Vilnius. Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos atstovų susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navickuaptarta Žaliojo kurso politika, liečianti grūdų pramonę visoje grandinėje, taip pat sukuriama pridėtinė vertė pagal ekonominę veiklą, palyginti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) intensyvumo rodikliai augalininkystėje ir gyvulininkystėje.

„Mes palaikome Žaliąjį kursą, tik klausimas - kaip judėsime? Mūsų sektorius yra gyvosios gamtos dalis, tačiau teršalų patekimas į aplinką niekada nebus nulinis. Turime dėti visas pastangas, kad jį sumažintume. Norime kalbėti argumentais, esame pasirengę diskusijoms“, - kalbėjo Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas.

Susitikime akcentuota sektoriaus svarba žemės ūkio produktų eksportui. Atkreiptas ministro dėmesys, kad grūdų eksportas yra labai svarbus ir daro teigiamą įtaką šalies ekonomikai. Panašiomis procentinėmis apimtimis grūdų eksportą vykdo Kanada, Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Efektyvinant eksportą, labai svarbus grūdų perdirbimo pramonės vaidmuo. Sukurti inovatyvūs produktai, atliepiantys jų poreikius kitose šalyse, turi potencialą padidinti bendrą šalies eksportą. Šiam tikslui pasiekti svarbios tiek nacionalinės, tiek ES finansavimo programų skatinimo priemonės.

„Mums labai rūpi eksporto rinkos, matome gerąją žinią ir norime efektyviai išnaudoti mūsų žemės ūkio atašė ir turimas eksporto skatinimo priemones, nes stagnacija čia nepriimtina“, - apie eksportą kalbėjo ministras, pabrėžęs, kad veikti reikėtų ne konkuruojant su kitais sektoriais, o dirbant išvien.

Ministras K. Navickas patvirtino, kad privalu efektyviai išnaudoti eksporto rinkas, o perdirbimo pramonė yra nepelnytai užmiršta ir neįtraukta į valstybės Pažangos planą, todėl sieks per atitinkamus instrumentus, nacionalines inovacijų ar kitas programas, kad perdirbimo pramonei būtų skirtos verslo skatinimo paramos priemonės.

Ministerijoje bus sukurta darbo grupė pramonės gamybos ir eksporto klausimams. Ministras akcentavo, kad neturi išankstinių nuostatų prieš grūdų sektorių, o visus sektorius mato kaip bendrą visumą per jų kooperavimąsi.

***

Praėjusiais metais grūdų eksportas šoktelėjo į viršų, per 11 mėn. eksportuota 4 348 668 t grūdų už 846,8 mln. Eur, o tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu javų eksporto vertė siekė 656 mln. Eur, kiekis – 3 379 287,8 t. Iš viso 2019 m. nuimta 5 509 400 t grūdų derliaus, eksportuota - 3 885 000 tonų.

Lietuva eksportuoja grūdus beveik į visas ES valstybes, iš Afrikos valstybių - į Ganą, Ugandą, Mozambiką, Angolą, Maroką, Egiptą, Keniją, Alžyrą, Sudaną, Libiją, Tunisą, Nigeriją, PAR, Tanzaniją, Egiptą, į kitas valstybes – Rusiją, Izraelį, Kiniją, Turkiją, Saudo Arabiją.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos inf.

Užsakymas Nr. 10393