioje įdiegtos automatinės melžimo, šėrimo, ventiliacijos ir apšvietimo sistemos, o karvės ilsisi ant latekso lovų.

Nepaisydami sunkių žiemiškų eismo sąlygų ir visą dieną drėbusio šlapio sniego, apžiūrėti šiuolaikinio ūkio poreikius ir aukščiausius gyvulių komforto reikalavimus atitinkančią fermą bei jos įrengimo sprendimus į Palekų šeimos valdas Telšių r. susirinko 300 žmonių iš visos Lietuvos.

Projektui įgyvendinti (nuo minties, projekto popieriuje, prašymo ES paramai gauti teikimo iki funkcionuojančio objekto) prireikė trejų metų. Fermos projektavimą ir įrengimą T. Palekas patikėjo ilgametei ūkio partnerei – bendrovei „Dotnuva Baltic“, kuri modernius fermų sprendimus mūsų šalies gyvulininkystės ūkiuose diegia jau septynerius metus.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis (kairėje), kartu su ūkininku Tomu Peleku atidengia modernios fermos atidarymo datą žyminčią lentelę

Prieš nukerpant juostelę, skelbiančią naujo objekto atidarymą, bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis dėkojo jaunajam ūkininkui Tomui Palekui už tikėjimą Lietuvos žemės ūkio ateitimi ir pasitikėjimą įmone, su kuria Palekų šeima bendradarbiauja jau 12 metų.

„Kiekvienas, skiriantis savo laiką žemės ūkiui, kuria papildomą vertę Lietuvos ekonomikai. Ekonominis efektas labai svarbus ir dėl inovacijų diegimo, nes jos didina našumą ir leidžia pasiekti geresnių rezultatų“, – sakė D. Valaitis, neabejodamas, kad moderni ferma, kurioje darbai ir procesai automatizuoti, gerokai pakeis ūkininkų kasdienybę, darbo principus, ritmą, padės sumažinti sąnaudas ir pagerinti ūkio rodiklius.

Naują fermą pašventino ir maldą sukalbėjo Žarėnų Šv. vyskupo Stanislovo parapijos klebonas Vaidas Buivydas. Atidengta ir šią iškilmingą dieną pažyminti atminimo lentelė, skelbianti, kad Palekų ūkyje gyvena laimingos karvės.

Netrūko ir Palekų šeimą su įgyvendintu didžiuliu projektu sveikinančiųjų, tarp kurių ir su dovanomis atvykęs Žarėnų seniūnas Giedrius Apūkas, taip pat kompanijos „Case IH“ verslo vadovas Baltijos šalims Andreaʼus Ferriʼis (Andrėjus Feris).

Ypač vertina įmonės pasitikėjimą ir palaikymą

„Labai noriu padėkoti „Dotnuvai Baltic“, nes pastatyti ir moderniai įrengti fermą buvo sunkus kelias, netrūko iššūkių ir problemų, bet įmonė visada palaikė, padėjo, pasitikėjo mano idėja ir noru, nors dažnai pačiam kildavo klausimų, ar bus įmanoma viską įgyvendinti“, – prisipažino jaunasis ūkininkas Tomas.

Jis pasakojo, kad statyti beveik 3 tūkst. m2 dydžio (įskaitant pašarų aikštelę ir pagalbines patalpas) 256 gulimų vietų fermą pirmiausia paskatino jaunatviškas azartas ir noras turėti tokį tvartą, kokio Telšių r. dar nėra.

Tiesa, iš pradžių naujame tvarte planavo diegti melžimo aikštelę, tačiau įmonės „Dotnuva Baltic“ specialistai patarė rinktis robotus, nes automatizuotos sistemos – neišvengiama pieno ūkio ateitis, juolab kad dirbti norinčių ir galinčių žmonių kaime mažėja.

„Iš pradžių Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateikiau paramos prašymą naujai fermai statyti ir melžimo aikštelei įsigyti. Bet lyg tyčia iš darbo išėjo dvi melžėjos ir liko tik viena, norinčiųjų dirbti neatsirado, todėl teko iš naujo galvoti, ką daryti, kaip spręsti melžėjų trūkumo problemą. Tad teko NMA rašyti prašymą, kad leistų robotus pirkti“, – sakė T. Palekas, projektui įgyvendinti prašęs maksimalios to laikotarpio sumos – 400 tūkst. eurų. Tad nemažai daliai sprendimų įdiegti teko investuoti nuosavas lėšas, imti paskolą iš banko. Bendra viso projekto suma – apie 1,5 mln. eurų.

Ūkininkas sakė, kad sunkiausias etapas – biurokratiniai reikalai tvarkant reikiamus dokumentus. Jo žodžiais, užkurti biurokratinį garvežį, kad jis judėtų, yra daugiausia nervų, sveikatos, bemiegių naktų ir parduotų dienų pareikalavusi užduotis.

„Net dabar negaliu atiduoti projekto, nes ESO jau metus neiškelia elektros stulpų, nors pinigai sumokėti. NMA nepriima projekto, nes neatiduotas. Nors visos įstaigos valstybinės ir turėtų išvien dirbti, tačiau to nedaro, daromi trukdžiai, kad tik žmonėms būtų sunkiau“, – nusivylimo neslėpė Tomas.

„Esu dėkingas savo tėvams, kad nuo mažų dienų prie žemės ūkio darbų pratino. Kadangi nepatinka, kai man vadovauja, todėl po mokslų grįžimas į kaimą ūkininkauti buvo geriausias spendimas“, – sako Tomas Palekas, nuo mažens su ūkio darbais supažindinantis ir savo dukrą Rugilę bei sūnų Liną

Pasak jo, nors neišvengė konfliktų ir su statybininkais, tačiau su jais rasti kompromisą daug paprasčiau nei su valstybinėmis įstaigomis. Kol dar NMA nepatvirtino galutinio mokėjimo, ūkininkas iki galo neatsiskaitęs ir su įrangą tiekusia „Dotnuva Baltic“, todėl įmonės supratingumą ir pasitikėjimą jis ypač vertina.

Plečia ūkį, didina bandą

Ūkio Žarėnuose pradininkai – Tomo tėvai Daiva ir Alfonsas Palekai, nuo mažų dienų prie ūkio darbų pratinę ir keturis savo sūnus. Po mechanikos inžinerijos mokslų Vilniuje pirmasis 2010 m. į ūkį sugrįžo Tomas, vėliau jo pavyzdžiu pasekė ir vyriausias brolis Gintas su žmona, ūkį turi ir jauniausias dar tik studijuoti pradėjęs Vilius.

Jaunimui grįžus ūkininkauti, prasidėjo didesnės investicijos į žemę, modernią techniką – didžioji jos dauguma įsigyta iš bendrovės „Dotnuva Baltic“. Šiuo metu bendrai Palekai dirba per 500 ha žemės. Padidėjus plotams, nuspręsta didinti ir gyvulių skaičių. Jei tėvai laikė apie 30 melžiamų karvių, šiuo metu bandoje – 400 raguočių su prieaugliu, tarp jų 140 melžiamų karvių.

Per porą trejetą metų Palekai planuoja bandą, kurią sudaro holšteinų ir pieninių simentalių mišrūnės, padvigubinti ir karvėmis užpildyti naująją fermą. Tad artimiausia ūkio investicija – dar dviejų „BouMatic“ firmos melžimo robotų Gemini įsigijimas – šiai įrangai naujajame tvarte jau numatyta vieta.

Tomo Paleko naujoje fermoje sumontuoti du melžimo robotai, karves melžiantys iš galo, po kelerių metų, kai karvėmis bus užpildytas visas tvartas, bus pastatyti dar du – jiems vieta jau numatyta

Visa įranga – iš specializuotų gamintojų

Pristatydamas įmonės „Dotnuva Baltic“ galimybes ir fermų įrangą, vadybininkas Alfonsas Genys pabrėžė, kad bendrovė ne tik teikia įrangą, bet ir siūlo projektavimo, rangos paslaugas, t. y. padeda ūkininkams įgyvendinti projektą nuo A iki Z. Visi bendrovės atstovaujami fermų įrangos gamintojai – specializuoti, todėl ne tik tiekia konkrečius produktus, tokius kaip melžimo, pieno aušinimo, šėrimo, vėdinimo, ventiliavimo, apšvietimo, mėšlo tvarkymo, gyvulių komforto įranga ir kt., bet ir bendradarbiaudama su prekybos atstove pritaiko kiekvienam ūkiui individualius sprendimus.

Nyderlandų kompanijos „BouMatic“ melžimo robotai – išskirtiniai tuo, kad vieninteliai melžia karves iš galo. Vadybininko teigimu, toks melžimo principas labai efektyvus, kadangi orientuotas į karvę, t. y. ji nemato melžimo rankos ir ramiai sau ėda koncentruotąjį pašarą, o melžiama jaučiasi lyg būtų bandoje – mato abi puses, išėjimas yra tiesiai prie šėrimo tako. Ne mažiau svarbu ir tai, kad gerokai apribota galimybė karvei nuspirti melžimo įrangą.

„Dotnuva Baltic“ vadybininkas Alfonsas Genys ir projektų vadovas Dalius Aksenavičius pabrėžė, kad bendrovė ne tik teikia įrangą, bet ir siūlo projektavimo, rangos paslaugas

Pasak A. Genio, per pastaruosius dvejus metus melžimo robotų pardavimai Lietuvoje gerokai padidėjo – įmonė jau yra įdiegusi 15 automatinių melžimo sistemų, dar 6 robotus planuoja paleisti iki kitų metų liepos. Pavasarį viename Lietuvos pieno ūkyje bus įrengtas ir pirmasis dvigubas melžimo robotas su dviem melžimo vietomis, galintis pamelžti iki 100 karvių.

Kompanija „BouMatic“ gamina ne tik melžimo robotus, bet ir nuo mažiausių iki didžiausių aikštelių ar karuselių, taip pat mėšlo šalinimo įrangą.

Metalines tvartų konstrukcijas, gertuves ir karvių komforto elementus, tokius kaip kilimai, vandens lovos, bendrovė „Dotnuva Baltic“ įsigyja iš beveik 50 m. gyvuojančios Nyderlandų gamintojos „Spinder“, kurios savininkai taip pat turi pieno ūkį, todėl visus gaminius jame išbando.

Pasak gamintojos atstovo Aukeʼo Snijderʼio (Auko Šneiderio), visi produktai gaminami iš aukščiausios kokybės medžiagų, yra sunkesni nei kitų gamintojų, todėl gerokai ilgaamžiškesni. Nors nemažą gamybos dalį sudaro standartiniai produktai, jų gamintoja nuolat turi sandėliuose, todėl pristatomi per 4–6 savaites, tačiau gali pagaminti ir nestandartinę įrangą, atsižvelgiant į ūkininko poreikius ar fermos specifiką. Paprastai jų pristatymas užtrunka iki 8 savaičių.

Vienas iš įmonės išskirtinumų, kad nuo pat veiklos pradžios absoliučiai viską, nuo mažiausių varžtelių, gaminasi patys. Vienu iš populiariausių gaminių visame pasaulyje A. Snijderʼis įvardijo karvių fiksavo sistemą, leidžiančią užrakinti ir paleisti kiekvieną karvę atskirai, o tai labai taupo laiką.

Vis didesnę paklausą įgyja ir vadinamosios vandens lovos, kurios prisitaiko prie karvių, apsaugo jas nuo kojų nutrynimų, todėl padeda išvengti gyvulių judėjimo ir kitų sveikatos problemų. Tai ilgaamžis gaminys, kuriam gamintoja duoda net 10 m. garantiją.

Fermų vėdinimo sistemų specialistai – italų kompanija „CMP-Implianti“ – gali pasiūlyti daugiau kaip 40 skirtingų gaminių, tarp kurių ir automatinės vėdinimo sistemos. Pasak gamintojos atstovo Manuelʼio Bignottiʼio (Manuelio Bignočio), šios sistemos turi gerai veikti ištisus metus: karštuoju periodu saugoti karves nuo karščio smūgio ir jas vėsinti, šaltuoju – šalinti iš tvarto drėgmę ir amoniaką, aprūpinti grynu oru.

Rankų darbą gyvulininkystės ūkyje gerokai mažina automatinės šėrimo sistemos. „Dotnuva Baltic“ bendradarbiauja su Suomijos įmone „Pellon“, kuri visą reikiamą įrangą gaminasi pati, išskyrus maišytuvus, kuriuos tiekia pašarų maišytuvų-dalytuvų ekspertė – Bavarijos įmonė „Siloking“.

Šalia fermos pašarų aikštelėje stovi maišytuvas, valdymo pultas ir transporteriai pašarui į tvartą tiekti. Pusiau automatinė šėrimo sistema ne tik mažina rankų darbo poreikį, bet ir leidžia sutaupyti statybų kaštų, nes nereikia plataus šėrimo tako, mažesni būna ir išmetamų pašarų kiekiai

„Pellon“ atstovo Jaakko‘o Honkavaara‘o (Jako Honkavaro) teigimu, diegiant fermoje automatinę šėrimo sistemą, galima nemažai sutaupyti statybų kaštų, nes nereikia plataus šėrimo tako, be to, gerokai sumažėja išmetamo pašaro kiekiai, o gyvuliai šeriami šviežiu optimaliai sumaišytu pašaru 5–6 kartus per parą, arba, jei reikia, ir daugiau kartų.

Tomo Paleko ūkyje sumontuota pusiau automatinė šėrimo sistema, nes visus raciono komponentus į maišytuvo bunkerį turi sukrauti ūkininkas, tačiau, esant poreikiui, ateityje ją bus galima ir visai automatizuoti.

Kaip išsirinkti geriausią pašarų maišytuvą-dalytuvą?

Ūkiams, kurie negali diegti automatinių šėrimo sistemų, bendrovės „Dotnuva Baltic“ šėrimo technikos specialistas dr. Romualdas Mankevičius pristatė pašarams maišyti ir dalyti skirtą vokiečių kompanijos „Siloking“ techniką, taip pat „Kverneland“ ir „Haybuster“ ritinių smulkintuvus. Renkantis gyvulininkystės ūkiui pašarų maišytuvą-dalytuvą, jis rekomendavo vadovaujantis penkių pirštų principu. „Būtina atkreipti dėmesį į maišymo talpą, sraigę, pavarą ar reduktorių, pašaro iškrovimo galimybes, mašinos rėmą ir svėrimo sistemą“, – svarbiausius dalykus, nuo kurių priklauso mašinos patikimumas ir pašaro kokybė, išvardijo R. Mankevičius.

Jo teigimu, skaičiuojant darbo laiką ir išlaidas ir siekiant kuo didesnio tikslumo, geriausias pasirinkimas – savaeigis maišytuvas. Bavarijoje, kur gaminama „Siloking“ technika, jie populiarūs ir tarp nedidelių šeimos ūkių, laikančių 80–120 melžiamų karvių, nes ūkiuose trūksta darbuotojų, o ūkininkai nori dirbti našiau, efektyviau ir pigiau.

Vokietijoje paskaičiuota, kad naudojant savaeigį maišytuvą 1 t pašaro pakrauti, išmaišyti, išdalyti sutaupoma iki 25 proc. degalų ir iki 50 proc. laiko.

Ūkyje sumontuota pusiau automatinė karvių šėrimo sistema

„Oldenburgo žemės ūkio rūmai atliko lyginamuosius savaeigio ir prikabinamo maišytuvų tyrimus. Tokiam pačiam pašaro komponentų kiekiui pakrauti, išmaišyti, nuvežti ir išdalyti su savaeige mašina sugaišta 36 min. ir sunaudota 8,5 l degalų, o tai atitinka 0,8 l vienai tonai pašaro paruošti.

Su prikabinamu maišytuvu visam procesui prireikė 75 min. ir buvo sunaudota iš viso 11,3 l degalų, iš jų 8,3 l traktoriui ir 3 l ratiniam krautuvui, o tai atitinka 1,06 l tonai parašų paruošti. Be to, dirbant su prikabinama mašina reikėjo daugiau technikos ir žmonių“, – tyrimų rezultatais savaeigės mašinos privalumus pagrindė R. Mankevičius. O rinktis tikrai yra iš ko, nes gamintoja siūlo nuo 13 iki 32 m3 talpos savaeigius pašarų maišytuvus.

Užsakymo Nr. 11100
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kaip jūsų ūkį paveikė 2022-ųjų infliacija?
Visos apklausos