Kaunas. Nenuginčijama sniego ir šalčio įtaka žieminiams javams. Ir vieno, ir kito sulaukiame ne taip daug. Mokslininkai sako, kad panikos kelti dar nereikia. O kaip jaučiasi ūkininkai?

Trečiąjį sausio sekmadienį minima Pasaulinė sniego diena. Ir nors ją paskelbė Tarptautinė slidinėjimo federacija, sniegas svarbus ir ūkininkams.

Agrometeorologinių rodiklių Lietuvoje žinyne skelbiama (2024-12-16), kad 1991–2020 m. vidutiniškai per metus Lietuvoje buvo 25,3 dienos, kai sniego danga siekė ≥ 10 cm. Daugiausia dienų, kai sniego danga tiek siekė per metus, užfiksuota Vilniaus (36 dienos) ir Dūkšto (35,3) stotyse. Mažiausiai dienų, kai buvo 10 cm sniego, – Kybartų (14,3) ir Klaipėdos (15,2 dienos) stočių teritorijose.

Žiemkenčiai vis dar sulaukia šalčio

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Virginijus Feiza sako, kad sniego laukuose ūkininkai dar sulauks, maždaug 15–20 centimetrų. Tik jis laikysis trumpai.

„Nėra didelių šalčių, todėl sniego danga, kad ir maža, padeda sėkmingai peržiemoti javams. Jau keletą metų žemdirbiai visoje Lietuvoje džiaugiasi, kad javai gerai peržiemoja, pavasarį beveik nereikia laukų arti, kad atsėtų buvusių žiemkenčių plotus. Viena iš priežasčių – atsparios veislės, jos prisideda prie to, kad, nepaisant temperatūrų svyravimų, atšalimų ir atšilimų, augalai prisitaiko. Tad dar nėra taip labai blogai“, – tvirtina mokslininkas.

Kad žiemkenčiai duotų derlių, jie turi gauti šiek tiek šalčio, nes tokia jų fiziologinė prigimtis. Kol dar nėra didelio klimato atšilimo ir kol javai dar gauna šalčio, duoda derlių.

V. Feiza teigia pastebįs, kad, pvz., apžiūrint laukelius per „Agroviziją“, kuri paprastai vyksta birželio viduryje ar antroje pusėje, šiek tiek matyti, kad javai neaugina stiebų, lapai yra, o stiebų – ne. Tai rodo, kad jie negauna šalčio. Žaliuoja, lapai auga, bet stiebo neaugina, grūdų nėra.

Taigi šaltis labai svarbus, vis dėlto panikos dar nereikėtų kelti.

„Kritinis taškas, jei yra šalčio, bet nėra sniego, kuris apsaugotų jau susiformavusį javų krūmijimosi bamblį, esantį žemėje 2–3 cm gylyje, tai ilgiau besilaikanti -5 °C temperatūra. Žinoma, trumpalaikis šaltis gali būti, bet jei užsitęs, tai gali padaryti žalos. Kol bamblys neiššąla, tol viskas gerai. Lapeliai gali nušalti – ataugs. Augalas iš to paties krūmijimosi bamblio augina lapelius. Dabar žaliuojantys lapeliai pavasarį gali nuruduoti, bet tai augalui buvę nebuvę“, – aiškina V. Feiza.

Šiltėjančio klimato pavojus mūsų klimato zonoje auginant žieminius javus ir yra šalčio stadija, kuri būtina. „Kol jie tą praeis, derlius Lietuvoje bus“, – užtikrintas mokslininkas.

Klaipėdos krašto problema – užmirkę dirvožemiai

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas, plėtojantis ekologinį mėsinių galvijų (aubrakų) veislininkystės ūkį, auginantis šiek tiek avižų, speltų ir šilauogių, sako, kad Klaipėdos krašte didelė problema – įmirkę dirvožemiai. Anot ūkininko, jie paskutiniai įeina į laukus sėti ir nuima derlių.

„Mūsų žemės nenašios, čia mažesnis derlingumas, nes mūsų rajone daugiau kritulių, tad daugiau išsiplauna maisto medžiagų, rūgšti žemė. Kritulių perteklius rūgština ir dirvožemį. Reikia kalkinti, investuoti. Gaila, kad pasikeitė žemių priskyrimas našioms ir nenašioms. Negalime lygintis pagal derlių, pavyzdžiui, su Pasvalio r., kur gyvena mano uošviai. Geriausiu atveju mūsų chemizuotas ūkis kviečių gali kulti 5 t, kai Pasvaly su tiek pat trąšų – ir 10 tonų gauna. Žemės įvairios – nuo 26 iki 36 balų našumo.

Jei einant pagal gamtą, tai geriausia, kad būtų šaltuko ir užsnigtų. To norėtume visi. Tai idealios sąlygos žieminiams kviečiams. Įšalusioje žemėje sunyktų ir daugiau ligų pradų. Mažiau reikėtų su jomis kovoti. O kai ligos užpuola, ekologams tai ypač svarbu, iš viso derliaus galima negauti. O mes iš to gyvename, tai mūsų vargas. Šalčio ir sniego labai norisi“, – sako V. Buivydas.

Anot jo, žiemos nebuvimas yra blogai. Kita vertus, sniegas be šalčio dar blogiau, javai iššustų. O jei mėnesį pastovėtų, tai visokių pelėsių įsiveistų, kurie žieminius javus sunaikintų. Žemė turi įšalti ir ant jos turi būti užklotas patalas – sniegas.

V. Buivydas pastebi, kad keičiasi dirvožemis. Žvyringas turėtų būti sausesnis, bet taip nėra. Drėgmė greitai nesusigeria, nedingsta. Jis sako, kad melioraciją prižiūri, tvarko, daro rekonstrukcijas, vis tiek įmirkimas jaučiasi, dėl to vėliau atliekami darbai.

„Per didelis drėgmės kiekis, esantis pajūrio zonoje, mums trukdo. Bet su gamta nepakovosi. Reikia prisitaikyti“, – įsitikinęs ūkininkas.

Rinkdamasis javų veisles V. Buivydas žiūri, kas tiktų ekologiniam ūkiui, svarbiausi veislės kriterijai, anot jo – kad galėtų konkuruoti su piktžolėmis, būtų aukštaūgės, peraugtų žoles. Paskui, auginant ekologinėmis sąlygomis, nori tų veislių, kurios pasižymėtų geromis maistinėmis savybėmis. Ir trečias svarbus kriterijus – atsparumas ligoms.

Dėl šilto rudens ir žiemos suvešėjo žieminiai kviečiai

Skuodo r. ūkininko Andriaus Narmonto ūkyje nestandartiškai mažai žiemkenčių: iš bendro 400 ha ploto vos 65 ha žieminių kviečių.

„Mūsų yra žolių sėklininkystės ūkis, ta žolė daugiametė, tai aš ją priskiriu prie žiemkenčių“, – juokiasi Skuodo ūkininkų sąjungos pirmininkas. Sėkliniai pasėliai užima per 200 ha.

Jis pastebi, kad kaip ir visoje Lietuvoje, jų krašte nebėra tradicinių žiemų su šalčiais ir ilgėliau išsilaikančiu sniegu. Tad ir padariniai labai ryškūs.

„Žiemkenčius javus stengiamės pasėti rekomenduojamu optimaliu laiku, šiemet rugsėjo 5 d. viskas buvo padaryta. Ir labai aiškiai pastebėjau, kad turėdami tiek laiko vystytis, šiuo metu jie per daug išsikrūmiję: mokslininkų nuomone, kviečiai turėtų turėti 3–4 ūglius, o mano laukuose kai kur jie net su 12 ūglių. Vešlumas yra per didelis.

Dar pastebėjau vieną įdomybę. Netoli mūsų yra bendrovės laukas, kur auginami kukurūzai grūdams. Kaip žinome, jie nuimami labai vėlai. Po kukurūzų nuėmimo tame lauke pasėjo žieminius kviečius. Jau atrodo, neįmanoma, kad ten kas nors galėtų išdygti, tačiau šiuo metu laukas žaliuoja, eilutės gražios, tiesa, tie kviečiai gal tik dviejų lapelių tarpsnio, bet tai vis tiek neįtikėtina, anksčiau to niekaip negalėdavome padaryti“, – šiltos šių metų žiemos ypatumus atskleidžia ūkininkas.

Jo nuomone, žiemkenčių sėją, vadinasi, galima suvėlinti arba ištęsti. Tačiau A. Narmontas mato ir problemų. Jeigu dabar nepašaltų, tačiau stipriau pasnigtų, tai labai didelė tikimybė, kad į vešlų pasėlį gali įsimesti ligų, užsiveis pelėsis. O jei žiema būtų palanki, tai yra, pirmiausia pašaltų ir tada pasnigtų, tai didesnių sunkumų neturėtų kilti.

Įdomūs faktai

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia ekstremumus ir rekordus, susijusius su orais ir klimato sąlygomis. Pavyzdžiui, storiausia sniego danga – net 94 cm – buvo 1931 m. kovą Laukuvoje (Šilalės r.). Didžiausias dirvožemio įšalas, kuris siekė 146 cm, užfiksuotas 1969 m. kovą Dusetose (Zarasų r.).

Iš naujesnių ekstremumų pažymėtinas 2009 m. sausį Kaune praėjęs smarkus snygis, kai per 25 val. iškrito 38 mm kritulių. Tada sniego dangos storis siekė 45 cm.