Šiuolaikinėje žemės ūkio eroje ūkininkauti tvariai svarbu nei bet kada anksčiau. Vienas pagrindinių žemės ūkio tvarumo rodiklių – biologinės įvairovės išsaugojimas.

Norint ūkininkauti tvariai, reikia patirties, praktinių pavyzdžių ir vietos, kur ūkininkai galėtų dalintis patirtimi. Todėl kompanija BASF įkūrė Europoje ir plečia tvarių ūkių tinklą (BASF FarmNetwork), kurie puoselėja biologinę įvairovę. Nepriklausomi ūkininkai Europoje dirba su BASF tvaraus ūkininkavimo srityje.

Jau sukaupta daugiau kaip 20 metų bioįvairovės tyrimų duomenų iš Jungtinės Karalystės, daugiau nei 11 metų – iš Prancūzijos ir Vokietijos, 5–6 metų – iš Čekijos, Lenkijos, jau 3 metų – iš Lietuvos.

BASF bendradarbiauja su žemdirbiais, aplinkosaugos organizacijomis, universitetais, tyrimų institutais ir įmonėmis.

„Mes dirbame vietoje, ūkiuose, kuriame praktiškas priemones, kurios aktualios ir naudingos regiono ūkininkams. Šiuose ūkiuose akivaizdžiai galime parodyti, kad rūpinimasis aplinka ir šiuolaikinis ūkininkavimas gali egzistuoti kartu.

Šiam tinklui nuo 2020 metų priklauso ir Kupiškio rajono ūkininko Zigmanto Aleksandravičiaus ūkis, kuriame jau ketverius metus stebėjimus vykdo Vilniaus universiteto mokslininkai – dr. G. Skujienė, dr. E. Budrys, mgr. S. Skuja“, – sako Roma Laurinkienė, BASF verslo klientų vadybininkė.

Išsaugodami ir kurdami buveines, kurios palaiko natūralų laukinių gyvūnų elgesį (pavyzdžiui, lankymąsi, maitinimąsi, veisimąsi), ūkininkai gali atlikti pagrindinį vaidmenį didinant biologinę įvairovę.

Net mažos ir iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos papildomos priemonės gali gerokai padidinti biologinę įvairovę ūkiuose, ypač kai šios priemonės papildo viena kitą.

Daugiau augalų – daugiau vabzdžių

Žydinčių augalų juostose Z. Aleksandravičiaus ūkyje užfiksuota daugiau kaip 40 žydinčių augalų, kurių kiekvienas pritraukia skirtingų vabzdžių apdulkintojų. Ši įvairovė labai svarbi sveikoms ekosistemoms palaikyti.

Įvairūs augalai lemia vabzdžių populiacijų padidėjimą, o tai – palankus žemės ūkio gamybos veiksnys.

Bitinių įvairovė

Kupiškio rajone augalų įvairovės svarba akivaizdi stebimose bičių populiacijose. 2022 metais mokslininkai, naudodami 2apskaitų metodus, žydinčių augalų juostose ir aplinkiniuose laukuose stebėjo 1 882 individus, priklausančius 133 bitinių rūšims.

Pažymėtina, kad 12 iš šių rūšių įrašytos į Pasaulio gamtos organizacijos (IUCN) nykstančių rūšių sąrašą (European Red List of Bees, 2014), o vėliau šis sąrašas papildytas dar trimis rūšimis.

Per 2021–2023 m. stebėjimus rasta 15 bitinių rūšių, įrašytų į IUCN Raudonąjį nykstančių rūšių sąrašą, iš kurių septynios rūšys priklauso Andrena genčiai, pavyzdžiui, Andrena ovatula, Andrena fulvago ir kt. Šių rūšių bitės dažniausiai lanko astrinius augalus, tačiau nustatyta, kad jos svarbios ir laukinėms orchidėjoms apdulkinti.

Teigiamą tendenciją parodė ir bendras bitinių skaičiaus didėjimas, stebėtas vienu iš dviejų apskaitų metodu: 2021 m. stebėtos 181, 2022 m. – 319, o 2023 m. – 483 laukinės bitės, vapsvos ir kt., priklausančios 66 rūšims iš 12 šeimų.

Laukinių bičių pagausėjimas rodo jų išsaugojimo pastangų sėkmę ir bičių populiacijų atsparumą nepalankiems aplinkos veiksniams, kai išsaugomos jų buveinės.

Naujų rūšių atradimai

Naujų rūšių atradimas visada yra teigiamas klestinčios ekosistemos ženklas. 2021 metais Lietuvoje aptikta nauja laukinių bičių rūšis Anthidium oblongatum. Šios bitės renka nektarą iš pupinių augalų, aplanko šilokus, gargždenius, sėjamuosius esparcetus.

Jos taip pat kuria lizdus pačiose įvairiausiose ertmėse (5–6 mm pločio horizontaliuose plyšiuose, tarkime, sausose akmenų sienose, uolienų ertmėse). Tai parodo kraštovaizdžio elementų svarbą (sodybų ir jų statinių likučių ir kita), išsaugant laukinių bičių populiacijas.

2023 metais Lietuvoje aptikta Andrena ovatula, kuri įrašyta į IUCN ir ES raudonąjį bičių sąrašą. Šiems bitiniams reikia atviros žemės plotelių, kur kiekviena bičių patelė išsikasa savo lizdą.

Lizdą sudaro vertikalus tunelis su išsišakojusiais šoniniais kanalais, kur patelė deda kiaušinėlius ir aprūpina juos žiedadulkėmis bei nektaru, kad lervos turėtų kuo maitintis. 

Vienas reikšmingiausių 2023 metų atradimų Juodpėnų žydinčių augalų juostose – viržinės kamanės (Bombus jonellus), kurios įrašytos į ES raudonąjį bičių sąrašą.

Didžiausia grėsmė šioms kamanėms nustatyta 2017 metais Islandijoje – lizdams tinkamų vietų praradimas ir invazinių augalų rūšių plitimas, kurios išstumia vietinius augalus ir šios kamanės praranda mitybos šaltinius, pavyzdžiui, paprastuosius viržius, čiobrelius, sidabražoles, žiognages, vikius ir kita.

Vabalų populiacijos

Plėšrūs vabalai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį tvarioje žemdirbystėje, nes natūraliai kontroliuoja kenkėjų populiacijas. 2021 ir 2022 m. žydinčių augalų juostose Lietuvoje surinkti 9 584 vabalai, priskirti 116 rūšių iš 18 šeimų. Dauguma jų – plėšrieji vabalai, vadinamieji žygiai, mintantys kitais vabzdžiais ir jų lervomis, todėl naudingi ūkininkams, nes yra veiksmingas ir aplinkai palankus kenkėjų kontrolės metodas.

Be to, patys žygiai yra maistas kitiems – jais minta medšarkės ir kiti paukščiai, rupūžės, driežai, kurmiai, kirstukai, ežiai ir kiti vabzdžius suėdantys žinduoliai.

Svarbus 2021 m. atradimas – vabalai Ephistemus reitteri, kurie gyvena ant pūvančių organinių medžiagų (komposto, šieno, šiaudų, pasitaiko pūdyme), todėl natūraliai yra susiję su tvariomis ūkininkavimo sistemomis, kurios naudoja sėjomainą, pūdymus ir kitas natūralias priemones, padidinančias dirvos derlingumą.

Paukščių populiacijos

Paukščių įvairovė ir gausumas – dar vienas svarbus sveikos ekosistemos rodiklis, nes dauguma paukščių, nors ir yra skirtingų mitybos grupių, minta vabzdžiais. Paukščiai – geri biologiniai indikatoriai, ganėtinai greitai reaguojantys į aplinkos pokyčius ir padedantys įvertinti, kokį poveikį žmogaus ūkinė veikla daro jų buveinėms.

Blogą įtaką gali turėti ne tik žemės ūkio intensyvinimas, bet ir maisto (bestuburių gyvūnų) trūkumas dirbamose žemėse, nulemtas insekticidų naudojimo, taip pat pasėlių tankinimas, dėl kurio buveinės tampa mažiau palankios paukščiams įsikurti.

Reikėtų pastebėti, kad žmogaus veikla nebūtinai yra neigiamo poveikio – vidutinio klimato juostoje, kur, esant mažoms stambiųjų žolėdžių populiacijoms, natūraliai įsivyrauja miškai, agrarinės ekosistemos, atitinkamai ir atviro kraštovaizdžio paukščių populiacijos negalėtų egzistuoti be savalaikės žmogaus ūkinės veiklos.

2021–2023 m. per paukščių apskaitas tiriamojoje teritorijoje su žydinčių augalų juostomis ir kitomis aplinkosaugos priemonėmis (130 ha plote) ir kontroliniame lauke (140 ha plote) pastebėti 4 033 paukščiai iš 88 rūšių.

Labiausiai paplitę žemės ūkio paukščiai buvo dirviniai vieversiai, kurių populiacija išliko stabili tiriamajame lauke su žydinčių augalų juostomis: 89 poros – 2021 m., 90 porų – 2022 m. ir 94 poros – 2023 metais. Jie absoliučiai dominavo ir sudarė net 29 proc. visos paukščių bendrijos, kitos dažniausiai stebėtos paukščių rūšys sudarė nuo 7 iki 5 proc. (paprastosios pempės, žąsys, paprastieji varnėnai ir pilkosios gervės).

Paukščių populiacijų stabilumas tvariuose ūkiuose rodo apsaugos priemonių sėkmę. Per trejus tyrimų metus teritorijoje, kurioje taikytos aplinkosaugos priemonės (palikti kraštovaizdžio elementai, papildomai įrengti tupėjimo elementai, įveistos žydinčių augalų juostos), fiksuotos visos 14 paukščių rūšių, Lietuvoje įtrauktų į Kaimo paukščių populiacijų indekso (toliau KPPI) skaičiavimą.

Nors šių paukščių įvairovė ir gausa nežymiai kito skirtingais metais, bet nesumažėjo, o tai rodo, kad tvarios ūkininkavimo praktikos gali išlaikyti gyvybingas paukščių bendrijas. Šių paukščių būklė ir gausumo pokyčiai 2021–2023 metais Kupiškio r. pasirinktose stebėjimo vietose buvo geresni, nei paukščių gausumo pokyčiai Lietuvoje per 2014–2022 metų periodą, fiksuoti Lietuvos ornitologų draugijos.

Svarbiausi rezultatai

BASF tvarių ūkių tinklo (BASF FarmNetwork) stebėjimo rezultatai išryškino keletą pagrindinių išvadų.

Svarbu surasti pusiausvyrą: net mažos, bet tikslinės buveinės padeda išsaugoti biologinę įvairovę.

Svarbu sukurti buveinių ir struktūrų įvairovę: reikia tinkamai panaudoti mažiau našias dirbamų laukų vietas, drėkinimo ir sausinimo sistemų apsaugos juostas ir laukų pakraščius.

Svarbu atsižvelgti į regiono kraštovaizdžio, klimatines ir biologines ypatybes: ūkiams reikia lankstumo ir regionui pritaikytų priemonių, nes vienur dar pakanka išsaugoti pavienių medžių, krūmų ir kitų kraštovaizdžio elementų įvairovę, kitur reikia papildomų specialių priemonių.

Tos specialios, BASF tvarių ūkių tinkle pasiteisinusios priemonės – tai įsėtos daugiamečių įvairiažolių augalų žydinčių augalų juostos (apie 50 skirtingų augalų, žydinčių pakaitomis pavasarį, vasarą ir rudenį ), išlaikomos toje pačioje vietoje nesuariant bent 5 metus; apsodintos gyvatvorės, paukščiams perėti paliktos „nedirbamos salos“ dirbamuose laukuose, lizdaviečių apsauga – jų nesunaikinant ir perėjimo laiku šalia jų nešienaujant, nepjaunant krūmų ir medžių, nešalinant iš laukų ir jų pakraščių akmenų,negyvos medienos krūvų, paliekant atvirų žemės pakraščių šalia pakelių ir laukų.

Vilniaus universiteto mokslininkų stebėjimai Z. Aleksandravičiaus ūkyje, kuris yra Kupiškyje rajone, rodo, kad tvarus ūkininkavimas ir biologinės įvairovės išsaugojimas – pasiekiami nemažinant gamybos.

Tvari ūkininkavimo praktika, kuri teikia pirmenybę biologinei įvairovei išsaugoti, kartu išsaugo agrocenozių stabilumą, užtikrinančią natūralių dirvodaros procesų vyksmą (pagrindinis faktorius – dirvos bestuburiai) ir geresnę kenkėjų kontrolę, kartu išlaikant žemės ūkio produktyvumą.

Taikydami tokią praktiką, ūkininkai gali prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo bei ilgalaikio mūsų maisto sistemų ir aplinkos tvarumo.