Jau dvyliktus metus trąšų, skirtų papildomam augalų tręšimui, rinkoje dirbanti „Vitera Baltic“ savo veiklą grindžia ne pavienių produktų pasiūla, o kompleksine jų naudojimo programa. Ūkininkų praktika ir kasmet atliekami bandymai rodo, kad tikslusis tręšimas duoda derliaus priedą ir ekonominę naudą.

UAB „Vitera Baltic“tiekia lauko ir kultūrinių augalų, sodų bei daržų tiksliajam tręšimui skirtas pasaulinių pramonės lyderių gaminamas trąšas bei kitus augalų mitybos produktus. Atrinkti efektyviausi, Baltijos šalių ūkiuose išbandyti ir distributorių įvertinti produktai, sudaro modernias tręšimo technologijas, kurios siūlomos inovatyviems, rezultato siekiantiems žemdirbiams. Tręšimo technologijos sukurtos taip, kad tiksliai patenkintų augalų biologinius poreikius.

UAB „Vitera Baltic“ direktorius Arminas Kildišis sako, jog prieš 12 metų kuriant verslą veiklos tikslai buvo labai ambicingi: pristatyti Lietuvoje naujausias tręšimo technologijas, prekiauti tik patikrintomis trąšomis, kai įsitikinama jų sudėtimi ir poveikiu augalui.

Remiantis šia strategija įmonė pasirinko atstovauti vieniems moderniausių pasaulyje trąšų gamybos lyderiams – ICL (Izraelis) ir „Atlantica Agricola“ (Ispanija).

ICL yra pripažinta kompanija Nr. 2 pasaulyje, kuri turi kelias nuosavas žaliavų kasyklas, daug fabrikų, atstovybių daugelyje šalių. „ICL asortimentą sudaro apie 200 pavadinimų produktų, tačiau mes atrinkome ir pristatome Lietuvos žemės ūkiui unikalias ir jau 10 metų analogų neturinčias trąšas „Nutrivant“, – pristato A. Kildišis.

„Atlantica Agricola“ – Ispanijos bendrovė, kuri gamina ir prekiauja trąšomis jau 30 metų. Įmonė yra pripažinta biostimuliatorių gamybos ir šios srities mokslo naujienų lyderė. Ji yra sukūrusi neturinčių analogų amino rūgščių ir biostimuliatorių kompleksų, augimą ir žydėjimą kontroliuojančių produktų.

Jau 10 metų „Vitera Baltic“ ūkininkų ūkiuose atlieka lauko bandymus. Testuojami inovatyvūs produktai, siekiant pagerinti auginamų pasėlių derliaus kokybę, derlingumą ir augalų atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms. Bandymai atliekami visoje Lietuvoje. Tai padeda suprasti, kaip produktai veikia skirtingų augalų pasėliuose, kokią įtaką rezultatams daro dirvožemis ir skirtingos orosąlygos

Nuo 2018 m. į savo technologijas „Vitera Baltic“ įtraukė mūsų šalyje, Kėdainiuose, veikiantį skystų trąšų gamintoją IKAR. Pristatoma per 30 skystų trąšų, biostimuliatorių kompleksų bei trąšų priedų.

„IKAR gamintojas yra modernus ir unikalus, jau pripažintas didžiausiose ES šalyse, sertifikuotas REACH, ISO 9001 gamybos sertifikatais“, – apie kokybės aspektus sako A. Kildišis.

Labai svarbu tręšti laiku ir tuo, kuo reikia

„Tręšimas yra vienas pamatinių agrotechnologijos procesų, didele dalimi lemiantis derliaus gausą ir kokybę. Labai svarbu tręšti laiku ir tuo, kuo reikia. Tam būtina žinoti augalo poreikį ir numatyti, ko jam gali trūkti“, – sako agronomė, „Vitera Baltic“ projektų vadovė Rita Jonynė.

„Modernios tręšimo technologijos“ – tai įmonės šūkis, todėl visada pirmiausia galvojama apie augalus ir jų poreikį maisto medžiagoms bei tausojančią žemdirbystę.

Pasak R. Jonynės, skirtingose augimo fazėse augalai naudoja skirtingas maisto medžiagas. „Todėl mums reikia pasirūpinti, kad maisto medžiagų pakaktų ir šaknų zonoje, ir augalo viduje, o augalas, kiek leis jam genetinis kodas, maksimaliai gerai atliks savo darbą. Ląstelėse esančios vakuolės yra tarsi sandėliai, kuriuose augalai pasideda maisto perteklių“, – apie augalų mitybos ypatumus pasakoja specialistė.

Naudojant įprastas birias NPK trąšas su makro- ir mikroelementais, jeigu jų nepaveikia orai, tik apie 1/3 maisto medžiagų patenka į augalo ląsteles. Ką tai reiškia? Kad nemaža dalis ūkininkų sunkiai uždirbtų ir trąšoms išleistų pinigų neduos grąžos…

Todėl, kaip akcentuoja R. Jonynė, itin daug dėmesio reikia skirti purškimui ant lapų, nes toks tręšimas papildo medžiagų kiekį augale kelioms dienoms ar net savaitei. Tokio laikotarpio pakanka, kad augalas užsiprogramuotų gausesnį derlių.

„Tyrimais nustatyta, kad tinkamai parinkus papildomą tręšimą, sulaukiama 5–7 proc. didesnio derliaus, o sausringais metais pasiekiama ir dar geresnių rezultatų – 20–30 proc. didesnio derliaus bei aukštesnės kokybės produkcijos“, – sako R. Jonynė.

Linkusiems pataupyti ūkininkams agronomė primena, kad sutaupius papildomam trešimui per lapus, teks daug daugiau išleisti pesticidams, nes silpni augalai greičiau susirgs.

Įmonės specialistai yra pasirengę distributoriams ir ūkininkams teikti papildomo tręšimo rekomendacijas pagal dirvožemio ir lapų analizes, kad dėl tręšimo neliktų nė menkiausios abejonės.

Atrinkti geros kokybės unikalūs produktai

Visi paminėti augalų mitybos aspektai lemia, kad papildomam tręšimui per lapus skirtas trąšas reikia pasirinkti atidžiai – jos turi būti kokybiškos ir lengvai pasisavinamos, nesukelti streso. „Tik tuomet tręšimas per lapus atneš didžiausią naudą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į medžiagų koncentraciją trąšose, bet ir į žaliavas“, – apie trąšų pasirinkimo prioritetus kalba R. Jonynė.

Įmonė atrinko ir Lietuvos distributoriams, kurie vykdo prekybą, pateikia kelių gamintojų trąšas, įsitikinusi, kad jos tikrai geros kokybės ir kiekvieną kartą panaudojus atneš naudos.

Daug dėmesio skiriama Kėdainiuose gaminamoms IKAR trąšoms. „Mes dalyvaujame šių produktų kūrime, todėl juos tikslingai pritaikome Lietuvos dirvožemių ir aplinkos sąlygoms. Trąšos yra su biostimuliatoriais ir įvairiais priedais, kurie labai svarbūs augalams“, – sako A. Kildišis.

„Atlantica Agricola“ produktai – tai naujos kartos trąšos su biostimuliatoriais ir laisvosiomis, augalinės kilmės amino rūgštimis. Šie produktai gali padėti augalams atsigauti po patirtų pažeidimų arba lengviau prisitaikyti prie esamų sąlygų.

Tarp atrinktų produktų – ūkininkų jau labai pamėgtos trąšos „Nutrivant Plus“ (gamintojas ICL). „Svarbiausia šiose trąšose yra fosfitas ir PAM – stipri įsiskverbimo medžiaga. Tai užtikrina šimtaprocentinį tirpumą ir geriausią augalui fosforo įsisavinimą“, – pažymi R. Jonynė.

Trąšas purškiant ant augalų lapų, pravartu naudoti ir lipniąsias medžiagas (PAM). „Nutrivant Plus“ trąšose yra „Fertivant“ (PAM), ši patentuota medžiaga nepažeidžia augalo audinių ir garantuoja lėtą (iki 4 savaičių) maisto medžiagų įsiskverbimą į augalo vidų per kutikulą. 

IKAR, „Nutrivant Plus“ trąšas ir „Atlantica Agricola“ produktus galima maišyti su dauguma kitų trąšų bei pesticidų.

Gamybinius bandymus atlieka jau 10 metų

Jau 10 metų „Vitera Baltic“ ūkiuose atlieka lauko bandymus. „Darome labai daug tyrimų, pirmiausia atrinkdami trąšas rinkai, o vėliau toliau bandydami ir ieškodami naujovių bei dar geresnių produktų“, – pasakoja R. Jonynė.

Pasak jos, distributoriai ir ūkininkai mielai priima produktus į savo laukus, kadangi per dešimtmetį jau įsitikino jų veiksmingumu. Daugelis ūkių, kuriuose atliekami bandymai, jau naudoja „Vitera Baltic“ trąšas ir savo technologijose.

Testuojami inovatyvūs produktai, siekiant pagerinti auginamų pasėlių derliaus kokybę, derlingumą ir augalų atsparumą nepalankioms aplinkos sąlygoms. Bandymai atliekami visoje Lietuvoje. Tai padeda suprasti, kaip produktai veikia skirtingų augalų pasėliuose, kokią įtaką rezultatams daro dirvožemis ir skirtingos oro sąlygos.

Praėjusį, 2020–2021 m. sezoną, įmonė atliko 11 lauko bandymų šešiuose skirtinguose ūkiuose Marijampolės, Kėdainių ir Šiaulių rajonuose.

Žieminių kviečių bandymuose gauti rezultatai parodė didesnį grūdų saiko svorį. Taip pat buvo pastebimai didesnis pasėlio tankumas (vidutiniškai 23 proc.), o derliaus priedas siekė nuo 0,8 t/ha iki 1,1 t/ha, palyginti su ūkininko naudota įprasta technologija.

Pagal „Vitera Baltic“ rekomendacijas, vegetacijos pradžioje buvo stiprinama augalo šaknų sistema su Razormin, IKAR Enzo ir IKAR Zinto trąšomis. Krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniuose panaudotos Florone ir IKAR Silicare trąšos, kurios skatina kviečių krūmijimąsi, trumpina tarpubamblius ir sutvirtina stiebų sieneles.

Vėlesniais augimo tarpsniais naudotos IKAR Silicare, IKAR Kalisto ir Aminocat30 % trąšos, tam, kad kalis, silicis ir amino rūgštys padidintų augalų atsparumą jau beveik įprastoms vasaros sausroms, padėtų augalui neprarasti drėgmės ir brandinti kokybišką bei gausų derlių. Susipažinkite su „Viteros“ žieminių kviečių tręšimo technologija.

Žieminių rapsų bandymo rezultatai buvo išskirtiniai: 9 proc. daugiau ankštarų ant augalo, 11 proc. daugiau sėklų ankštaroje, dėl to derliaus priedas siekė net 0,84 t/ha.

Vegetacijos pradžioje, rapsams esant 2–3 lapelių ir 5-6 lapelių tarpsniuose, buvo skatinamas augalo šaknų sistemos vystymasis ir cukrų kaupimas žiemojimui, purškiant Razormin, IKAR Enzo ir Nutrivant Plus rapsui trąšomis. Pavasarį, atsinaujinus vegetacijai, augalų šakojimasis ir žiedų formavimais buvo skatinamas naudojant Florone su Nutrivant Plusrapsui. Paskutinį kartą buvo išpurkštos trąšos Aminocat30 %, IKAR Kalisto ir Nutrivant Plusrapsui, siekiant padėti augalams sausros metu subrandinti gausų ir kokybišką derlių.

Visos vegetacijos metu kiekvienu purškimu buvo palaikomas tinkamas boro balansas augale naudojant IKAR B 170 + Mo. Susipažinkite su „Viteros“ žieminių rapsų tręšimo technologija.

Žirniuose atlikto bandymo rezultatas – gauta net 25 proc. daugiau ankščių ant augalo, didesnis sėklų saiko svoris, o derliaus priedas buvo net 25,4 proc., palyginti su ūkininko naudota įprasta auginimo technologija.

Kai augalai buvo maždaug 10 cm aukščio, pirmu papildomu purškimu buvo siekta paskatinti augalų šaknų sistemą ir pagerinti gumbelinių bakterijų vystymąsi. Naudotos trąšos Razormin ir IKAR B 170 + Mo. Atsigavus pasėliui ir suintensyvėjus augimui (augalai buvo apie 15 cm aukščio), buvo atliktas antras purškimas su Florone ir IKAR B 170 + Mo, kuris paskatino stipresnį augalų žydėjimą ir gausesnį ankščių užmezgimą. Susipažinkite su „Viteros“ žirnių tręšimo technologija.

„Analizuodami bandymų rezultatus matome, jog „Vitera Baltic“ rekomendacijos pasiteisino. Lauko bandymuose pritaikytos papildomo tręšimo priemonės pagerino augalų augimą ir trąšų pasisavinimą iš dirvožemio“, – gamybinių bandymų rezultatus apibendrina R. Jonynė.

Plačios įsigijimo galimybės

„Mūsų tręšimo technologijos padėjo daugeliui ūkininkų gauti didesnius derlius, produktų distributoriai Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje irgi įsitikino mūsų trąšų ir „Vitera Baltic“ teikiamų agronominių paslaugų kokybe“, – patikina A. Kildišis.

Būtent dėl produktų patikrintos kokybės bei trąšų unikalumo ir patyrusių agronomų palaikymo paslaugos per pastaruosius 10 metų „Vitera Baltic“ tiekiamas trąšas ūkininkai galėjo įsigyti įmonėse: „Linas Agro“, „Kauno grūdai“, „KG Latvia“, „Litagros prekyba“, „Agrochema“, „Agrosfera“, kooperatyvuose „Joniškio aruodas“, „Lietuviški javai“, „Šiaurės aruodai“, „Šiaulių aruodas“, „Vilkaviškio grūdai“ ir kitose bendrovėse.

Įmonė turi interneto svetainę www.vitera.lt, kurioje galima plačiau susipažinti su tiekiamais produktais ir sukurtomis tiksliojo tręšimo technologijomis. Svetainėje veikia smulkiesiems ūkininkams skirta elektroninė parduotuvė www.vitera.lt/trasos, kurioje galima užsisakyti ir įsigyti reikiamų trąšų.