Po beveik tris dešimtmečius trukusio sunkaus darbo, kuriant ir plečiant pieno ūkį, Krivėnuose (Kauno r.) ūkininkaujantys Galminai pagaliau gali šiek tiek lengviau atsikvėpti – jie darbui ir laikui imlų karvių melžimo procesą patikėjo dviem naujos kartos DeLaval VMS V300 robotams.

„Tiesą sakant, dar bandome patys prisitaikyti prie pokyčių, nes rutina labai pasikeitė, tačiau jau viskas eina į gerąją pusę. Gyvuliai daug greičiau adaptavosi, jų jau nereikia varyti melžtis. Pamažu ima didėti ir per pirmąsias dienas nukritę primilžiai“, – per robotizuotos fermos atidarymo šventę sakė ūkio įkūrėjai Genutė ir Alfredas Galminai.

Į renginį atvykusiems pieno ūkių savininkams pristatyti ne tik Galminų šeimos ūkyje pritaikyti sprendimai ir naujos kartos melžimo robotai DeLaval VMS V300 su atnaujinta bandos valdymo sistema, bet ir kiti nauji kompanijos „DeLaval“ produktai: naujos kartos spenių vilgikliai OceanBlu, taip pat automatinio šėrimo įranga OptimatMaster su atnaujinto modelio pašarų dalijimo įranga OptiWagon.

Iššūkių kupinas plėtros ir modernizacijos kelias

Marijampolėje gyvenę ir dirbę Galminai kurtis Kauno rajone pradėjo 1992 m., kai Genutė nusprendė atsiimti seneliui priklausiusį nedidelį Krivėnų dvarą, o vėliau – ir žemes. Tiesa, porą metų Krivėnuose kūrėsi tik Genutė su jauniausia dukra Regina, nes, kol turėjo darbą, Alfredas su dviem sūnumis gyveno Marijampolėje.

„Kai gamykloje darbo neliko, nusprendžiau atvažiuoti į kaimą pas Genutę. Turėjome kastuvą, kibirą, šunį ir sugriuvusius namus. Genutė dirbo melžėja, tad gavę šiokių tokių pajamų nusipirkome telyčią ir taip prasidėjo mūsų epopėja“, – ūkio kūrimosi pradžią prisimena Alfredas.

Pasak jo, karvių bandai didėjant, daugėjo ir iššūkių, o per visą ūkininkavimo laikotarpį teko net keletą kartų spręsti, ar gyvulių atsisakyti, ar ieškoti darbus lengvinančių sprendimų.

Pirmoji būtinybė ieškoti sprendimų iškilo 1998 m., kai Galminai turėjo 7 melžiamas karves ir 4 apsėklintas telyčias.

„Susipažinau su įmonės „DeLaval“ specialistu Algirdu Zokaičiu, kuris pasiūlė įsigyti stumdomą dviejų vietų melžimo aparatą ir 200 l talpos šaldytuvą. Tai gyvenimą palengvino, tačiau, bandai išaugus iki 27 karvių, jas tekdavo melžti po penkias valandas, vėl teko spręsti, ką toliau daryti.

Atsisakyti buvo gaila, vaikai mokėsi, pinigų reikėjo, tad kaimyno Juozo Staliūno padedami savo jėgomis pradėjome statyti 50 vietų fermą, įsirengėme mėšlo rezervuarą ir 6 vietų eglutės tipo melžimo aikštelę, įsigijome naudotą 2,5 t šaldytuvą“, – pasakoja ūkininkas.

Baigę statybas, ėmė paskolą technikai įsigyti. Pasak Alfredo, gyvenimas lyg palengvėjo, tačiau neilgam, nes vaikai išvažiavo į miestą. Pritrūkę darbo rankų Galminai pradėjo svarstyti apie ūkio krypties keitimą – nuo pieno gamybos perėjimo prie mėsinių galvijų auginimo. Jau net buvo pradėję karves mėsinių bulių sperma sėklinti.

„Bet grįžo į kaimą sūnus Antanas su žmona Aiste, vėliau ir dukra Regina su vyru Eimantu, o tokiai komandai gaunamų pajamų pasidarė per mažai, todėl vėl pradėjome galvoti apie plėtrą ir savo jėgomis tvartą plėsti dar 50 melžiamų karvių. Bet plėtra atnešė naujų problemų – per maža tapo melžimo aikštelė, karves pamelžti užtrukdavo 4–5 valandas kiekvieną rytą ir vakarą“, – sunkumų kupiną ūkio plėtros kelią atskleidžia A. Galminas.

Pokyčių postūmis – patvirtintas paramos projektas

Ieškodami sprendimo ūkininkai kreipėsi į ilgamečius partnerius – įmonę „DeLaval“, prašydami paskaičiuoti, kiek kainuotų didesnė melžimo aikštelė, kuri padėtų sutrumpinti karvių melžimo laiką.

Pasak Alfredo, paskaičiuota suma prilygo vieno melžimo roboto kainai. Tai paskatino rengti projektą ES paramai gauti, nors nelabai tikėjo, kad pavyks reikiamus balus surinkti.

„Prasidėjo pandemija, karas Ukrainoje, ko gero, niekas neteikė paraiškų ir mūsų projektas buvo patvirtintas“, – kaip ryžosi diegti automatines melžimo sistemas, pasakoja ūkio šeimininkas.

Pernai pradėtame ūkio modernizavimo etape iššūkių taip pat netrūko – teko rekonstruoti fermas, bandant pritaikyti šiuolaikines automatinio melžimo sistemas.

Alfredo teigimu, su „DeLaval“ specialistais parengtas ne vienas projektas, kol rastas optimalus variantas. Tad šiuo metu 167 gyvulių turinčiame ūkyje, iš kurių – 100 melžiamų karvių (šiuo metu melžiamos 82 piendavės, 18 užtrūkusių), tvartas padalytas pusiau: vienoje pusėje, kur įdiegti robotai, laikomos melžiamos karvės, kita skirta veršingoms karvėms, telyčioms ir prieaugliui.

Pirmasis robotas Galminų pieno ūkyje – prieš porą metų įsigytas pašarų permaišymo ir pristūmimo robotas

Tiesa, gyvulių daugėjant, šioje zonoje tampa ankštoka, tad, siekdami atlaisvinti vietos tvarte, Galminai planuoja prieauglį iškelti į šalia fermos suręstą stoginę. Beje, ūkininkai melžiamų karvių bandą plečia pačių užaugintomis telyčaitėms, o tai nėra greitas procesas.

Šiuo metu išnaudojama tik 50 proc. robotų pajėgumų, tačiau Galminai neabejoja, kad situacija pasikeis, kai bus pakoreguotas šėrimas ir vėl racione atsiras kukurūzų siloso. Be to, bus suformuota banda, atsisakant probleminių karvių, kurių melžimas vis dar reikalauja žmogaus įsikišimo.

Nepaisant to, Galminų sūnus Antanas sako, kad melžimo robotai padėjo gerokai sumažinti tvarte leidžiamą laiką.

„Dabar jau nebereikia keltis ketvirtą ryto, į fermą kaip normalūs žmonės galime eiti nuo 8 valandos, nereikia ir naktinėti, nes anksčiau namo grįždavome tik 9 vakaro. Lig šiol vien du žmonės prie melžimo kasdien po penkias valandas ryte ir vakare praleisdavo, tad dešimt valandų dviejų žmonių darbo atkrito“, – pastebi Antanas.

Pasak įmonės „DeLaval“ pardavimų vadybininko Algirdo Zokaičio, diegiant automatinio melžimo sistemas Galminų ūkyje, sunkiausia buvo tai, kad visus darbus reikėjo daryti esant gyvuliams, kurie judėjo po visą fermą.

„Net montuojant robotus dar buvo priimami sprendimai, kiek centimetrų pastumti į vieną ar kitą pusę, ieškant geriausio varianto. Teko paieškoti ir sprendimų, kaip suplanuoti karvių judėjimą, kad į robotą jos eitų ir iš tolesnės vietos, pavyzdžiui, kito fermos galo.

Šioje fermoje karvės iš guoliaviečių patenka į robotus, o pamelžtos nukreipiamos į šėrimo zoną. Yra ir atskyrimo vartai, kad prieš 2–3 valandas pamelžta karvė vėl nepatektų į robotą, todėl iš laukimo vietos ji nukreipiama ten, kur turi būti – į gulėjimo ar šėrimo zoną“, – įdiegtus sprendimus trumpai pristato įmonės specialistas, atkreipdamas dėmesį ir į svarbiausius melžimo roboto atnaujinimus. Iš jų svarbiausias – atnaujinta melžimo ranka su naujos kartos išmaniąja kamera, kuri mato 3D vaizdą ir pati supranta, kaip rasti spenį ir greitai uždėti melžiklius ant kiekvieno ketvirčio atskirai.

Melžimo robotai įdiegti tvarte, kuriame laikomi visi ūkio gyvuliai

Be pieno ūkio gyvenimo neįsivaizduoja

Galminai samdomų darbuotojų neturi, ūkyje darbuojasi tik šeimos nariai. Tiesa, dukra Regina Bernatonienė turi ūkį savo vardu, tačiau dirba kartu su tėvais ir brolio Antano šeima. Tad ir sprendimą modernizuoti ūkį bendru sutarimu priėmė visa Galminų šeima. Ginčų ir ilgų svarstymų neprireikė renkantis ir įrangos tiekėją.

„Dirbame su „DeLaval“ nuo 1998 m., gerai pažįstame įmonėje dirbančius žmones, kurie mums tapo tarsi šeimos nariais, jie puikiai žino mūsų problemas. Lietuvoje gerą vardą pelniusi ir vertinama įmonė išsiskiria geru servisu ir aptarnavimu, o tai – vienas svarbiausių dalykų“, – kodėl rinkosi DeLaval melžimo robotus, paaiškina Alfredas, neslėpdamas, kad vis dėlto aklai nepirko, pasidomėjo ir kitų ūkininkų atsiliepimais.

Sunkaus darbo, be poilsio ir švenčių, užgrūdinti Galminai savo gyvenimo be karvių ir pieno ūkio jau neįsivaizduoja.

„Per daug vargo ir jėgų įdėta, be to, iš ko gyventi reikėtų? Turima 150 ha žemė neleidžia sugeneruoti tokių pajamų, kaip pieno ūkis, nes auginant grūdus tokiame plote išgyventi neįmanoma, o plėstis nėra jokių galimybių, kai aplink tiek stambių ūkių“, – pastebi Alfredas ir Genutė Galminai.