Kaunas. Vyriausybė jau patvirtino „Rail Baltica" europinės vėžės specialųjį planą, kuriame nurodyta planuojamos tiesti geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybės sienos vieta. Žemės visuomenės poreikiams prireiks Kauno, Jonavos, Kėdainių, Panevėžio ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijose. Ūkininkai bando susitaikyti su netektimi ir būsimais nepatogumais.

Visuomenės poreikiams reikalingą žemę, kurios bendras plotas yra apie 945 ha, nuosavybės teise valdo daugiau kaip 1200 žemės savininkų. Privačiai žemei išpirkti numatoma skirti 13 mln. eurų.

Nerengs konsolidacijos projektų

Geležinkelio „Rail Baltica" linijos nuo Kauno iki Latvijos sienos ir jos infrastruktūros objektams statyti numatoma suformuoti 71 žemės sklypą, kurių plotas yra 1244 ha (iš jų 341 ha sudaro miškai). Išankstiniais skaičiavimais, 60-70 proc. planuojamos išpirkti žemės yra žemės ūkio paskirties.

Europinės vėžės statytojai ramina, kad dar iki geležinkelio tiesimo pradžios numatoma rekonstruoti apie 1239 ha melioracijos sistemų. Todėl ūkininkai nuostolių dėl to neturėtų patirti. Už visuomenės poreikiams paimtą žemę ir turtą taip pat esą bus atlyginama pagal rinkos vertę.

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Virmantas Ivanauskas sakė, kad ūkininkai prašė parengti konsolidacijos projektus tam, kad ūkininkai galėtų apsikeisti sklypais ir sudaryti vientisus, geležinkelio nepadalintus žemės plotus.

Tačiau paaiškėjo, kad vykdant žemės paėmimą visuomenės poreikiams, ypatingos svarbos objektams žemės mainai nenumatyti. Žemės ūkio ministerija informuoja, kad žemės savininkai, norėdami sustambinti žemės sklypus, gali atlikti tarpusavio žemės mainus ar kitus Civiliniame kodekse numatytus nekilnojamojo turto perleidimo sandorius.

„Aš pats neteksiu 1,5 ha. Jau prasidėjo žemės matavimai. Ūkininkai turi pateikti išvadas dėl nuostolių, kuriuos patirs dėl nenuimtų pasėlių. Už paimamą žemę bus kompensuojama pagal Vyriausybės nutarimą. Pas mus 1 ha kainuoja 6-7 tūkst. eurų. Nėra abejonių, kad valstybė įvertins žemiau nei rinkos kaina. Bet kokiu atveju patirsime nuostolių. Bus įrengtos pralaidos po geležinkeliu, viadukai, bet jų nebus daug. Daugeliui ūkininkų reikės toliau važinėti, tai vėl papildomi nuostoliai. Ypač kentės tie, kurių laukai padalinti į dvi dalis", - sakė V. Ivanauskas.

Anot jo, smarkiai nukentės Runeikių kaime įsikūrusi Danijos įmonei priklausanti „Ingleby Lithuania Agro UAB". Šiame ūkyje auginami javai ir cukriniai runkeliai. Ši bendrovė nenorėjo komentuoti, kokių nuostolių gali patirti dėl „Rail Baltica" projekto.

Geležinkelis atkirs 5 arus

Pasvalio rajono ūkininkas Saulius Vaičeliūnas sakė, kad neteks apie 3 ha iš 200 ha nuosavos žemės.

„Aišku, kad bus nepatogu. Man vienoje geležinkelio pusėje liks 5 arai žemės. Dabar dirbu ir šalia tų penkių arų esantį nuomojamą sklypą, bet kas bus, jei tos žemės savininkas man neišnuomos? Prašėme konsolidacijos projekto, bet jo nebus. Tikrai būtų galima apsikeisti žemės sklypais, tada situacija ūkininkams būtų palankesnė", - sakė S. Vaičeliūnas.

Jo teigimu, Pasvalio rajone 1 ha žemės kainuoja apie 6 tūkst. eurų. „Nemanau, kad valstybė tiek ir sumokės", - svarstė S. Vaičeliūnas, kuris apie numatomą žemės paėmimą sužinojo maždaug prieš metus.

Pasvalio rajono ūkininkas Saulius Čabas sakė, kad du jo laukai bus perskirti geležinkelio linijos. „Vienu atveju bus įrengtas keliukas privažiuoti, negaliu skųstis. Kitoje vietoje už geležinkelio liks 50 arų, prie kurių nebus jokio priėjimo. Siūlysiu, kad valstybė ir tą gabaliuką nupirktų. Jei nepirks? Nežinau, gal kalėdines eglutes reikės auginti, tik kaip prie jų prieiti, jei traukiniai kas pusvalandį važiuos", - ironizavo S. Čabas.

Jau svarsto apie teismą

Panevėžio rajono ūkininkas Ovidijus Pečeliūnas sako patirsiantis daug nepatogumų. Jo valdoma žemė siekia 1000 ha, geležinkelio linija eina per keletą jo sklypų.

„Tiksliai dar nežinau, bet neteksiu keliolika hektarų. Žemė prižiūrėta, sutvarkyta melioracija, o dabar atima už rinkos kainą. Atima ne tik iš manęs, bet ir iš mano vaikų. Įsivaizduokite: jūs nusiperkate butą, jį įrengiate, o valstybė ji atima už šalia esančių butų vidutinę rinkos kainą. Ar tai teisinga?

Įdomu, kiek įkainuos žemę. Bijau, kad gali tekti kreiptis į teismą dėl žemės kainos. Be to, netekę žemės, neteksime ir išmokų už jas", - pažymėjo O. Pečeliūnas.

Anot jo, ūkininkams neramu, kas bus vėliau, jau statant geležinkelį ir jį pastačius. „Marijampolės ūkininkai pasakoja, kad šalia „Rail Baltica" geležinkelio melioracijos sistema suardyta, apsauginėje zonoje auga žolė, kurios niekas nešienauja", - sakė O. Pečeliūnas.

Jis nuomojasi ir valstybinės žemės. „Kai buvo atvykęs žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, siūliau, kad būtų galima vietoj paimamos privačios žemės tokio paties ploto sklypą skirti iš valstybinės žemės. Manau, kad tai būtų geras, sąžiningas variantas. Deja, man pasakyta, kad nėra įstatyminės bazės tokiems mainams", - apgailestavo O. Pečeliūnas.

ŽŪM: siekiame apginti ūkininkų interesus

Žemės ūkio ministerija savo pranešime spaudai, pavadintame „Rail Baltica" projektas: ir valstybės, ir žmonių naudai", informavo, kad artėjant realiems tarptautinio transporto projekto „Rail Baltica" geležinkelio  statybos darbams, Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) beveik kas savaitę vyksta pasitarimai su projekto organizatorės - Susiekimo ministerijos, taip pat UAB „Rail Baltica statyba", AB „Lietuvos geležinkeliai", UAB „Kelprojekto" ir kitais suinteresuotais asmenimis. „Žemės ūkio ministerija, siekdama apginti ūkininkų interesus, taip pat aktyviai dalyvauja šiose diskusijose", - rašoma pranešime.

Tarptautinis transporto projektas „Rail Baltica“ vieninga standartine geležinkelio linija sujungs Suomiją ir Estiją, Latviją, Lietuvą bei Lenkiją su kitomis ES valstybėmis. Projekto tikslas - plėtoti aukštos kokybės keleivinį susisiekimą bei krovinių vežimus.

ŽŪM pranešime sakoma, kad sprendimus dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams priims NŽT, o Susisiekimo ministerija turės informuoti žemės sklypų savininkus, kad jie turi atvykti pasirašyti šių sprendimų. To nepadarius, ginčas dėl atlyginimo dydžio už paimamą žemę visuomenės poreikiams turės būti sprendžiamas teisme.

„Atkreiptinas dėmesys, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ar kitam naudotojui pinigais taip pat atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ar kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Kito lygiaverčio turėtajam žemės sklypo suteikimas už paimamą žemės sklypą ypatingos svarbos objektui statyti nėra numatytas", - sakoma ŽŪM pranešime.

MŪ inf.