Respublikinis veterinarijos aprūpinimo centras (RVAC) yra viena didesnių lietuviško kapitalo „Obelių grupės“ bendrovių. Nuolat auganti įmonė, kurioje šiuo metu dirba 50 darbuotojų, spalį minėjo veiklos 30-metį.

Startą įmonei 1993 m. davė prekyba veterinariniais vaistais ir priemonėmis. Bėgant metams, RVAC nuolat taikėsi prie ūkių poreikių – plėtojo prekybą, išlaikė paslaugų sferą ir žengė koja kojon su laiku. RVAC vadovaujantis veterinarijos gydytojas dr. Robertas STOŠKUS teigia, kad kvalifikuotų įmonės veterinarijos gydytojų ir specialistų komandos misija – ūkininkams suteikti visapuses paslaugas ir profesionalias konsultacijas vienoje vietoje. Įmonės veiklos rezultatai rodo, kad ši strategija pasiteisina.

Šiemet RVAC persikraustė į naujas patalpas Kaune ir įgyvendino seną svajonę turėti nuosavą sandėlį ir logistiką, kad viskas būtų iš vienų rankų, nes tai padeda užtikrinti kokybę visomis aplinkybėmis. „Tai lyg mūsų pačių dovana sau 30-mečio proga“, – sako RVAC direktorius R. Stoškus.

Kaip įmonė keitėsi per 30 veiklos metų ir į kokias sritis dabar sutelktas jūsų dėmesys?

Pradžia buvo medikamentų ir instrumentų prekyba. Bėgant laikui prekybos asortimentą išplėtė pašarų priedai, papildai, nes gerėja gyvulių genetika, didėja produktyvumas, dėl to atsirado ir dar vienas – problemų sprendimo – poreikis. Prisitaikėme prie pasikeitusių sąlygų ir nuolat į jas reaguojame. Maždaug 7 pastarųjų metų laikotarpiu diegėme įvairių naujovių, atsižvelgdami į tai, ko reikia rinkai ir ūkiams. Ūkiai modernėja, juose gausu išmaniųjų technologijų ir, esant tokioms besikeičiančioms sąlygoms, reikia padėti ūkininkams adaptuotis. Mes parduodame vertę – sprendimus.

RVAC pastaraisiais metais susitelkė į kelias pagrindines veiklos sritis. Pirmoji – didmeninė ir mažmeninė prekyba medikamentais, instrumentais, pašarų priedais ir papildais, žaliavomis, dezinfekcinėmis priemonėmis ir kt. Antroji sritis – paslaugos. Esame tarsi ūkių šeimos gydytojai: turime 5 praktikuojančius veterinarijos gydytojus, kurie pagal poreikį teikia paslaugas – prižiūri, gydo, konsultuoja ir pan. Teikiame skubią veterinarinę pagalbą, budime naktimis ir ištikus bėdai į ūkį vykstame bet kuriuo paros metu 7 dienas per savaitę.

Trečioji mūsų veiklos kategorija yra gyvulių ženklinimas. Platiname ir pirminius ausų įsagus, pagaminame ir pamestus – esame įsigiję tam skirtą lazerį, dirba stipri šios srities komanda. Ketvirtoji RVAC atšaka – pašarų gamyba. Turime 3 mobilius malūnus, 6 vyrų komandą ir kiekvieną savaitę ūkiuose teikiame šias paslaugas. Naujausia, bet ne paskutinė, įmonės paslauga – tranšėjų dengimo technologijos.

Kuo ypatingos tranšėjų dengimo technologijos?

Pas mus dirba keli kompetentingi specialistai, kurie analizuoja, kokios tranšėjų dengimo technologijos konkrečiam ūkiui labiausiai tiktų. Ūkiuose pastebime įvairių klaidų – netinkama silosavimo, tranšėjos dengimo technologija, ne laiku nupjauta žolė ir t. t. O juk kukurūzų vegetacinės masės ir žolių silosas turi didžiausią įtaką pieno ūkio pajamoms: kukurūzai yra krakmolo arba energijos šaltinis, pigūs žoliniai pašarai aprūpina brangiai kainuojančiais baltymais. Kad siloso saugojimo metu išliktų kuo didesnė pašarų maistinė vertė, lemia įvairios smulkmenos ir niuansai, dažnu atveju silosuojant reikia naudoti bakterinius priedus – inokuliantus. Tai atskiras mokslas, todėl prisitaikome prie kiekvieno kliento, analizuojame ūkio pašarų bazę, naudojamą silosavimo technologiją ir siūlome sprendimo būdus, kaip technologiją įgyvendinti taip, kad ji būtų efektyvi.

Dengiant tranšėjas būtina pasirinkti tinkamą dangą, itin svarbus yra tranšėjos ar kaupo sandarumas, anaerobinių sąlygų sukūrimas. Siloso sandarinimas primena daržovių konservavimą stiklainyje – oras negali nei išeiti, nei įeiti. Kitas siloso priešas – vanduo, kuris, patekęs pro menkiausią plyšį ir papuolęs į silosą, sukels didelius maisto ir sausųjų medžiagų nuostolius, pelijimą ar net antrinę fermentaciją. Todėl, norint išvengti tokių nuostolių, labai svarbi ne tik silosavimo proceso kontrolė, bet ir tinkamų siloso plėvelių parinkimas, tinkamas jų panaudojimas. Šią technologiją taikome trejus metus ir jos paklausa sparčiai didėja.

RVAC specialistai dalyvauja visame procese, kartu su ūkininkais dengia tranšėjas ir kartu moko juos. Prieš pat silosavimą net praveda mažą seminarą ūkio žmonėms, kad jie suprastų, kodėl vieną ar kitą veiksmą reikia daryti būtent taip, o ne kitaip. Stengiamės viską paaiškinti paprastai ir suprantamai.  

Niekada neatsakysiu į klausimą, kiek RVAC įmonėje kainuoja plėvelė. Turime jų daugybę, kurios pritaikomos konkrečiam atvejui, tad viskas pirmiausia prasideda nuo analizės ir baigiasi konkrečiu technologiniu sprendimu. Manau, kad mūsų prekės ir paslaugos atitinka kainos ir kokybės santykį. Tik, kaip minėjau, stengiamės parduoti ne vieną prekę, o sprendimą.

Kas padėjo sėkmingos veiklos pamatus?

Pirmiausia – žmonės. Mūsų įmonė sustyguota kaip bičių šeima – tvyro visiška harmonija. Dabar yra susibūrusi jauna ir talentinga komanda, kuri ir yra sėkmės pagrindas. Kiekvienoje pozicijoje turime 2–3 darbuotojus, kurie, esant reikalui, galėtų perimti kolegos darbą. Daugeliui specialistų darbas RVAC yra kaip gyvenimo būdas, nes tiki tuo, ką daro, ir mato savo veiklos prasmę, jų akys dega, jiems viskas įdomu, jie turi idėjų ir minčių. Mums sekasi pritraukti gerų specialistų, nes čia įdomu dirbti – mato skirtingus ūkius, kolektyve gali daryti mini konsiliumus, pasitarti ir dalytis patirtimi. Galima nusipirkti sandėlį, automobilį, stalą, bet specialistų lengvai nenusipirksi – juos reikia ugdyti, į juos investuoti. Todėl RVAC žmonės nuolat gilina žinias užsienio stažuotėse, kursuose, seminaruose.

Turime nusistatę pamatines vertybes, kurios svarbios priimant naujus darbuotojus. Visų pirma – sąžiningumas, taip pat nuolatinis tobulėjimas, pagarba ir tolerancija klientams, kolegoms, partneriams, rezultatų siekimas efektyviausiu būdu. Už tai jiems mokamas konkurencingas atlygis – pagal viešai skelbiamą informaciją, RVAC atlyginimai yra didžiausi tarp analogiškų šio sektoriaus įmonių.

Su kokiais iššūkiais tenka susidurti?

Mūsų rinka gana sudėtinga, taigi, iššūkių niekada netrūksta nei kalbant apie konkurencinius santykius, nei apie darbą su ūkininkais. Pavyzdžiui, pieno kainai kritus žemyn, ūkininkai taupo, atsisako kai kurių dalykų, produktų, neinvestuoja ir pan. Ši situacija mums tik pridėjo daugiau darbo – kaip su mažesnėmis galimybėmis padaryti tą patį rezultatą, kad ūkis nenukentėtų, juk tai ne vienos dienos verslas. Užauginti sveiką telyčią, kol ji taps karve, trunka dvejus metus. Visos padarytos klaidos ir atsilieps už 2–3 metų. Taigi, šiuo atžvilgiu iššūkių niekada netrūksta.

Maždaug prieš 5 metus mūsų rinkoje buvo stipri konkurencija – vyko kainų dempingavimas, vieni už kitus norėjo būti geresni. Šiandien santykiai tarp įmonių jau nusistovėję, kolegiški. Bet ta situacija mums išėjo į naudą – paskatino mus augti. Prieš trejus metus susijungėme su dar viena „Obelių grupės“ įmone „VETfarmas“. Abi turėjome agropadalinius, vykdėme tą pačią veiklą, lyg ir konkuravome priklausydami tai pačiai įmonių grupei. Supratus, kad tai neefektyvu ir neracionalu, nutarta sujungti abi į vieną didelę įmonę. Prie RVAC prisijungė visas „VETfarmo“ agropadalinys, o mūsų smulkiųjų gyvūnų skyrius – prie „VETfarmo“. Taip RVAC tapo vien agroįmone, tik daug efektyvesne. Tiesiogiai su ūkiais dabar dirba 5 veterinarijos gydytojai, 14 vadybininkų, 3 konsultantai, kurie kasdien zuja laukuose ir ūkiuose. Tai mūsų stiprybė.

Pirmus metus po susijungimo mūsų metinė apyvarta siekė 7 mln., o dar po metų, 2022 m. – 15 mln. Eur. Tad augome ne procentais, o kartais. Tokios tendencijos išlieka ir dabar. Tik tiek, kad vaistų sektorius traukiasi, o specialių priedų – plečiasi, ypač tų, kurie prisideda prie efektyvumo, tvarumo, klimato kaitos mažinimo, prie produkcijos didėjimo nekenkiant gamtai. Kartu su augančiu ūkininkų sąmoningumu didėja ir efektyvių biopriemonių naudojimas.

Ieškodami galimybių toliau augti ir stiprėti, matome save ir Baltijos šalių rinkoje – žmonių mentalitetas, klimato sąlygos, mūsų rinkos yra panašios, todėl įkūrėme įmonę ir Latvijoje, kuri spalio 14 d. atšventė pirmąjį gimtadienį. Joje dirba 9 žmonės, plečia savo veiklą ir taip pat yra auganti įmonė.

Kokie ūkiai yra RVAC klientai?

Kalbant apie veterinariją, tai daugiausia šeimos pieno ūkiai, laikantys nuo 50 iki 250 karvių. Didžioji dalis mūsų klientų mato perspektyvą, investuoja ne tik į technologijas, bet ir į paslaugas. Ir taip yra todėl, kad į tokius modernius ūkius pamažu grįžta ūkininkų vaikai, matome jų studijuojančių ir Veterinarijos akademijoje.

Mūsų gydytojai važiuoja į ūkius dukart per savaitę, atlieka rutininius darbus ir, kai reikia, teikia skubią pagalbą. Galvijų genetika nuolat gerėja, karvės produktyvios, norint išsaugoti jų sveikatingumą, kuo ilgesnį tarnavimo laiką, būtinas atitinkamas šėrimas, specialisto priežiūra. Iš tiesų be specialiųjų priedų, be raciono tyrimų, nuolatinio monitoringo net neįmanoma turėti produktyvios bandos. Tai kasdienis darbas. Patiko vienos bendrovės savininko požiūris. Kai po pakilimo pieno kaina staiga krito ir visus ištiko šokas, rinkoje prasidėjo sąmyšis, jis pasakė: „Dabar negaliu sau leisti kažko sumažinti, kad padaryčiau klaidų – tada patirsiu dar didesnių nuostolių ir man dar labiau skaudės.“ Tad viską lemia požiūris.

Taupymas aukojant gyvulių sveikatingumą niekur neveda. Turime užtikrinti gyvulio fiziologinius poreikius taip, kad jis nejaustų diskomforto, nesirgtų, nepatirtų medžiagų apykaitos sutrikimų. Tai didelis mokslas ir be specialistų apsieiti sunku. Užtai mūsų specialistai turi kiekvienas tik savo sritį ir žino ją labai giliai.

Kalbant apie kitas paslaugas (prekybos, tranšėjų technologijų, mobilaus malūno), klientų turime nuo visai smulkių ūkių iki didelių bendrovių. Dirbame ir su mėsinių galvijų ūkiais, tai augantis sektorius. Bendradarbiaujame su LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinika, Tęstinio mokymo centru – tai abiem pusėms naudinga.

Jūs pats veterinarinės praktikos neiškeitėte vien tik į administratoriaus darbą?

Kaliošai man nesvetimi, klinikinės veiklos nesu atsisakęs. Iki šiol lankausi ūkiuose, ypač mėgstu lydėti jaunus veterinarus – mokau juos operuoti. Imuosi skubių atvejų, nes man labai patinka chirurgija. Aptarnauju didžiuosius ūkius ir darau visus darbus, kurių reikia. Kartais gydytojai pas mane ateina ne kaip pas vadovą, o kaip pas kolegą pasitarti dėl gydymo, raciono ir pan. Mūsų kolektyve visi yra praktikai, nesvarbu kuo dirba. Didžioji dauguma yra veterinarai, vienas kitas gyvulininkystės specialistas.

Aišku, vadovo darbas atima daug laiko, reikia bendrauti su žmonėmis, natūralu, kad jaunam kolektyvui kyla ir klausimų, būna įvairių spręstinų situacijų. Specialistus reikia ugdyti, mokyti, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Jiems reikia pavyzdžio, geriausia, kai jis yra ne vienas.

Ar nebuvo sunku tapti nemažos įmonės direktoriumi?

Manau, kad visada turėjau administratoriaus gyslelę, dirbdamas Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikoje net turėjau „direktoriaus“ pravardę. Tėvai turi savo verslą ir aš nuo mažens jame sukausi – tikriausiai iš jų perėmiau verslumą. Bet būdamas vos ketverių jau žinojau, kad noriu būti veterinaru – senelis buvo veterinarijos gydytojas. 

Kokie RVAC ateities planai?

RVAC stipriai plėtos klinikinės veiklos kryptį, pirksime daugiau būtinos įrangos, dar labiau stiprinsime pašarų ruošimo sritį, numatome įkurti pašarų tyrimų laboratoriją – dėmesį dar labiau sutelksime prevencijai, o ne gaisrams gesinti. Plečiasi mėsinių galvijų rinka, žinių šiam sektoriui dar reikės, todėl mes irgi siūlysime savo paslaugas.

Mūsų kolektyvo vertinimu, greičiausiai plėsis biopriemonių rinka, ūkininkai vis labiau į jas orientuosis pagal laiko aktualijas. Tai mėšlo tvarkymo technologijos, kvapų prevencija, matome ateinančią anglies kreditų sistemą – šioje srityje jau dirbame ir ateityje tikrai dalyvausime. Na, o įmonės plėtrą matau ne tik Latvijoje, bet ir Estijoje.

Dėkojame už pokalbį.