Kaunas. Įsibėgėję lietūs sujaukė derlių skubančių nuimti ūkininkų planus. Žirnius nukulti iki subjūrant orams spėjo nedaugelis. Žemdirbiai sako, kad ir derlius, palyginti su pernykščiu, mažesnis. Ūkininkai svarsto, kad, uždraudus žalinimui auginamų ankštinių augalų pasėliuose naudoti chemines augalų apsaugos priemones, žirnių auginti neapsimokės. 

Jurbarko rajone, Girdžių seniūnijoje, ūkininkaujantis Rapolas Liorincas dirba 400 ha, iš jų 70 ha pavasarį įsėjo žirniais. Ūkininkas džiaugiasi spėjęs nukulti žirnius dar iki prasidedant lietingiems orams. Tačiau derlius, anot jo, daug prastesnis nei pernai. Šiemet iš hektaro kūlė 2,5 tonos, o pernai derlingumas buvo 4 tonos.

Žirnių sėją ūkininkas pradėjo kovo pabaigoje. Antras žirnių sėjos etapas buvo balandžio 20 dieną. R. Liorincas mano, kad tokia ankstyva sėja yra tarsi loterija - vienais metais gali pasiteisinti, kitais ne.

Šiemet geriau užderėjo tie pasėliai, kurie balandžio gale pasėti buvo. Tuose laukuose po 4 tonas iš hektaro byrėjo. Tuo tarpu ankstyviausia sėja nepasiteisino dėl šalto pavasario, vėliau stojusios sausros. „Ilgai nedygo, paskui sudygo prastai, labai išretėjo. Ankstyva sėja gali išlošti, jei pavasaris geras", - sako pašnekovas.

Dalį žirnių derliaus ūkininkas realizuos pagal išankstines sutartis, kurias dar žiemą sudarė. Džiaugiasi neprašovęs - sutartinė pardavimo kaina - 240 eurų už toną - gerokai viršija dabartines supirkimo kainas, kurios šiuo metu svyruoja apie 165 eurus už toną. Likusį derlių pasirengęs sandėliuoti ir laukti aukštesnių supirkimo kainų.

Žirnių pasėlius mažins, pupų sės daugiau

Ūkininkas kitais metais ketina gerokai sumažinti žirnių pasėlių plotus. „Gal kokių 20 ha pasėsiu. Kad nepatogus jų kūlimo laikas, labai trukdo javapjūtei, žiemkenčių sėjai kai visi darbai susimeta į vieną laiką. Be to, jei dar chemijos nuo kitų metų nebus galima naudoti, kad užskaitytų žalinimą, neapsimokės", - svarsto žemdirbys.

Šiemet yra pasėjęs apie 7 ha pupų. Planuoja užsiauginęs savos sėklos kitąmet jų sėti daugiau. „Pupų kūlimas gerokai vėlyvesnis. Baigus visus javapjūtės darbus galima ramiau jas nuimti. Tai nemažas privalumas prieš žirnius. Dabar, kai derliaus nuėmimas dviem savaitėmis vėluoja, manau, kad žieminių rapsų jau nespėsiu pasėti", - sako R. Liorincas.

Dalis derliaus išbyrėjo... žemėn

Alvydas Žilinskas, ūkininkaujantis Panevėžio rajone, Panevėžio seniūnijoje, dirba 600 ha, iš jų 70 ha įsėjęs ankštinėmis kultūromis - 40 ha žirnių ir apie 30 ha pupų.

Žirnių kūlė po 4 tonas iš hektaro. „Dalis žirnių jau nukulta ir parduota, tačiau dalis dar lauke stovi. Ir greičiausiai taip ir liks. Bet kiekvienais metais panašiai būna, kad į kaštus tenka įtraukti ir nenukultuosius", - sako ūkininkas.

Anot jo, net tokiu atveju, jei orai leis, kulti likusių žirnių gali ir nebeapsimokėti. Jei žirniai nuo drėgmės pradės dygti, bus tinkami tik pašarams. „Dėl to net kombaino neapsimokės į laukus varyti", - mano ūkininkas.

Šiemet pirmi metai, kuomet augino Respect veislės žirnius. Tačiau ja liko kiek nusivylęs. „Labai gražiai vasarą atrodė - gražūs, dideli užaugo. Tačiau paskui, kai pradėjo bręsti, nuo savo didumo svorio nebeatlaikė, ėmė griūti. Dirva pribirusi žirnių tiek, kad net balta. Dar daugiau nei sėjant beriama. Reiškia, užderėjo gerai, bet dėl tos savybės, kad išgulė ir išbyrėjo, nuostoliai akivaizdūs", - patirtimi dalijasi A. Žilinskas.

Žemdirbiai pastebi, kad šiemet supirkėjai itin priekabiai vertina žirnių kokybę: ko gero pagrindinė to priežastis - didelis skirtumas tarp išankstiniuose kontraktuose užfiksuotų kainų ir rinkos kainų žirnių pardavimo metu

Sėjo ankštinius - žirnius ir pupas - pirmoje balandžio mėnesio pusėje. Žirniai kiek lengviau dygo nei pupos, bet ir jų dygimą šalti orai stabdė. Pupos dar ilgiau dygo ir piktžolių jose daugiau. Tačiau ūkininkas laikosi nuomonės, kad kuo ankstyvenė sėja, tuo geriau. Mat pupos jau bręsta, ankštys juoduoja ir jas, jei tik orai leis, tikisi jau po poros savaičių kulti.

„Pupos atrodo gražiai, bet svarbu jas paimti. Nuo išgulimo labai pagelbėjo tai, kad rapsų toje pačioje dirvoje pridygo. Kai palei lauką važiuoji, iš šalies gal ir negražiai atrodo, bet rapsų tokie tvirti krūmeliai labai gerą pastiprinimą duoda. Neplanuotai, bet labai į naudą", - pasakoja A. Žilinskas.

Ūkininkas taip pat džiaugiasi, kad dabartinėmis žirnių supirkimo kainomis domėtis nereikia - išankstinės sutartys buvusios naudingos.

Dvi ankštines kultūras sėti apsimokėjo

Lietus žirnių pjūčiai sutrukdė ir Leono Rudinsko ūkyje, esančiame Kauno rajone, Babtų seniūnijoje. Iš 1200 ha ūkininkas 135 ha pavasarį įsėjo žirniais. Apie ketvirtadalį šios ankštinės kultūros pasėlių jis dar nenukūlė.

„Žirnių orai neleidžia pabaigti. Dažniausiai ne nuo ūkininko darbai priklauso - matau ir aplinkiniuose ūkiuose žirnių dar yra nenukulta. Šiemet viskas vėluoja, taigi tik praeitą savaitę pradėjau kulti", - vėluojančius darbus vardija L. Rudinskas.

Tačiau žirnių derliumi ūkininkas patenkintas. Kaip ir pernai, šiemet iš hektaro byra 5 tonos. Nors šiųmete javapjūte labai nesiskundžia, mano, jog reikia išmokti taikytis prie skirtingų metų diktuojamų sąlygų, visgi neištveria nepasiguodęs ir dėl problemų. „Salykliniai miežiai dar nekulti, žieminius rapsus sėti reikia. Nė nežinau, ar iš viso pavyks pasėti. Susijaukė visas grafikas", - bėdoja jis.

Pupos, kurių apie 70 ha augina, jo laukuose dar žalios ir kada jas teks kulti prisipažįsta neįsivaizduojąs. Tačiau tikisi, kad sėdamas šias dvi ankštinių rūšis, nuostolių turės mažiau nei tuo atveju, jei tik žirnius pavasarį būtų pasirinkęs. „Rizika auginti vien žirnius. Juk tik pusę derliaus būčiau paėmęs. O dabar dar tikiuosi neblogo pupų derliaus", - sako ūkininkas.

Tikina supirkimo kainomis dar nesirūpinąs. Mat turėdamas savo sandėlius ir galimybę palaukti palankesnių kainų turi.

Visi žirniai dar laukuose

Ignalinos rajono Naujojo Daugėliškio seniūnijos ūkininkas Vaidotas Paukštė žirnių kulti dar nė nepradėjo.

Dirbantis per 200 ha ūkininkas jų užaugino 40 ha. „Kviečių dar nebaigiau, o jau žirnius būtinai reikia, bet orai neleidžia. Žirniai nesugulę, bet nuo drėgmės pradėjo gelsti", - sako jis.

V. Paukštė mano, kad šiemet nepavyks prikulti daugiau nei 2 tonas iš hektaro. Kai tuo tarpu pernai kūlė po 2,9 tonos.

„Apžiūrėjus ankštis matyti, kad jose tik po kokius tris žirnius. Buvo pradėję megztis po penkis, bet greičiausiai dėl drėgmės pertekliaus šaknys pradėjo pūti ir nespėjo subrandinti. Taigi užsimezgę nudžiūvo", - pasakoja pašnekovas.

Vis tik kitąmet žemdirbys neketina mažinti žirnių pasėlių plotų. Apsvarstęs visus „už" ir „prieš", nusprendė, kad dirvožemio gerinimui jie - labai gera kultūra. „Ypač kviečiai po žirnių labai gerai dera. Kas kokius trejus metus šiuos ankštinius sėti būtų idealu", - svarsto jis.

Situaciją vadina tragiška

„Šių metų javapjūtės sąlygos ne blogos, bet iš viso tragiškos. Apie pusė derliaus dar nenuimta. Lietūs neleidžia, dirvos tokios šlapios, kad technika nebeįvažiuoja. Visoje Lietuvoje taip, gal tik Rytų Lietuvoje kiek geriau", - nelinksmomis gaidomis kalba Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, ūkininkas Jonas Talmantas.

Pirmininkas įsitikinęs, jog nemažai žirnių pasėlių žemdirbiams jau nepavyks nukulti. Sako pastebintis užariamus žirnių laukus. „Su žirniais jau problemų yra. Manau, kas nepaėmė, tai tikriausiai ir nebepaims. Gali jau ūkininkai į nuostolius įrašyti, nes į dirvas įeiti neišeina", - situaciją aiškina pašnekovas.

Į klausimą, ar nesumažės žirnių ir pupų pasėlių, iškėlus reikalavimą nenaudoti cheminių preparatų pagal žalinimo programą sėjamiems ankštiniams, J. Talmantas atsako kategoriškai.

„Ne tik kad sumažės, bet manau, kad ūkininkai visiškai jų nebeaugins. Žirniai - tai tokia kultūra, kurios mūsų klimato sąlygomis nelabai ir gali auginti. Vieni kiti metai papuola, kai užauga. Bet kai tokie kaip šiemet, nieko gero. Kaip žirnius auginti be cheminių preparatų, nelabai įsivaizduoju. Jei nenupurkši žydėjimo metu, bus sukirmiję, derliaus negausi. Pupos gal dar dar..., bet ir tai ligų pažeistų, dėmėtų niekas nenorės supirkti", - sako Jonas Talmantas.

MŪ inf.