Prienai. Tėvų ūkį perėmęs 23-ejų metų Vitalijus Miklušis už savo darbus žemės ūkio srityje jau yra įvertintas. „Metų ūkis 2013" konkurse vaikinas laimėjo antrą vietą. Nors savarankiškai Vitalijus ūkininkauja vos dveji metai, tačiau sako, kad ši sritis jam patiko nuo vaikystės.

Jaunojo ūkininko tėvas Juozas Miklušis ankstyvam pasitraukimui iš ūkininkavimo pasinaudojo Europos Sąjungos parama ir visą ūkį perleido sūnui. Pasak Vitalijaus, nors ir šiandien visus darbus dirba bei tariasi kartu su tėčiu, ūkio „vairą" valdo jis.

„Kad galėčiau perimti ūkį, nereikėjo baigti jokių specialių kursų. Tuo metu studijavau Aleksandro Stulginskio universitete, to užteko", - pasakojo Vitalijus.

Su žemės ūkiu nuo mažų dienų

Vitalijus užaugo 5 asmenų šeimoje. Jaunojo ūkininko mama dirba farmacijos srityje, sesė medikė, brolis Donatas tebestudijuoja KTU. Anksčiau tėtis Juozas dirbo autobusų vairuotoju, remontavo mašinas. Vaikinas pasakojo, kad didžiausią įtaką verstis žemės ūkiu dar vaikystėje padarė tėtis. Šeima augino gyvulius, turėjo nedaug žemės ir jau tada Vitalijų žavėjo technika. Aleksandro Stulginskio universitete įgijęs ekologo specialybę jaunuolis grįžo į kaimą ūkininkauti.

21-erių metų Vitalijaus brolis Donatas studijuoja elektroinžineriją. Jaunojo ūkininko teigimu, esant reikalui, pavyzdžiui, sugedus kombainui, jaunėlis be problemų universitete įgytas žinias pritaiko ir tokiu būdu prisideda prie ūkio darbų. „Mano išsilavinimas irgi pravečia. Esu susipažinęs su specifiniais terminais, turiu pagrindus, kuriuos praktiškai galiu pritaikyti ir savo ūkyje", - pabrėžė vaikinas.

Žemdirbystė - lyg užburtas ratas

Visus darbus Vitalijus nudirba kartu su tėvu. Rugpjūtį, kai pats darbymetis, ūkyje padeda ir jaunėlis brolis. „Su kaimyne per pusę įsigijome 2000 tonų talpos grūdų sandėlį, kuriame visas operacijas gali atlikti vienas vyras, todėl dulkėse vargti ar samdyti šešis vyrus grūdams sukrauti jau nereikia - viską padaro technika".

„Visą reikalingą techniką turime savo. Traktorius ir kombainas nėra labai modernūs, tačiau viską esamenusipirkę iš tų pačių, žemės ūkyje uždirbtų pinigų, skolintis nereikia".

Vaikinas prisiminė ir sunkesnius laikus. Grūdus Miklušių šeima veždavo į gretimame kaime esančią supirkimo įmonę ir ten nuo 3 valandų ryto iki pietų laukdavo eilėje. Šiandien visą derlių iš ūkio išsiveža patys supirkėjai, laukti eilėse nereikia. Vitalijus nuogąstavo, kad vienais metais buvo sudaręs išankstinio pardavimo sutartis, tačiau „pralošė": „Nesam tokie stambūs ūkininkai, kad sudarinėtume sutartis". Dabar po kiekvieno derliaus vaikinas ieško, kas siūlo geriausią kainą bei sąlygas.

Praėjusį rudenį kvietrugius nupirko „Kauno grūdai", kviečius - „Baltic Agro" įmonė, rapsus pridavė į Klaipėdą. Pasak jaunojo ūkininko, šiemet pasisekė tiems, kas pardavė grūdus rudenį, nelaikė jų sandėliuose. „Paprastai sausio pabaigoje grūdų kainos pakyla, tačiau suskaičiavus sandėliavimo sąnaudas, išeina beveik tas pats".

Jaunasis ūkininkas derliumi nesiskundžia. Iš vieno ha prikulia 6 t kviečių ir kvietrugių, 3,5 t žieminių bei 3 t vasarinių rapsų. Praėjusį rudenį gavo 640 Lt už toną kviečių, 550 Lt už kvietrugius ir 1200 Lt už toną rapsų. „Be abejo visada tikiesi ir lauki didesnių kainų", - teigė Vitalijus. Vaikinas atskleidė, kad pavasarį bandys eksperimentuoti ir vietoj vasarinių rapsų augins žirnius. Pasak jo, žirniai pataiso žemės struktūrą, reikalauja mažiau išlaidų bei priežiūros.

Kuria augalininkystės ūkį

Šiuo metu kartu su tėvu jaunasis ūkininkas dirba apie 100 ha žemės. Vaikinas turi 20 ha nuosavos žemės, likusius 80 ha nuomoja. Vitalijus prisimena, kad tėtis ūkininkavimą pradėjo nuo 3 ha dirbamos žemės. „Šiandien, ypač tokiose nedidelėse apylinkėse kaip Juodbūdžio kaimas, didelė konkurencija tarp ūkininkų, trūksta dirbamos žemės plotų. Kas spėjo, tas susipirko, ar išsinuomojo žemes pirmas, todėl dar labiau plėstis sudėtinga", - nuogąstavo ūkininkas.

Geras pragyvenimo šaltinis

Šeima augina kelis gyvulius. „Kur čia daugiau uždirbsi? Pavalgyti visada yra ką, apsirengę, namuose šilta, laisvas darbo grafikas, žiemą ūkio darbai beveik nevargina, ko daugiau reikia?", - optimistiškai kalbėjo ūkininkas. Pasak jo, grynų pinigų beveik neturi, nes nuolat investuoja, bet, nepaisant to, viskas atsiperka. Vitalijus turi minčių ateityje plėsti savo ūkį. Svarsto apie galimybę auginti avis, galbūt vystyti ekologinį ūkį.

Jaunasis ūkininkas su dideliu susidomėjimu lankosi seminaruose, lauko dienose ir kt. Vaikinas supranta, kad norint tobulėti žemės ūkio srityje yra būtina, semtis žinių. „Žemės ūkis kinta, atsiranda naujovių, kurios sudomina, todėl ir toliau stengsiuosi realizuoti save šioje srityje", - viltingai kalbėjo jaunasis ūkininkas.

Laimėjimas „Metų ūkio" konkurse

Kvietimas dalyvauti Prienų rajono „Metų ūkio" konkurse buvo netikėta patirtis. Pasak Vitalijaus, yra daug stambesnių ūkininkų nei jis, kurie turi daugiau patirties, yra daugiau pasiekę, tačiau laikraštyje perskaitęs, kad laimėjo antrą vietą, vaikinas maloniai nustebo. „Tokie renginiai yra reikalingi. Jautiesi įvertintas, pastebėtas. Dėl to džiaugėsi visa šeima, kaimynai. Manau, tai paskata ir kitiems jauniems ūkininkams stengtis", - džiaugėsi jaunuolis. Vaikinas pastebėjo, kad dėl dalyvavimo šiame konkurse atsirado ir naujų pažinčių.

Ūkininko aistra - medžioklė

Dar būdamas devynerių metų vaikinas eidavo į medžioklę varovu. „Kiekvieną sekmadienį gauti 10 litų, man, vaikui, buvo labai dideli pinigai", - prisiminęs vaikystę nostalgiškai pasakojo ūkininkas. 18-ojo gimtadienio proga tėtis jam padovanojo pirmąjį medžioklinį šautuvą. Šiandien Vitalijus priklauso medžiotojų būreliui „Barauskinė", kuris 2012 m. tapo geriausiu Prienų rajono medžiotojų būreliu.

„Mūsų medžiotojų būrelis labai draugiškas. Vadas kasmet organizuoja tradicinius renginius, visi esame susibendravę, tačiau turime ir griežtas taisykles. Jei medžiojame, medžiojame tik visi kartu ir tik sutartą dieną. Mes savivalės netoleruojame. Neseniai su medžiotojų būreliu pasiekėme rekordą. Jei paprastai nušauname 7 šernus, prieš dvi savaites nušovėme 19", - su pasididžiavimu kalbėjo Vitalijus.

MŪ inf.