Šakiai. Darius Bilskis ūkininkauja jau 24 metus. Kažkada jiedu su žmona Rūta augino ir karvių, ir kiaulių, tačiau dabar plėtoja tik augalininkystę. Net ir susiaurinus ūkio specializaciją, darbų netrūksta ištisus metus: šiek tiek per 300 ha žemės dirbantis šeimininkas pats ir sėja, ir purškia, ir pjauna.

Pavasaris nebuvo lengvas, nes teko atsėti apie 10 proc. žieminių rapsų ir 40 proc. žieminių kviečių. Dalis gerėliau peržiemojusių kviečių palikta augti, nors jau dabar aišku, kad netenkins jų grūdų kokybė. „Nemaža dalis žiemkenčių išmirko dar iš rudens, mat po sėjos dvi savaites be perstojo merkė lietus: per dvi savaites iškrito net 167 mm kritulių. Jau lapkričio 30 d. buvo aišku, kad dalis kviečių yra palaidoti: laukai sudygo ruožais“, – pasakoja ūkininkas.

Kažkada tokius ruožais ar lopiniais išmirkusius laukus Darius pavasarį bandydavo atsėti, įdirbdamas tik pažeistus plotus. Deja, ilgainiui suprato, kad nieko gero iš to nebūna. „Lauke reikia auginti vieną, o ne dvi kultūras. Atsėjus lopais iššalusius žieminius kviečius vasariniais, vėliau neatitinka augalų augimo tarpsniai parenkant purškimų laiką, nevienodu laiku javai sunoksta. Tokiu metodu atnaujinus laukus, vėliau per javapjūtę kuliami niekam nereikalingi grūdai“, – patirtimi dalijasi žemdirbys. Laimei, pasėliai buvo drausti – tai bent šiek tiek padengė patirtus nuostolius.

Vasarinių kviečių žemdirbys paprastai sėja nedaug – labiau tam, kad turėtų sėklos prireikus atsėti iššalusius žieminius. Vasarinių rapsų nebeaugina. Žalinimo užskaitai Darius pasirinko auginti žaliąjį pūdymą iš žirnių ir pupų – turėjo jų sėklos, tad susiskaičiavo, kad tai būtų pigiausias variantas. Iš karto po žaliojo pūdymo užarimo planuoja sėti žieminius rapsus.

Perkant žemę būtina skaičiuoti

Iš viso ūkininkas dirba per 300 ha žemės – plotai jau keleri metai išlieka stabilūs. Darius sako, kad kai žemės kaina buvo normali, savininkai jos nepardavė, o dabar, kai nemažai žemės jau paveldėjo vaikai ir anūkai, jie nori nerealiai aukštų kainų ir pirkti jos žemės ūkiui tiesiog neapsimoka.

„Aš per senas, kad pirkčiau tokią brangią žemę. Skaičiuoju, skaičiuoju ir niekaip nesuskaičiuoju – nesueina galai. Už bet kiek pirkti tikrai neapsimoka“, – savo nuostatų nežada keisti Darius. Jo įsitikinimu, Šakių regione reali žemės kaina būtų 5–6 tūkst. eurų/ha. Už tokią sumą įsigyta žemė atsipirks tik maždaug per 20 metų – Darius skaičiuoja, kad per metus iš vieno hektaro realu tikėtis 300 eurų pelno.

Nors žemės čia derlingos, našumo balas vidutiniškai apie 50, tačiau šiame regione yra didžiulių melioracijos problemų. Mat Šakių rajone melioracijos darbai daryti vieni pirmųjų Lietuvoje, 1956–1962 metais. Taigi, dabar jie yra vieni seniausių šalyje ir pasiekę absoliučiai kritinę būklę. Jų tvarkymas yra probleminis, nes tai valstybės turtas. Vis dėlto Darius turi nusipirkęs ekskavatorių ir pačias blogiausias vietas šiek tiek paremontuoja savo jėgomis. „Yra tokių žemės savininkų, kurie supranta, kad melioracijos įrenginius būtina tvarkyti, jie prisideda savo lėšomis, o kai kurie net ir visas darbų išlaidas padengia“, – supratingu požiūriu į žemę džiaugiasi ūkininkas.

Džiovykla sumažino javapjūtės įtampą

Ūkyje yra trys John Deere traktoriai ir vienas kombainas. „Dešimties metų kombainas jau ima darytis senas, bet šiaip ne taip išsiverčiu. Laimė, turiu džiovyklą, kurią pastatėme 2014 metais. Bokštai daniški, pati džiovykla švediška. Pasirinkau brangesnį variantą, bet tikiuosi, kad ilgai laikys – man jos užteks“, – mąsto Darius. Grūdų kompleksas suprojektuotas keturiems bokštams, dabar kol kas išsiverčiama su trim skirtingo dydžio bokštais. Į šį grūdų elevatorių investuota 1,5 mln. litų (maždaug 435 tūkst. eurų). Atsipirkimą sunku apskaičiuoti, bet Darius tikisi, kad per 10 metų investicija tikrai atsipirks.

Kai yra džiovykla, ūkininkas, sako, nekreipiąs dėmesio į grūdų drėgmę – jei ji siekia 20–22 proc., drąsiai važiuoja kulti. „Net nespėju tiek kulti, kiek džiovykla gali išdžiovinti. Pastačiau ją šiek tiek galingesnę, negu reikėtų tokio ūkio dydžiui kaip maniškis. Jei grūdų drėgmė 20 proc., per valandą iki reikiamo drėgnumo išdžiovinama 20 tonų kviečių“, – tiksliai žino Darius. Ir priduria, kad stengiasi nedžiovinti grūdų naktimis, nes tuomet labai išauga sąnaudos ir krenta darbo našumas. Pasak jo, pusė džiovinimo našumo priklauso nuo aplinkos temperatūros.

Greitai byrės pirmieji šių metų derliaus  grūdai

Maždaug trečdalis grūdų paliekama saugoti bokštuose, o likusieji parduodami iš karto. Darius linkęs dalį derliaus parduoti pagal išankstines sutartis. Paradoksas, kad, nors aplinkui pristatyta naujų elevatorių, pastaraisiais metais didžiąją dalį grūdų ūkininkas išveža į Klaipėdą. „Visada taip – arti bažnyčia, toli Dievas...“, – pajuokauja žemdirbys. Ir patikina, kad iš tiesų tai labai patogu – transportą samdo, todėl nereikia sukti galvos dėl to, ar teks laukti eilėje, ar ne.

Pats ir pjauna, ir sėja

Be Dariaus, ūkyje dirba vienas nuolatinis darbuotojas, dar vienas žmogus priimamas javapjūtės metui. „Visus pagrindinius darbus dirbu pats. Per rugiapjūtę dieną pjaunu, o naktį sėju“, – patikina Darius.

Didžioji dalis ūkio dirbamos žemės – ariama. Ūkininkas turi vieną eksperimentinį lauką, kurio nearia aštuonerius metus. Tame lauke padidėjo piktžolėtumas, o derlingumas niekaip neatsikuria. „Sakoma, kad trejus metus derlius mažėja, o paskui didėja. Tačiau mano patirtis rodo, kad sumažėjo ir tame lygyje išlieka, nedidėja, nors tu ką. Nors keičiu augalus, laikausi sėjomainos – niekas nepadeda. Todėl sakau – ariu ir toliau arsiu“, – tikrina Darius. Sėjos darbus spėja atlikti su 4 m darbinio pločio sėjamąja Väderstad su lokaliu trąšų įterpimu. Jai, beje, jau irgi 10 metų.

Ūkio buhalteriją nuo 2006 m. tvarko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai. Iki tol pats ūkininkas vedė buhalterinę apskaitą, bet paskui nusprendė dalyvauti europiniuose projektuose, reikėjo dvejybinės buhalterinės apskaitos – tada Darius pamatė, kad pats nesusidoros. Buhalterinę apskaitą tvarko LŽŪKT Šakių biuro ūkio apskaitos konsultantė Vilija Daniliauskienė, projektus rengė ekonomikos konsultantė Aušrelė Pukinskienė. Iš viso Dariaus ūkyje įgyvendinti 4 investiciniai projektai. Pats pirmasis – 2008 m., bendra suma buvo1,2 mln. Lt vertės, paramos intensyvumas – 50 proc. Pagal šį projektą įsigyta nemažai technikos, kuri iki šiol puikiai dirba.

Neslepia nuomonės apie paramą

Nors ūkio plėtrai Dariui pavyko gauti nemažai europinių pinigų, apie paramą jis turi savo nuomonę, kurios neslepia – iš esmės parama yra ne ūkininkams, o Europai, valdininkams, bankams. „Jei kompensuoja 50 proc. investicijų, tai viską suskaičiavus galų gale realiai lieka 25–30 proc. dydžio parama. Pastebėjau, kad perkant pagal projektą, technika automatiškai iš karto būna brangesnė iki 15 procentų. Per visus dokumentų tvarkymus, privalomus draudimus dar prarandi 10–15 procentų. Tuo įsitikinau pats: 2012 m. vienas projektas strigo, pasakiau, kad vis tiek perku, tai technikos kaina iš karto sumažėjo. Paskui po 3 mėnesių vis dėlto paaiškėjo, kad aš paramą gaunu. Tas pats buvo ir su paskutiniuoju projektu – kai pasakiau, kad perku ūkio lėšomis, kaina krito“, – pasakoja Darius.

Vargu ar rinktųsi tą patį kelią

Dariaus ir Rūtos dukros jau užaugintos – abi pasirinko ir sėkmingai baigė sveikatos mokslų studijas. Namai ir sodyba puikiai sutvarkyti, moderni gamybinė bazė čia pat, laukai irgi aplinkui ūkį ne toliau kaip 5 km spinduliu išsidėstę. Atrodo, viskas sustyguota, tik gyvenk, dirbk ir džiaukis. Tačiau Dariaus balse džiugesio negirdėti. Atvirkščiai...

„Matydamas dabartinę politinę ir ekonominę situaciją norėčiau, kad būčiau nė nepradėjęs ūkininkauti. Tiesiog nėra noro dirbti. Gal kai kas įsivaizduoja, kad mes gyvename prabangoje, bet taip nėra, nes nuolat priversti investuoti. Mes DIRBAME, o kai kas GYVENA... Kai kurie valdžios atstovai mano, kad mes turime vaikščioti, atsiprašant, šūdini, važinėti su prastomis mašinomis. Tačiau pasižiūrėkite, kas kiek laiko naujus automobilius perka ūkininkus aptarnaujančių firmų darbuotojai... Mums nėra ko lygintis“, – nuoskaudų neslepia Darius.

 „Visada tarsi peilio ašmenimis vaikštai. Kiekvieną dieną, kiekvieną valandą tvyro didžiulė įtampa. Gamta – ją dar galima suprasti. Bet kad valdžia taip elgtųsi... Leidžia nepalankius įstatymus, kuria perteklinius reikalavimus, kurie netgi griežtesni negu kitose ES šalyse, ir viskas mums, žemdirbiams, ant galvos nuleidžiama“, – sako Šakių rajono ūkininkas Darius Bilskis.

MŪ inf.