Aplinkos sąlygos dažniausiai tampa lemiamu veiksniu, kiek žalos padarys kviečių ligos. Todėl kas savaitę vykstantys pavojingiausių ligų stebėjimai visuose šalies regionuose skirtingų veislių pasėliuose labai svarbūs ligų protrūkiams prognozuoti ir jiems kontroliuoti. Tikslesnei ligų išplitimo prognozei labai pasitarnaus Dotnuvoje pastatyta nauja meteorologinė stotelė μMETOS.

Kaip ligų protrūkiai susiję su orų pokyčiais

Žieminių kviečių pasėliuose šiemet, kaip ir kasmet, ant pernykščių lapų gausiai išplito lapų septoriozė. Su lietaus lašais infekcija pateks ant naujų augančių lapelių. Šviežios septoriozės dėmės ant šiųmečių lapelių, atsižvelgiant į temperatūrą, jau buvo matyti augalų bamblėjimo tarpsniu (BBCH 30–32). Liga plinta su lietaus lašais, todėl lietingų dienų ir drėgmės laikymosi pasėlyje laikotarpis lems, kada septoriozė išplis ant viršutinių augalų lapų.

Kitos žalingos ligos – kviečių dryžligės – užkratas plinta oru, tačiau sporoms sudygti taip pat reikia drėgmės. Miltligės ir fuzariozės sukėlėjų sporoms dygti ir įsitvirtinti augale irgi reikia drėgmės. Tad temperatūra, lietingų dienų skaičius, drėgmės ant lapų trukmė – lemiami staigių ligų protrūkių veiksniai.

Kokios sąlygos buvo pernai ir kada išplito ligos

2022 m. stebėsenos duomenimis, lapų septoriozė buvo žalingiausia žieminių kviečių lapų liga visoje šalyje. Gegužės pradžioje septoriozės požymių rasta visų šalies regionų pasėliuose.

Gegužės antroje pusėje ši liga pradėjo plisti ant ketvirtųjų, o pabaigoje – ir ant trečiųjų (nuo viršaus) kviečių lapų.

Birželio pradžios lietingi ir vėsūs orai padėjo septoriozės užkratui patekti ant išsiskleidusių vėliavinių lapų (BBCH 39–41). Todėl jau po poros savaičių Pietryčių Lietuvoje, po trijų savaičių – ir kituose regionuose ant vėliavinių lapų buvo matyti pirmieji ligos požymiai.

Taigi, praėjusiais metais visą birželį šilti, su gausiu lietumi orai buvo ypač palankūs intensyviam septoriozės išplitimui, išskyrus tik vakarinį pakraštį, kur lijo gerokai mažiau nei visoje šalyje.

Pietryčių ir centriniuose regionuose septoriozė labai sužalojo viršutinius lapus jau žydėjimo tarpsniu (BBCH 65–69), o grūdų formavimosi tarpsniu (BBCH 73–77) tas pats atsitiko ir šalies šiaurėje auginamuose kviečių pasėliuose.

Praėjusiais metais grūdų formavimosi tarpsniu pradėjo plisti ir kviečių dryžligė, tačiau jos intensyvumas buvo daug mažesnis nei septoriozės.

Kaip gali padėti μMETOS stotelės realaus laiko duomenys

Prognozuojant ligų plitimą, o kartu vykdant tikslesnę jų kontrolę, naudojami meteorologinių stotelių duomenys. Tobulinti kas savaitę vykdomą ligų stebėjimą ir numatyti jų protrūkius padės neseniai Dotnuvoje įrengta nauja BASF meteorologinė stotelė μMETOS.

Per pastaruosius dešimtmečius pagrindinių žemės ūkio augalų ligų prognozavimas labai pasikeitė, tą paskatino tikslios augalų apsaugos poreikis. Prognozavimas – tai augalų ligų pasireiškimo tam tikroje vietovėje ir tam tikru laiku numatymas, tuomet galima iš anksto imtis tinkamų kontrolės priemonių ir taip išvengti būsimo derliaus nuostolių.

Naudojant realaus laiko duomenis iš μMETOS stotelės ir įvertinant lauko stebėjimus, bus galima dar tiksliau prognozuoti ligų plitimą ir priimti augalų apsaugos sprendimus ūkyje.

Stotelė μMETOS fiksuoja šiuos duomenis: kritulių kiekį (mm), oro temperatūrą (°C), dirvožemio temperatūrą (°C) ir drėgmę (%), radiaciją, lapų drėgnumo trukmę (min.) ir pagal juos apskaičiuoja ligų riziką.

Pavyzdžiui, septoriozės sukėlėjui plisti optimalios sąlygos susidaro, kai oro temperatūra pasiekia 16–21 °C šilumos, būna aukšta santykinė oro drėgmė, 14 valandų ar ilgiau ant lapų laikosi drėgmė. Pasitelkus ligų stebėsenos ir prognozavimo modelius, galima greitai nustatyti, kada įvyko Septoria tritici infekcija.

Kada geriausia naudoti fungicidą ir kokiu tikslu

Grybelių sukeltų ligų kontrolės sėkmę labiausiai lemia fungicido panaudojimo laikas, atsižvelgiant į ligų išsivystymą. Idealiu atveju fungicidą reikia išpurkšti dar prieš augalų užsikrėtimą, t. y. prevenciškai. Tuomet veiklioji medžiaga pasiskirstys ant augalų ir (ar) jų audiniuose ir stabdys ligų sukėlėjų sporų dygimą.

Tiesa, negalima sakyti, kad pirmasis purškimas fungicidais bus tik prevencinis. Kaip minėta, septoriozės sukėlėjas Septoria tritici pirmą ir antrą kviečių lapelius dažniausiai užkrečia dar rudenį. Tad stipraus T1 purškimo tikslas – išlaikyti sveikus naujai besiskleidžiančius lapus ir pasiekti vėliavinio lapo stadiją, kai būna didžiausias fotosintezės potencialas ir kuriamas būsimas derlius.

Ūkininkai dažnai atsiduria situacijoje, kai infekcija jau yra, bet ligos simptomų dar nematyti. Šiuo laikotarpiu (2–3 savaites, priklauso nuo temperatūros ir lapų drėgnumo po užsikrėtimo) galima pasirinkti fungicidą, kuris pasižymi stipriu gydomuoju poveikiu (Revysol^® pagrindu sukurti fungicidai) ir gali sustabdyti grybienos augimą augalo viduje. Kuo greičiau po užsikrėtimo purškiama, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis.

Ūkyje svarbiausia nustatyti vidutinio sunkumo ir sunkias infekcijas. Pavyzdžiui, jeigu lauke daug užkrato ir yra 15 °C šilumos, reikia 45 valandų nuolatinio lapų drėgnumo. Esant vidutinio sunkumo infekcijai, pakanka 30 valandų lapų drėgnumo, kad liga išplistų. Kol kas, kaip rodo stebėjimų duomenys, oro temperatūra dar buvo per žema, kad septoriozė plistų.

BASF ir toliau kiekvieną savaitę stebės situaciją pasėliuose, oro sąlygas ir teiks ligų prognozes ūkininkams. Duomenis galite stebėti www.ligumonitoringas.lt.