Meilė ūkininkavimui, tvarumas ir inovacijos – tai trys temos, dominavusios BASF diskusijų studijoje „Agrovizijos 2024“ parodoje. Įmonės stende viešėję ekspertai vieningai sutarė, kad ūkininkavimas yra svarbiausias darbas žemėje, o norėdami užtikrinti sektoriaus tvarią ateitį ir mažinti klimato kaitą, turime pasitelkti technologines inovacijas ir suteikti žemdirbiams daugiau įrankių efektyvumui kelti. 

Renginyje viešėjęs „BASF Agricultural Solutions“ vadovas Europai Gustavo Palerosi Carneiro pastebėjo, kad efektyvumo ir produktyvumo didinimas žemės ūkyje yra esminis klausimas, nes dirbamų plotų planetoje nedaugės. 

„Dėl bioįvairovės poreikių ir besiplečiančių miestų ūkininkavimui prieinamos žemės kiekis netgi bus mažesnis. Tačiau maisto reikės vis daugiau, nes gyventojų skaičius planetoje auga“, – sakė G. P. Carneiro. Pasak jo, BASF yra įsipareigojusi padėti ūkininkams spręsti šiandieninius ir ateities iššūkius, kurdama efektyvumą ir tvarumą didinančius sprendimus. 

G.P. Carneiro pažymėjo, kad BASF, vystydama augalų apsaugos produktus bei sėklas Europoje, yra viena didžiausiu investuotojų į inovacijas. Įmonė taip pat daug dėmesio skiria ir skaitmeniniams sprendimams, kurie leidžia ūkininkams tiksliai purkšti augalų apsaugos produktus, preciziškai naudoti sėklas bei trąšas, taip pat valdyti savo ūkius. Papildomai, BASF kuria įrankius, kurie padės ūkininkams gauti naudą iš anglies dioksido taršos kreditų, investavus į tvarumą didinančius sprendimus.

Savo vizito metu G. P. Carneiro taip pat supažindino su naująja BASF vizija „Su meile ūkininkavimui – svarbiausias darbas žemėje“. Ši vizija atspindi įmonės siekį prisidėti prie tvarios žemės ūkio plėtros apjungiant inovacijas, žemdirbius ir visuomenę. 

Apie inovacijų svarbą renginyje kalbėjo ir „BASF Agro“ viceprezidentas Europos, Vidurio rytų ir Vakarų Afrikos (EMEA) regionui Neil Kay. Anot jo, BASF jau beveik 160 metų kuria inovacijas – pradėjusi nuo sintetinio azoto, o vėliau plėtėsi į herbicidus, fungicidus ir insekticidus, visai neseniai bendrovė pristatė Europoje itin novatorišką fungicidą „Revysol“ ir aktyviai vysto skaitmeninius sprendimus. 

„Į mokslinius tyrimus žemės ūkyje BASF investuoja apie 9 proc. savo metinės apyvartos, kas sudaro apie 900 mln. eurų. Ilgalaikėje perspektyvoje matome dvi kritiškai svarbias inovacijų sritis. Tai – mišrūs javai ir skaitmeninės technologijos. Mišrios javų veislės svarbios tvarumui, nes gali būti atsparios sausroms, potvyniams ir kitiems ekstremaliems reiškiniams. O skaitmeninės technologijos gali paskatinti ir palaikyti ūkių pelningumą, efektyvų žaliavų naudojimą ir gauti didesnį derlių“, – sakė N. Kay.

Tvaraus ūkininkavimo pavyzdį pateikė ir BASF vadovas Baltijos šalims Roberto Salmito. Jis papasakojo apie 2020 m. kartu su Vilniaus universitetu (VU) ir ūkininkais pradėtą projektą „Farm Network“, kuris sujungia žinias apie tvarias žemės ūkio praktikas, inovatyvias technologijas ir bioįvairovės – bičių, paukščių bei vorų populiacijų – išsaugojimą. Savo stende BASF ir VU mokslininkė dr. Grita Skujienė pristatė šio projekto rezultatus, kurie rodo, kad tarp laukų esančios žydinčių augalų juostos padeda saugoti bioįvairovę. 

Didelio dėmesio BASF stende sulaukė ir diskusija, kurioje ūkininkų ir politikų atstovai diskutavo apie Europos žemės ūkio ateitį bei lūkesčius naujai išrinktam Europos Parlamentui ir ES Žaliajam kursui. Ūkininkai ir politikai aptarė klimato kaitos mažinimo svarbą, nes jos daromą žalą žemdirbiai pajaučia vieni pirmųjų. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad klimato kaitos stabdymo priemonės turi būti efektyvios, protingos ir ekonomiškai pagrįstos, kad sudarytų sąlygas toliau ūkininkauti. Tad siekdami tvarumo tikslų turėtume remtis tiksliuoju ūkininkavimu, skaitmenizacija, technologinėmis inovacijomis, pasitelkti dirbtinį intelektą. 

Taip pat buvo pabrėžta, kad formuojant europinę tvarumo strategiją labai svarbu remtis mokslo duomenimis ir informacija, o sprendimus priimti turėtų srities ekspertai ir mokslininkai, įtraukiant ūkininkus.

Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos žemės ūkio komiteto pirmininkas Mindaugas Maciulevičius pabrėžė, kad siekdami tvarumo žemės ūkyje turime subalansuoti aplinkosauginę ambiciją su ekonominiu ir socialiniu dėmenimis. Politikas taip pat pasiūlė sugrįžti prie idėjos vykdyti reguliarius Lietuvos laukų tyrimus, įrengti daugiau meteorologinių stotelių, siekiant gerinti žemdirbystės praktikas. 

Diskusijos metu ūkininkas Audrius Vanagas atkreipė dėmesį, kad ydingas žemės ūkio reguliavimas dažnai tampa pertekline biurokratine našta. Jis taip pat pastebėjo, kad kai kuriais atvejais politikų keliami tikslai ar reguliavimas nespėja su ūkininkų pažanga. Pavyzdžiui, Lietuvoje beariminės technologijos yra taikomos 2,5 karto didesniame plote, nei numato valstybiniai tikslai, nes ūkininkai tiesiog supranta tokių technologijų prasmę. 

BASF diskusijų studijoje pabrėžta mokslo, inovacijų ir pramonės ekspertų, mokslininkų bei ūkininkų bendradarbiavimo svarba siekiant tvarumo žemės ūkyje.