Kaunas. Ūkininkai šios žiemos oro sąlygas vadina išskirtinėmis. Šalčiai spustelėjo staiga ir daugelis iki tol šlapiose dirvose mirkusių pasėlių atsidūrė lede. Be to, šiemet jų nesaugo ir storas sniego sluoksnis. Anot mokslininkų, labiausiai nerimauti reikėtų tiems, kurie sėjos metu nesilaikė agrotechnikos reikalavimų.

Širvintų rajono Gelvonų seniūnijos Liukonių kaimo ūkininkas Irmantas Drėgva sako šiomis dienomis nerimastingai apžvelgiantis savo laukus, kuriuose pasėti žiemkenčiai. „Praeitą savaitę dar apvažiavau pažiūrėti, tai sniego ne kažin kiek. Gal tik kokių penkių centimetrų sluoksnis. O kadangi dar papustė vieną vakarą gerokai, tai ant kalnelių ir visai nėra", - sako ūkininkas.

I. Drėgva dirba apie 180 ha žemės. Iš žieminių kultūrų pasirinko kviečius. Anksčiau dar ir žieminių rapsų sėdavo, tačiau derliaus ne kažin kokio sulaukdavo. „Būdavo tai iššąla, tai iššunta. Atsisakiau, nes gal agrotechnikos niuansų neišmanau. Be to, juos ir kulti anksčiau reikia, dar kartais nė šienapjūtės nebūnu baigęs" - pasakoja jis.  

Ūkininkas žieminių kviečių veisles atsirenka per keletą metų. Įvertina ne tik derliaus gausą bei kokybę, bet ir pasėlių žiemojimo ypatybes.

Apie pasekmes, kurios laukia po nepalankių pasėliams žiemos išdaigų, ūkininkas teigia dar nedrįstantis spręsti. Mat tikisi, kad ir šiemet pasiteisins jo ne vienus metus taikomas būdas - ankstyvą pavasarį salietra patręšus javus, jie gerokai atsigauna, sustiprėja.

Su eksperimentais išbandant naujas veisles stengiasi elgtis atsargiai. Sako, kad ir iš savo klaidų yra tekę pasimokyti - vienais metais tiekėjų iš Vakarų Europos atvežtai naujai veislei gerai užderėjus, ėmė ir užsėjo nemenką plotą kitais metais. O po nepalankios žiemos teko atsėti viską.

„Manau, kad neverta pernelyg žavėtis šiltų kraštų šalyse auginamomis, kad ir gausiai derančiomis veislėmis. Reikėtų prisiminti, jog joms dar teks ir peržiemoti pas mus", - svarsto pašnekovas.

Žiemą vadina neeiline

Kupiškio rajone Šimonių seniūnijoje Puožo kaime Eimantas Šerelis ūkininkauja apie dešimtmetį. Per tą laiką ir savo patirties nemažai sukaupė jaunasis ūkininkas. Tačiau mano, jog gerokai ilgiau ūkininkaujančių tėvų patirtimi neprotinga būtų nepasinaudoti.

Ūkininkas iš viso dirba 220 ha žemės. Žieminėms javų bei rapsų veislėms skirta nemenka dalis. Kad ir ne kasmet pasiseka su žieminiais rapsais, E. Šerelis tikina neketinąs jų atsisakyti. Nė plotų nemažina - tiesiog susitaikė, kad žemdirbys kiekvieną žiemą tarsi kokioje loterijoje dalyvauja.

„Tikrai neeiliniai metai. Kaip peržiemos, sunku pasakyti, bet jaudulio yra. Dar iki šių šalčių taip neramu nebuvo, nors dirvos aiškiai per šlapios, pasėliai mirko. O čia dar šaltis didelis spustelėjo", - javų žiemojimo sąlygomis nesidžiaugia ūkininkas.

Tačiau sako, kad jam sėja buvusi įprastinė - drėgmės dirvose pakako, be to ir sėkla pasėta laiku buvo. „Kiti ūkininkai skundėsi, kad sausa dirva. Kad ir tame pačiame rajone skirtingai lietaus pasitaikė, o per visą Lietuvą, žinia, kad buvo ir sausros", - sako pašnekovas.

E. Šerelis jau turįs karčios patirties, kuomet pavasarį 95 proc. pasėlių atsėti teko. „Ką padarysi, su gamta nepakovosi. Jei nušals, teks atsėti. Aišku, išlaidų daugiau, laiko gaišatis. Kadangi kitaip nebus, nematau reikalo ir per daug verkšlenti", - svarsto vyras.

Situaciją komplikuoja atlydžiai

Kretingos rajone Ankštakių kaime ūkininkaujančiam Rimantui Uosiui tokių metų, kuomet pavasarį atsėti reikėdavo beveik visus pasėlius, yra ne kartą pasitaikę. Tačiau teigia, kad ir kokios nepalankios būdavę sąlygos, lietuviškos veislės rugiai peržiemodavę puikiausiai.  

„Jau aštuonerius metus sėju tą pačią lietuvišką rugių veislę. Tačiau visuomet jų sėklai pasilieku, nes pasiteisino, matosi, jog mūsų klimato sąlygoms skirti", - sako jis.

Iš viso ūkininkas dirba apie 90 ha žemės. Rugiams skiria 10 ha, tiek pat žieminiams kviečiams, o kvietrugiams - 15 ha.

R. Uosiui šią žiemą nėra labai ramu. Anot jo, didžiausia rizika žemdirbiams - pajūrio zonoje. Ir sniego paprastai čia mažiau būna, ir atlydys po atlydžio. „Kitur, žiūrėk, ir dvidešimt penki ar trisdešimt šalčio, bet užsninga ir ramu. O čia pas mus užsnigs, pašals, o kitą dieną atlydys. Ir vėl po kiek laiko dvidešimt šalčio. Tas ir blogiausia", - svarsto. Be to, dar ir lijundros savo juodą darbą nudirba - pasėliams labai ne į naudą, kuomet be sniego šlapiai užšąla.

Dvejus metus bandė ūkininkas žieminius rapsus sėti. Tačiau abu kartus nesėkmingai - po žiemos iš tų pasėlių ne kažin kas beliko. Nusprendė nesigalynėti su gamta. 

Šaltis sukaustė įmirkusias dirvas

Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. Rimantas Velička sako, jog žiemkenčių žiemojimo sąlygos pastarosiomis dienomis labai pasikeitė. Mat šaltis staiga sukaustė įmirkusias dirvas.

„Iki šiol tos žiemos beveik nebuvo. Tik daugelį neramino didelis drėgmės perteklius. Ir ne be reikalo, nes drėgmės perteklius irgi turi neigiamą reikšmę", - aiškina R. Velička.

Mat šaknų zonoje ilgesnį laiką besilaikantis vanduo sukelia žiemkenčių išmirkimą. Kai deguonies negauna augalų šaknys, jie žūva.

„Kviečiai užmirkusiose vietose, kai nevyksta vegetacija, tai yra kai vidutinė paros temperatūra nusistovi žemesnė nei 2 laipsniai šilumos, o pavasarį gerai veikiant drenažui drėgmė pasišalina, atsigauna ir auga. Tačiau drėgmės perteklius ypač pavojingas žieminiams rapsams, nes jie yra jautrūs tokioms sąlygoms. Išmirkusiose vietose pasėliai žūsta. Ypač jei užmirkimai būna dar tebevykstant vegetacijai", - pasakoja pašnekovas.

Drėgmės perteklius dirvoje labai nepageidautinas ir dėl to, kad išplaunamos maisto medžiagos. Jų pakankamai negaudami augalai blogiau žiemoja arba visai nesulaukia pavasario.

R. Velička sako, jog šią žiemą agrochemijos laboratorijoje atlikti tyrimai kaip tik ir rodo, jog dirvose yra sumažėjęs mineralinių medžiagų kiekis.

„Lapkričio pabaigoje, gruodį buvo daug kritulių ir dėl to atsirado maisto medžiagų, ypač mineralinių, trūkumas. Labiausiai trūksta kalio, nes fosforas yra atsparesnis. Todėl anksti pavasarį dirvas reikėtų patręšti mineralinėmis trąšomis", - teigia jis.

R. Velička tvirtina, kad pavojų jau prieš tai gerokai išmirkusiems žiemkenčiams sustiprina ir staigūs šalčiai bei nepakankamas sniego dangos sluoksnis.

„Pasidairius po laukus matyti, kad sniego dangos nėra normalios ir tai kelia nerimą. Mat tose vietose, kur sniego patalas storesnis, augalams žiemoti lengviau - vienas centimetras sniego dirvos paviršiaus temperatūrą pakelia vienu laipsniu", - paaiškina pašnekovas.

Prieš gamtines sąlygas - tinkama agrotechnika

Žinia, sniego ant laukų pats nepabersi jei dangus nepažeria... Tačiau R. Velička teigia, jog be reikalo daugelis ūkininkų galvoja, kad su gamta galynėtis jie bejėgiai ir kad nuo jų nepriklauso, kaip pavasario sulauks žiemkenčių pasėliai.

„Augalų žiemojimas labai priklauso nuo agrotechnikos, nuo to, kaip buvo jos laikomasi rudenį. Ar tinkamai įdirbta ir patręšta dirva, ar laiku pasėta. Yra didžiulis skirtumas, kaip žiemos gerai ir nepakankamai tam pasiruošęs augalai. Ypač jautrūs rapsai - jie tokių klaidų neatleidžia. Taigi, iš dalies pasigalynėti su gamta žemdirbiai gali", - tokios nuomonės laikosi Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. R. Velička.

Dirvos tyrimus atidėlioti nenaudinga

Mokslininkas primena, kad neatlikus dirvos tyrimų, sunku išauginti sveikus ir stiprius javus, kitas kultūras. Mat visiems augalams labai svarbu, kad ne tik maistinių medžiagų dirvoje būtų, bet ypač, kad būtų išlaikomas jų santykis.

Kita problema, kuri pastaruoju metu darosi vis aktualesnė - didėjantis dirvų rūgštingumas. „Tyrimai rodo, kad grįžtama į pradinę dirvos rūgštingumo būseną, kuri buvo prieš kalkinimą - prieš penkiasdešimt metų. Vis investuojama į techniką, įrangą, o apie dirvos kalkinimą pamirštama. Gal ir skatinimo pritrūkstama", - svarsto pašnekovas.

Taip pat jis pataria renkantis sėklą atkreipti dėmesį, kur ta veislė buvusi išvesta. Mūsų klimato sąlygoms rinktis šiltesnių kraštų veisles yra rizikinga, o tuo pačiu ir nenaudinga. Ir pačios geriausios veislės neduos tokio derliaus, kokio tikisi augintojas, jei auginimo sąlygos neatitiks augalų poreikio.

MŪ inf.