Akademija, Kėdainių r. Sušilus orams ir prasidėjus vegetacijai, labai svarbu įvertinti žiemkenčių pasėlių piktžolėtumą, nustatyti vyraujančias piktžolių rūšis ir nuspręsti, ar reikia naudoti herbicidus.

Pavasarinis purškimas herbicidais ypač aktualus tuomet, kai rudenį piktžolės nebuvo kontroliuotos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, ar rapsuose nėra likusių javų pabirų, tarp jų ir vasarinių.

Kai taikomas bearimis žemės dirbimas, javų pabirų gali nepavykti sukontroliuoti vienu kartu, nes purškimas daromas gana anksti, kad nestelbtų pasėlio, o pabiros dar ne visos būna sudygusios.

Žieminių rapsų ir žieminių kviečių pavasarinio purškimo herbicidais pagrindines taisykles primena LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojos dr. Gražina Kadžienė ir dr. Ona Auškalnienė.

Svarbiausios žieminių rapsų piktžolės

Kiekvienam ūkiui ir laukui svarbiausios yra tos piktžolės, kurios dominuoja pasėlyje. Tačiau žiemkenčių pasėliuose didesnis dėmesys skiriamas žiemojančioms piktžolėms, o iššąlančios nėra tokios reikšmingos.

Išimtis galėtų būti garstukai (jei jų pasėlyje ypač gausu), nes dėl greito augimo rudenį jie gali išauginti didelį žaliosios masės kiekį ir stelbti pasėlį bei lemti jo iššutimą.

Balandos per žiemą nušąla, tačiau jos gali būti gana žalingos sudygusios pavasarį. Jei pasėlyje yra retesnių vietų ar tuščių plotelių – svarbu įvertinti, ar nėra pridygusių naujų piktžolių, kurios vėliau labai apsunkintų tolygų pasėlio brendimą ir derliaus nuėmimą.

Įprastą žiemą iššąla ne tik nežiemojančios, bet ir dalis žiemojančių piktžolių, ypač jei jos dar rudenį pasiekė žydėjimo tarpsnį (čiužutės, notrelės, kartais trikertės žvaginės ir kt.) ar buvo paveiktos herbicidų (šunramuniai, lipikai ir kt.) ir dėl to sumažėjo jų atsparumas šalčiui. Taip pat dalis išnyksta dėl vidurūšinės konkurencijos (našlaitės ir kt.) arba veikiamos kelių priežasčių.

Kaip parinkti herbicidą rapsų laukams

Jei lauke yra javų pabirų, tuščiųjų avižų, dirsių ar kitų vienskilčių piktžolių (išskyrus vienametes migles), galima panaudoti bet kuriuos registruotus herbicidus – graminicidus (veikliosios medžiagos: cikloksidimas, kletodimas, fluazifop-P-butilas, fluazifop-P-tefurilas, kvizalofop-P-etilas, propakvizafopas). Tik reikia žinoti, kad dauguma graminicidų neveiksmingi arba mažai veiksmingi prieš vienametes migles.

Visų dviskiltėms piktžolėms rapsuose kontroliuoti pavasarį registruotų herbicidų sudėtyje yra klopiralido. Herbicido Galera sudėtyje be klopiralido dar yra pikloramo, o į Korvetto sudėtį dar įeina haloksifenmetilas.

Jei auginami Clearfield tipo rapsai, kurie yra atsparūs imazamoksui, galima rinktis Cleravo, kuris, be dviskilčių piktžolių, taip pat veiksmingas prieš kai kurias vienskiltes (pvz. pelinius pašiaušėlius). Svarbu nepamiršti, kad įprasti rapsai yra labai jautrūs imazamoksui, todėl juos nupurškus Cleravo, rapsai žūtų.

„Herbicidus reikėtų rinktis pagal lauke esančias piktžoles. Jei įprastų rapsų pasėlyje dominuoja našlaitės, žliūgės, čiužutės, o kitų piktžolių beveik nėra, tokio pasėlio neverta purkšti, nes registruoti herbicidai yra mažai veiksmingi prieš šias piktžoles. Reikėtų rinktis herbicidus, kurių veiksmingumas didesnis negu 70 proc. nuo konkrečių piktžolių“, – paaiškina G. Kadžienė.

Purškimo sąlygos: į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Pavasarį žieminiai rapsai paprastai vystosi labai greitai, todėl herbicidų purškimo nereikėtų labai atidėlioti ir jį atlikti iki rapsų butonų formavimosi (kol jie apgaubti žaliais lapais). Klopiralidas yra kiek reiklesnis temperatūrai, dėl to geriau veikia, kai būna +10 °C ir daugiau, o haloksifenmetilas gerai veikia ir žemesnėje temperatūroje. Galera reikėtų vengti purkšti, jei oro temperatūra yra aukštesnė nei +20 °C.

Bet kurį herbicidą rekomenduojama naudoti, kai oro temperatūra žemesnė nei +25 °C, nepurkšti po arba prieš šalnas. Jei reikia kontroliuoti ir javų pabiras, ir dviskiltes piktžoles, turėtų būti bent 2–3 dienos tarp purškimų. Jų eiliškumas neturi reikšmės. Pirmiausiai reikėtų panaudoti tą, kuris atrodo svarbesnis.

Jei yra likusių didelių javų pabirų, tuomet pirmiausiai reikėtų sukontroliuoti jas nemažinant herbicido normos, nes kuo pabirų daigai didesni, tuo herbicido veiksmingumas mažesnis. Visas kitas konkretaus herbicido naudojimo sąlygas būtina perskaityti produkto etiketėje.

Svarbiausios žieminių kviečių piktžolės

Javų, kaip ir kitų augalų, pasėlio piktžolėtumą lemia keli veiksniai: dirvos dirbimas, sėjos laikas ir aplinkos sąlygos. Pagrindinės piktžolės žieminių javų pasėliuose yra daržinės žliūgės, bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvinės našlaitės ir kitos rudenį dygstančios piktžolės.

„Su bearimiu dirvos dirbimu ir sėjomainų nebuvimu išplito ir tebeplinta vienaskiltės piktžolės, kurių kontrolė javų pasėliuose yra sudėtingesnė ir brangesnė. Probleminėmis piktžolėmis tapo dirvinės smilguolės, vienmetės miglės, tuščiosios avižos, ruginės dirsės – pastarosios plinta su sėkline medžiaga. Kai kuriuose Lietuvos regionuose sunkiai kontroliuojamos vienaskiltės piktžolės – peliniai pašiaušėliai. Jie labiausiai paplitę Vilkaviškio, Jurbarko ir Pakruojo rajonuose“, – sako mokslininkė O. Auškalnienė.

Kaip parinkti herbicidą kviečių laukams

Herbicidus reikia parinkti, atsižvelgiant į tai, kokios piktžolės paplitusios pasėliuose. Jei yra vienaskilčių, reikia parinkti herbicidus, kurie jas kontroliuotų. Tai preparatai, savo sudėtyje turintys jodosulfurono, piroksulamo ar pinoksadeno.

„Būtų gerai žinoti, kokie preparatai buvo naudoti prieš tai ir parinkti skirtingo veikimo būdo produktus – taip sumažinsime atsparumo herbicidams atsiradimo riziką“, – atkreipia dėmesį O. Auškalnienė.

Svarbu atsižvelgti į piktžolių biologiją – jos dygsta nevienodu laiku. Viena iš vėliau dygstančių piktžolių – tuščioji aviža, be to, jos dygimas gali išsitęsti, nes dalis augalų dygsta iš gilesnių sluoksnių, todėl planuojant šių piktžolių kontrolę, reikėtų į tai atsižvelgti.

Viena problemų javų pasėliuose – daržinės žliūgės. Įprastai šių piktžolių kontrolei buvo naudojami labai efektyvūs preparatai ALS inhibitoriai, pavyzdžiui, sulfuronai. Dabar šie preparatai gali būti neefektyvūs dėl didėjančio šios piktžolės atsparumo. Jei laukuose išplitusios žliūgės, jų kontrolei patartina naudoti sintetinius auksinus: fluroksipirą ar kitus.

Dar viena probleminė piktžolė žieminių javų pasėliuose – rugiagėlės. Reikia žinoti, kad net jeigu pasėlis iš rudens buvo purkštas herbicidais, jame gali likti nesukontroliuotos šios piktžolės ir būtinas pavasarinis purškimas. Rugiagėles geriausiai kontroliuoja vadinamieji „druskiniai“ herbicidai, pavyzdžiui, 2,4-D.

Purškimo sąlygos: į ką reikėtų atkreipti dėmesį

Herbicidų veikimui geriausios sąlygos tokios, kurios tinkamiausios ir augalų augimui. Intensyviai augdamos piktžolės geriau pasisavina herbicido veikliąją medžiagą ir efektyviai sunaikinamos.

Pavasario orai dažnai būna kaprizingi ir nepalankūs purškimui. „Svarbiausias dalykas – nepurkšti herbicidų esant vėjuotam orui – taip ne tik nepasieksime efektyvios kontrolės, bet ir teršime aplinką. Naudoti reikėtų registruotas produktų normas ir prieš pradedant naudoti būtina perskaityti etiketes – čia visada būna nurodytos sąlygos, kurioms esant produktas yra efektyviausias“, – primena O. Auškalnienė.

Reiktų atsižvelgti į tai, kad kai kurių produktų geram veikimui reikalingos paviršiaus aktyviosios medžiagos – jas būtina naudoti tokias, kokias nurodo produkto gamintojai. O laukuose, kuriuose gausu vienaskilčių piktžolių, jų kontrolę patartina planuoti iš rudens.

MŪ inf.