Kėdainiai, Joniškis, Prienai. Šią savaitę dauguma šalies ūkininkų planavo baigti kulti žieminius rapsus. Derlius nenuvylė, tačiau žemdirbiai sako, jog planuojant darbus šiemet tenka labiau skubėti dėl vėliau prasidėjusios javapjūtės ir kombainų jau laukiančių kitų kultūrų.

Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos Tiskūnų kaimo ūkininkė Ana Bertulienė dirba apie 420 ha žemės. Jau nukūlė 75 ha pernai pasėtų žieminių rapsų. Imti rapsų derlių ūkininkė šiemet pradėjo liepos 24 dieną - apie savaitę vėliau nei pernai.

A. Bertulienė teigia, kad jai šių metų javapjūtė neatrodo iš paprastų ir lengvų - orus teko gaudyti. Rapsų pjūčiai prasidėjus, grūdų drėgnis buvo 14 proc. Vėliau mažėjo - iki 9-10 procentų. „Turime džiovyklą, pradžiovinome. Gal dabar būtų gerokai mažesnis drėgnis, bet laukti negalėjome, nes dabar jau kviečius pradedame kulti", - sakė ūkininkė.

A. Bertulienė džiaugiasi, kad rapsai nenušalo, neužmirko, tačiau nemenką dalį pasėlių nuniokojo stumbrai. „Visą dieną galėčiau pasakoti, kiek jie mums žalos padaro. Kelius išmina tokius, kad automobiliu gali važiuot. Išmokas kad ir gaunam, bet sunku tikrintojams viską net parodyti. Vieną dieną atvažiuoja, apžiūri, surašo, o kitą dieną banda užeina ir dar daugiau ištrypia", - guodėsi pašnekovė.

Tuose laukuose, kurie stumbrų neištrypti, derlius kaip diena nuo nakties skiriasi. Juose apie 4,3 t iš hektaro kūlė. Tuo tarpu stumbrų nuniokotuose - tik 2,8 t/ha byrėjo.

Sėjomaina - profilaktika nuo ligų

Joniškio rajone Satkūnų seniūnijoje Satkūnų kaime ūkininkaujantis Eugenijus Butkus dirba 450 ha žemės. Augina kviečius, miežius, žieminius rapsus, ankštines kultūras.

 Javapjūtė jo ūkyje prasidėjo daugiau kaip savaite vėliau nei praeitais metais - liepos 25 dieną. Pernai kulti pradėjo liepos 17 dieną.

Jau nukūlęs rapsus apie jų derlių susidarė nuomonę: „Aštuoni-devyni balai iš dešimties". Ūkininkas šiemet kūlė po 4,5 t iš hektaro. Sako, kad rekordų ir nesitikėjęs, nes keletą metų iš eilės rapsai tose pačiose dirvose augo.

„Jei nori rekordų, tik po kokių ketverių metų rapsus į tą pačią dirvą gali sėti. Šiemet gerokai mažinsiu rapsų plotus, nes nuo kai kurių ligų nėra vaistų - tik sėjomaina. O nukūlus jau matyti, kad grūdai pažeisti ligų", - sako E. Butkus.

Jis pastebi, kad iš tų laukų, kuriuose sėjomainos skrupulingiau prisilaikyta, po 5 t/ha byrėjo.

Pjūtis užtruko dvigubai ilgiau

Jonas Gradeckas, ūkininkaujantis Birštono savivaldybėje Birštono apylinkių seniūnijoje Naudžiūnų kaime ir dirbantis per 500 ha žemės, žieminiams rapsams buvo skyręs apie 130 hektarų.

Ūkininkas šiemet taip pat apie savaitę vėliau nei pernai į laukus išvažiavo. Ir žieminių rapsų kūlimas užtruko dvigubai ilgiau nei praeitais metais. „Ilgiau kūlėme, nes lietus labai trukdė. Taip ir žaidėm - gaudėm dienas", - taip rapsų pjūties sąlygas nusako.  

O ir derlius labai jo nenudžiugino - teigia kūlęs mažiau nei tikėjosi iš anksto vizualiai savo laukus įvertinęs.

Šiemet derlius siekia po 4 t/ha. „Tikrai ne geriausi metai. Būdavo ir pusketvirtos tonos, ir dar daugiau", - sakė ūkininkas.

Rapsų pjūties pradžioje jų drėgnis buvo apie 12 proc. ūkininkas pradėjo javapjūtę nelaukdamas, kol drėgnis iki normos sumažės, nes turi sandėlius, džiovyklas. Tuo labiau, kad ir orais pasitikėti rizikinga, ir į kviečių laukus jau reikia skubėti.

Ūkininkams tenka skubėti

Bendrovės „Agrokoncerno grūdai" direktorius Karolis Šimas prognozuoja, jog šią savaitę turėtų pasibaigti žieminių rapsų kūlimas. Savaitės pradžioje buvo nukulta apie 70 proc. šalies žieminių rapsų pasėlių. Bendrovė jau supirko apie 65 tūkst. tonų šios kultūros. Pernai tiek buvo supirkta per visus metus. Direktorius mano, kad šiemet į bendrovės aruodus subyrės daugiau nei 100 tūkst. tonų rapsų.

„Žieminių rapsų derlius geras, standartinis. Ūkininkai vidutiniškai prikula apie tris-keturias tonas iš hektaro", - konstatavo pašnekovas. Jis sako, jog atlikti laboratoriniai tyrimai rodo ir gerą rapsų kokybę - natūralioje medžiagoje yra 43 proc. aliejaus. Pernykščio žieminių rapsų derliaus duomenys - apie 41 proc. aliejaus natūralioje medžiagoje.

„Agrokoncerno grūdai" rapsus savaitės pradžioje supirko po 356 eurus už toną. Vadovas aiškina, kad kaina kiek svyruoja atskiruose regionuose - ji priklauso nuo logistinių aplinkybių ir aliejaus kiekio natūralioje medžiagoje.

Tačiau, nežiūrint gero derliaus, pačią javapjūtę jis vadina sudėtinga. Mat šiemet ji vėluoja apie dvi savaites. Taigi, pasak K. Šimo, ūkininkams teko skubintis kulti rapsus. Ne itin palankūs pjūčiai kai kuriuose regionuose buvo ir orai.

„Per artimiausias dešimt dienų net tris kultūras ūkininkams teks kulti - žieminius kviečius, žirnius bei vasarinius miežius. Be to, ir su sėja, šiemet susivėlinus javapjūtei, teks labiau pasiskubinti.

Taigi ūkininkams laukiant, kol grūdai natūraliai prinoks ar natūraliai nudžius, nelabai ir išeina. Jei užeis lietūs, taip galima daugiau pralošti nei sutaupyti. Taip pernai buvo - per javapjūtę - nuo rugpjūčio 20 dienos prasidėjo stiprios liūtys ir grūdų kokybė nukentėjo. Po to maistinių kviečių praktiškai ir neturėjome", - sako K. Šimas.

Nuo praeitos savaitės pradžios jau pradėti kulti žieminiai kviečiai. Pirmieji į „Agrokoncerno grūdų" elevatorių atvežti kviečiai 14 proc. drėgnio normą viršijo - jų drėgnis buvo apie 16-18 procentų.

„Apskritai, kviečių kokybė gera. Pašarinių beveik ir nėra - tik maistiniai. Ligų požymių, išskirtinio šiukšlėtumo taip pat nesimato", - apibendrino Karolis Šimas

Bendrovės kviečių supirkimo kainos šios savaitės pradžioje buvo nuo 121 euro (IV klasės) iki 156 eurų (Ekstra klasės) už toną.

„Gegužės mėnesį informavome ūkininkus apie prognozes, kad priemokos už Ekstra klasės kviečius šiemet bus gerokai didesnės nei praeitais metais, nes pasaulyje trūksta tokių kviečių. Taip ir nutiko. Tie, kurie nepagailėjo investicijų azoto trąšoms, dabar ir kulia geriausios kokybės javus", - išvadą padarė „Agrokoncerno grūdai" vadovas.

MŪ inf.