Kaunas, sausio 17 d. Žemės ūkio augalai - patrauklus atsinaujinantis energijos šaltinis, iš jų gaminamas kietasis kuras, bioetanolis, dujos. Tačiau Lietuvoje žemės ūkio augalai ar jų liekanos energetikai naudojamos dar palyginti labai nedideliais kiekiais. Vertinant bendrą kuro sunaudojimą, 2010 m. akmens anglies buvo sunaudota per 300 tūkst. t, o kurui sunaudotas žemės ūkio atliekų kiekis nesiekė nė 20 tūkst. tonų.

Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkės Žydrės Kadžiulienės, moksliniuose tyrimuose vertinama daug tradicinių ir naujai įvežtų augalų bioenergetiniams poreikiams. Biomasei tinkamais laikomi gluosniniai žilvičiai, drambliažolės, sidos, akacijos, tuopos, topinambai, nendriniai dryžučiai, sachalininės rugtys, spartinos, soros. Biodujoms - kukurūzai, sorgai, rugiai, kvietrugiai, cukriniai runkeliai, topinambai, sidos, nendriniai dryžučiai. Biodegalams - kukurūzai, kvietrugiai, rugiai, cukriniai runkeliai, rapsai.

Geltonžiedžiai legėstai Lietuvoje tyrinėjami jau keleri metai

Kad energetinių augalų auginimas būtų efektyvus, reikia rinktis tokius augalus, kuriems užauginti ir jų derliui sudoroti būtų sunaudojama kuo mažiau energijos - kitaip tariant, kad gautas energijos kiekis viršytų biokurui užauginti ir paruošti sunaudotą energiją.

Pasėlius galima plėsti

„Realus Lietuvoje išaugintų rapsų derlingumas kol kas nesiekia 2 t/ha - per pastarąjį dešimtmetį derliaus vidurkis buvo 1,7 t/ha, - sako Ž. Kadžiulienė. - Optimistiniais skaičiavimais, rapsų pasėlius galima būtų išplėsti iki 300 tūkst. hektarų, iš kurių galima kulti 600 tūkst. tonų sėklų". 2010 m. šalyje rapsų plotai buvo 250 tūkst. ha.

Cukrinių runkelių plotas Lietuvoje per dešimtmetį sumažėjo beveik perpus: 2000 m. buvo 27,7 tūkst. ha, o 2010 m. - 15,5 tūkst. ha. Plotai mažėja dėl nustatytų cukraus kvotų, didėjančio derlingumo (per 5 metus derlingumas išaugo nuo 27,7 iki 38,8 t/ha), cukringumo ir cukraus išeigos didėjimo (nuo 4,62 iki 5,67 t/ha balto cukraus). Manoma, kad cukrinius runkelius tikslinga naudoti bioetanolio gamybai.

Kukurūzų plotai siekia apie 25 tūkst. ha. Lietuvos sąlygomis tik nedidelė dalis (apie 10 tūkst. ha) kukurūzų gali būti auginama grūdams, o likusieji - silosui. Artimiausioje ateityje kukurūzų plotai gali plėstis iki 30-50 tūkst. ha ir daugiau. Kukurūzai puikiai tinka biodujoms gaminti, nes jų biomasė siekia iki 50 t/ha.

Biodujoms gaminti taip pat tinka žemės ūkio ir augalų atliekos: mėšlas, srutos, šiaudai, cukrinių runkelių lapai, kulenos, sugedęs silosas. Beje, biodujų gamybos atliekos yra vertinga trąša, turinti apie 1,5 proc. azoto (22,5 t atliekų = 1t amonio salietros), 0,1 proc. fosforo, 0,2 proc. kalio. Tik būtina nuolat tikrinti biodujų procese perdirbto substrato kokybę, kad į dirvožemį nepatektų kenksmingų medžiagų, o tręšti galima tik tam tikru laiku, laikantis reikalavimų.

Geltonžiedžiai legėstai - dėmesio verti augalai

Ar tinka biomasei naudoti daugiametes žoles? Nustatyta, kad naudojant grynų žolynų ir varpinių bei ankštinių mišinių biomasę, iš 1 kg SM gali būti pagaminta 0,531- 0,678 m3 biodujų, kuriose yra 64,5-72,8 proc. metano.

Dėmesio verti ir tradiciniai daugiamečiai žoliniai augalai (nendriniai dryžučiai, paprastosios šunažolės ir kt.), ir introdukuoti augalai (drambliažolės, sidos, pavėsiniai kiečiai ir kt.). Kaip nustatė LAMMC Vėžaičių filialo mokslininkai, kokybiniu ir energetiniu požiūriu tinkamiausi biokurui augalai - introdukuoti stambiastiebiai geltonžiedžiai lėgėstai, sukaupę didžiausią energijos kiekį, kurį nulėmė (nepriklausomai nuo palyginti nedidelio šilumingumo) biomasės derliaus gausumas.

„Pakankamas biokuro granuliavimui užtikrinti lignino kiekis, neviršijantis rekomenduojamos normos sieros kiekis, santykinai mažiausias azoto kiekis biomasėje, nedidelis neigiamą poveikį turinčių medžiagų kiekis leidžia konstatuoti, jog kokybiniu požiūriu geltonžiedžiai legėstai - tai augalai, turintys didžiausią potencialą ir mažiausią neigiamą poveikį aplinkai", - tokias išvadas daro Vėžaičių filialo direktorė Danutė Karčauskienė.

Geltonžiedžiai legėstai - astrinių (graižažiedžių) šeimos augalai, į Europą atvežti iš Šiaurės Amerikos ir Kanados prerijų. Jų žiedai panašūs į saulėgrąžas, tik kelis kartus mažesni, o lapai stambūs. Derlius gali būti gaunamas jau sėjos metais, tačiau didžiausiu produktyvumu pasižymi nuo antrųjų auginimo metų. Tyrimuose Vėžaičiuose nustatyta, kad geltonžiedžiai legėstai kasmet užaugina per 20 t/ha sausųjų medžiagų derlių.

MŪ inf.