Pasiruošimas sėjai – tai pirmiausia sėklos paruošimas, o svarbiausias kriterijus – sėklos kokybė, kurią apibūdina fiziniai, fiziologiniai ir fitosanitariniai rodikliai. Kam reikėtų skirti didžiausią dėmesį ir kaip padėti augalui atskleisti visą augimo potencialą?

Skaitytojų dėmesiui siūlome keturių straipsnių ciklą, kuriame kompanijos „Syngenta“ produktų ekspertas dr. Juozas SEMAŠKA primena svarbiausius sėkmingo pasirengimo sėjai žingsnius ir pateikia daug naudingų praktinių patarimų: kaip atrinkti sėjai kokybiškiausius grūdus, patikrinti jų gyvybingumą, pasirinkti tinkamiausią beicą ir saugiai atlikti beicavimą. Šiandien pristatome pirmąjį straipsnį.

Viskas prasideda nuo sveikos, švarios, gyvybingos sėklos

Sėklos fizinius rodiklius apibūdina kelios charakteristikos – stambumas, sėklos paviršiaus būklė (sėklos mechaniškai nepažeistos, neakuotuotos). Smulkios ir suskaldytos sėklos atskiriamos valymo metu, akuotus galima nutrinti naudojant sraigtinius transporterius ar trintuves, bet valant praktiškai neįmanoma atskirti sėklų sutrūkinėjusia luobele ar visai be luobelės. Mechaniškai pažeistos sėklos dažniausiai būna mažesnio daigumo, jas netolygiai padengia beicai, todėl jos dygsta netolygiai arba ir iš viso nesudygsta.Visada reikėtų nustatyti pažeistų sėklų procentą ir 1000 grūdų masę.

Pažeistų sėklų procentą galimą nusistatyti tiksliai atsisveriant 300–500 g paruoštos sėklos mėginį, tai būtų apie 6 000–10 000 grūdų. Juos kruopščiai apžiūrint atrinkti mechaniškai pažeistus (perskeltus, suspaustus, sutrūkinėjusia luobele, numuštais galais ir kitais vizualiai matomais pažeidimais), o kartu reikėtų atrinkti įvairias priemaišas ir nebūdingos spalvos (patamsėjusius, dėmėtus ar pabalusius) grūdus. Atrinktus pažeistus grūdus pasvėrus, išskaičiuojamas procentas nuo viso mėginio.

1 000 grūdų masę geriausia būtų nustatyti, grūdų mėginius pristatant į Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratorijas (tai privaloma visoms sertifikuojamoms sėkloms). Savo poreikiams išaugintoms sėkloms nustatyti 1 000 grūdų masę gali padėti sėklų fabrikų, grūdų supirkėjų ir mokslo įstaigų laboratorijos.

Galima nusistatyti ir patiems, iš paruoštos sėklos paimto mėginio 2 kartus atskaičiuojant po 500 grūdų ir juos pasveriant, tik būtina turėti tikslias svarstykles, kurių padalos vertė 0,01 g. Skirtumas tarp pasvertų pavyzdžių neturėtų viršyti 0,5 g, jei viršija, reikia atskaičiuoti dar vieną 500 grūdų pavyzdį ir jį pasverti. Sudėjus dviejų bandinių svorį gausime 1 000 grūdų masę.

Kitas labai svarbus rodiklis yra sėklos fiziologinė būklė – sėklos gyvybingumas (dygimo energija) ir daigumas. Daigumas gali būti nulemtas nepalankių nuėmimo sąlygų (kai per anksti nuimami fiziologiškai nesubrendę, per drėgni grūdai arba nuėmimas vėluoja, kai sėklos būna išbrinkusios ar net jau pradėjusios dygti varpose).

Ypač žalingas netinkamas grūdų ruošimas sandėliavimui, kai jie džiovinami per aukštoje temperatūroje arba vienu kartu siekiama nudžiovinti didelį drėgmės kiekį. Daigumas gali būti prarandamas ir sandėlyje, kai laikomi per drėgni grūdai, kuriems pakaitus, susidaro palankios sąlygos pelėsiniams grybams daugintis. Dėl to dažnu atveju grūdai daigumą praranda negrįžtamai.

„Daigumą visada būtina nusistatyti prieš ruošiant sėklą, nes mažo daigumo – mažesnio nei 85 proc.– grūdus ruošti sėklai neverta“, – sako „Syngenta“ produktų ekspertas dr. Juozas Semaška

Kaip ir 1 000 grūdų masę, taip ir daigumą geriausia būtų nustatyti Valstybinės augalininkystės tarnybos laboratorijose, o savo poreikiams išaugintoms sėkloms šį rodiklį galima sužinoti atlikus tyrimus sėklų fabrikų, grūdų supirkėjų ir mokslo įstaigų laboratorijose

„Orientacinį daigumą būtų galima nusistatyti ir patiems, pasinaudojant sudrėkintu filtriniu popieriumi, kuris padedamas į lėkštę, o ant jo išdėliojama 50 ar 100 grūdų ir lėkštė pridengiama pakavimo plėvele, kad neišgaruotų drėgmė, laikoma 20–24 °C (kambario) temperatūroje. Po 7 dienų suskaičiuojami sudygę grūdai, išskaičiuojamas procentas. Iš vieno mėginio reikėtų paruošti 3–4 tokias „daigintuves“, o iš gautų rezultatų išskaičiuoti bendrą vidurkį. Vis tik rekomenduočiau naudotis laboratorijų paslaugomis“, – paaiškina J. Semaška.

Trečias labai svarbus rodiklis yra sėklos fitosanitarinė būklė, kitaip tariant, sėklos užkrėstumas ligų sukėlėjais. Dažnai grūdai ligų pradais užkrečiami lauke – vyraujant ligoms plisti palankioms sąlygoms, kai drėgna ir pakankamai šilta. Tokiomis sąlygomis varpose išplinta fuzariozė, varpų septoriozė, dryžligės, o grūdai iš tokių varpų būna užkrėsti šių ligų pradais.

Kad augalai formuotųsi vešlūs ir stipriomis, gerai išvystytomis šaknimis, būtina sėjai atrinkti kokybiškus, sveikus ir gyvybingus grūdus bei suteikti jiems tinkamą apsaugą kokybiškais beicais

„Kitos ligos, kaip dulkančiosios ir kietosios kūlės, išplinta dėl netinkamo sėklos išbeicavimo: kai pasirenkamas neveiksmingas beicas, naudojama netinkama beico norma arba dėl blogos beicavimo kokybės. Visada būtų tikslinga atlikti sėklinių grūdų fitopatologinę analizę, nustatyti vyraujančius ligų sukėlėjus, o pagal juos parinkti beicus“, – paaiškina J. Semaška. Beje, pastebima, kad vyraujant ligoms plisti palankiems orams (pvz., 2017 metais) dažniausiai išplinta visos ligos ir ligų pradai aptinkami beveik ant visų grūdų.

Pernai, 2020-aisiais, ligoms plisti nepalankios sąlygos buvo pirmoje vegetacijos pusėje, bet vėliau, jau nuo birželio, įsivyravo ligoms palankios sąlygos, kurios ypač palankiomis tapo liepos pradžioje, todėl, priklausomai nuo regiono, grūdai gali būti gana smarkiai užkrėsti. Prie grūdų užkrėtimo prisidėjo nemažas pasėlių išgulimas (ypač vasarinių miežių), kuris suvėlino javų brendimą ir apsunkino derliaus nuėmimą. Todėl sėklos paruošimas 2021 metų pavasario sėjai turi būti pirmaeilis ir kruopščiai atliekamas darbas, o beicus reikėtų rinktis tiktai kokybiškus ir veiksmingus.

Išsamių naudingų patarimų rasite kituose ciklo „Ruošiamės sparčiai artėjančiai pavasario sėjai“ straipsniuose:

Veiskmingi beicai – didesnis ūkinis efektyvumas

Kaip taisyklingai ir saugiai atlikti beicavimą

Apsaugota sėkla - gausaus derliaus pagrindas

Užsakymas Nr. 10395