Kėdainiai. Agroverslui kyla vis daugiau klausimų, kuria linkme plėtoti ūkius, kaip nuspėti, kas mūsų laukia po penkerių ar po 30 metų.

Praėjusią savaitę bendrovės „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ organizavo tarptautinę žemės ūkio konferenciją „Projektuojame ateitį: žemės ūkio perspektyvos Lietuvoje“.

Kėdainių arenoje susirinkę maždaug pusantro tūkstančio žemdirbių išklausė aštuonių skirtingų sričių ekspertų pranešimų  – nuo ekonominių prognozių iki tiksliojo ūkininkavimo sistemų šiuolaikinėse žemės ūkio mašinose apžvalgos. Renginį organizavusios agroverslo įmonės turėjo ir žemdirbiams svarbių naujienų dėl veiklos sričių pasidalijimo.

Akcinės bendrovės „Linas Agro“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas Darius Zubas, pradėdamas tarptautinę konferenciją, pabrėžė, kad 27 metus dirbanti „Linas Agro“ visą laiką siekia padėti klientams vystyti jų verslą, nes su žemdirbiais jaučiasi sėdintys vienoje valtyje.

„Anksčiau viskas atrodė paprasčiau – galbūt dėl to, kad mes jaunesni buvome. Nelengvas yra žemės ūkio verslas, nes jam įtaką daro daug faktorių. Pasaulyje maisto produktų gamybos srityje jaučiama didžiulė konkurencija. Niekada negaminome tiek daug ir neuždirbdavome tiek mažai“, – kalbėjo D. Zubas, vildamasis, kad konferencijoje nuskambės ne vienas naudingas patarimas agrosektoriaus dalyviams, padėsiantis plėtoti sėkmingą verslą.

Konferenciją pradėjo „Linas Agro“ generalinis direktorius, valdybos pirmininkas Darius Zubas ir „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius ir „Linas Agro“ vykdantysis direktorius Darius Jaloveckas

Funkcijų pasidalijimas ir naujas prekinis ženklas

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius ir „Linas Agro“ vykdantysis direktorius Darius Jaloveckas susirinkusiems žemdirbiams paskelbė dvi naujienas.

„Turiu jums dvi žinutes – ir abi geros. Nusprendėme sujungti komandas. Matome, kaip vystosi verslas, kokie reikalavimai keliami rinkoje. Stiprinsime savo paslaugas regionuose, didinsime grūdų supirkimus, gerinsime serviso kokybę. Nuo liepos 1 d. visa prekyba sertifikuota sėkla pereina į „Linas Agro“ rankas“, – pranešė D. Jaloveckas, pridurdamas, kad Dotnuvos sėklų fabrike bus toliau ruošiama sėkla. Beje, sėkla bus žymima nauju prekiniu ženklu – „Dotnuva Seeds“.

Taigi, „Linas Agro“ tampa dar stipriau orientuota į augalininkystę – žemdirbiams tieks platų sėklų asortimentą, trąšas, augalų apsaugos priemones, grūdų supirkimo ir sandėliavimo paslaugas. „Dotnuva Baltic“ lieka atsakinga už kokybiškų sertifikuotų sėklų ruošimą ir dar stipriau koncentruojasi į žemės ūkio technikos, atsarginių dalių, grūdų ir fermų įrangos pardavimus, serviso efektyvinimą, paslaugų plėtrą. „Abi įmones vienys bendra komanda su bendra idėja. Norime tapti vieni geidžiamiausių jūsų partnerių“, – kalbėjo D. Jaloveckas.

Kad nebūtume tarp pralaimėtojų

Nauji ūkininkavimo metodai ir tobulėjanti technika leidžia iš kiekvieno hektaro tikėtis vis gausesnio derliaus. Dinamiška pasaulio ekonomika ir didėjantys aplinkosaugos reikalavimai verčia orientuotis į tikslumą, mažinti išlaidas. Kaip organizuoti savo verslą šiandien, kokius ateities planus kurti, siekiant stabiliai sėkmingo ūkio?

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius priminė, kad pernai rudenį buvo priimtas EK Komunikatas dėl bendros žemės ūkio politikos po 2020 m. „Maisto ir ūkininkavimo ateitis“. Kaip bus formuojama žemės ūkio politika 2021–2027 metais? Pasak A. Pranckevičiaus, gyvename labai neramiais laikais, nors ES veikia taisyklių ir normų pasaulyje. Vis daugiau jaučiama ekonominio protekcionizmo. Dar kita grėsmė – klimato pokyčiai, nes niekas neturi imuniteto nuo gamtos išdaigų.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius nuramino žemdirbius, kad ateinančiu finansavimo laikotarpiu išmokų sumažėjimo jie nepajus

Pats svarbiausias ES žemės ūkio politikos tikslas – aprūpinti gyventojus (net 500 milijonų!) maistu. Nauji iššūkiai – kažkaip užkamšyti 12 mlrd. eurų kasmetinę Brexit skylę, suvaldyti migracijos srautus, užtikrinti saugumą ir gynybą, sienų apsaugą, rasti lėšų kovai su terorizmu ir investicijoms į žiedinę ekonomiką. 2021–2027 m. numatomas ES biudžetas – 1 279,4 mlrd. eurų. Žemės ūkiui skirta bendra suma mažėja apie 5 proc., tačiau bus išlaikoma dviejų ramsčių struktūra: tiesioginės išmokos ir kaimo plėtros finansavimas.

Pasak A. Pranckevičiaus, Lietuvoje tiesioginės išmokos padidės 4,2 proc., palyginti su dabartinėmis, o vidutinė išmoka už hektarą padidės 12–13 proc. Vis tik jos nebus lygios su mokamomis Vokietijoje ar Prancūzijoje.

„Net 80 proc. išmokų gauna 20 proc. stambiausių ūkių. Tačiau numatyta daug saugiklių, kad smulkieji galėtų išgyventi ir stiprėti. Biudžetas bus daug modernesnis ir lankstesnis. Netrukus, birželio 1 d., bus išleistas žemės ūkio paketas ir tada paaiškės daugiau detalių, o galutinai derybos planuojamos baigti iki 2019 m. gegužės. Komunikuokite sus savo valdžios atstovais, nes jie derėsis prie bendro stalo. To reikia, kad Lietuva nebūtų tarp pralaimėtojų, o patektų tarp laimėtojų“, – ragino A. Pranckevičius.

Lietuviai – tarp javų eksporto lyderių

„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė pabrėžė, kad tarptautinė prekyba pernai atgavo kvėpavimą – fiksuotas sparčiausias augimas nuo 2009 m. Lietuva vėl mėgaujasi subalansuota ekonomikos plėtra, o eksportuotojai atgavo įprastą pulsą.

„Lietuva dabar gyvena pagal savo kišenę ir neišlaidauja be reikalo. Tai visiškai kitokia situacija, negu buvo 2009 metais“, – sakė I. Genytė – Pikčienė. Maisto sektorius yra labai stabilus ir atsparus krizėms. Lietuva – tarp ES lyderių pagal agroverslo svarbą ekonomikai, esame penktoje vietoje pagal žemės ūkio sukuriamą BVP dalį.

„Luminor“ banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė pabrėžė, kad siekiant išlaikyti augimo tempą, būtina didinti darbo našumą ir ieškoti naujų augančių rinkų

Po Rusijos embargo maisto sektoriaus dalyviai persiorientavo ir nukreipė jėgas į Vakarų rinkas – didžiąsias ES valstybes ir kaimynines šalis. Pernai vietinės kilmės maisto produktų eksportas pasiekė rekordines aukštumas. Lietuvos konkurencingumą palaiko faktas, kad čia darbo kaštai yra gerokai žemesni, bet tai ilgai nesitęs.

Analitikė palygino gyvulininkystės ir augalininkystės sritis: akivaizdu, kad augalininkystė pagal gaunamas pajamas gerokai lenkia gyvulininkystę. Nuo 1990 m. gyvulių skaičius labai sumažėjo dėl gyvulių ligų, geopolitinės rizikos, žaliavų supirkimo kainų tendencijų. Lietuvoje vyrauja smulkūs gyvulininkystės ūkiai – vidutinis ūkis 11,4 gyvulio, o, pavyzdžiui, Danijoje – 293 gyvuliai. Pieno supirkimo kainos mūsų šalyje – tarp žemiausių ES.

Augalininkystės situacija kitokia: metai iš metų kuliami rekordiniai derliai, pagal javų eksportą Lietuva yra ketvirtoje vietoje ES, o vertinant konkrečiai pagal kviečių eksportą, užimame trečiąją vietą. Tiesa, dabar javų kainos žemos, nes pasaulis perpildytas atsargomis. „Šis sektorius jautrus iš anksto nevaldomoms rizikoms ir yra priklausomas nuo valdžios ir ES fondų“, – silpnąsias vietas įvardijo I. Genytė – Pikčienė.

Apie GM augalus – be išankstinių nuostatų

LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas pabandė nuspėti, kokius augalus auginsime po 30 metų. Prognozuojama, kad 2050-aisiais pasaulyje bus daugiau kaip 9 mlrd. žmonių, maisto reikės 60 proc. daugiau negu šiandien. Taigi, pagrindinių augalų derlius turėtų išaugti atitinkamai proporcingai. Pagal dabar numatomas tendencijas padidėjusį poreikį tenkins kukurūzai, kurių derlius turėtų išaugti 67 proc., ir iš dalies sojos – numatomas 55 proc. augimas. Tačiau ryžiai ir kviečiai nepasieks reikalingo derliaus – ekspertai jų didėjimą numato atitinkamai 42 ir 38 proc.

Galbūt aprūpinimo maisto problemą išspręstų genetiškai modifikuoti augalai? XX amžiaus viduryje buvo padaryta nemažai atradimų genetikos ir biologijos srityse, tada mokslininkams kilo idėja vertingus genus iš vienų augalų perkelti į kitus. Pirmosios komercinės GM sojų ir moliūgų veislės buvo sukurtos JAV, vėliau jas papildė medvilnė, kukurūzai, papajos, rapsai, liucernos, bulvės, obuoliai. Šiuo metu 78 proc. pasaulyje auginamų sojų yra genetiškai modifikuotos, 64 proc. medvilnės, 33 proc. kukurūzų ir 24 proc. rapsų. GM augalų auginimo lyderė – JAV (45 proc. visų GM augalų plotų), o Azijoje labai paplitusi GM medvilnė.

„Pasaulyje GM augalai auginami daugiau kaip 20 metų. Jų privalumai: 37 proc., mažesnis pesticidų kiekis, 22 proc. padidėjęs derlius, 68 proc. išaugusios ūkininkų pajamos“, – vardijo LAMMC Žemdirbystės instituto direktorius Gintaras Brazauskas

Europoje GM augalus (tik kukurūzus) augina vos 4 šalys – Čekija, Slovakija, Portugalija ir Ispanija. „Kodėl Europoje neauginami GM augalai? Pirmiausia jų plėtrą stabdo pernelyg griežta patikra: vienas produktas tikrinamas 7–8 metus ir visos procedūros maždaug 100 mln. eurų pabrangina tokio produkto patekimą į rinką. Tokias milžiniškas sumas pajėgios susimokėti tik didelės kompanijos, todėl kuriamas iškreiptas vaizdas, kad tik jos suinteresuotos GM augalų kūrimu. Visuomenė GM augalų bijo, o politikai atsižvelgia į visuomenės nuomonę“, – aiškina G. Brazauskas. Vis tik nors ir neauginame, tačiau vartojame – net 30 mln. tonų sojų rupinių kasmet importuojama į ES.

Genų redagavimo technologija CRISPR – Cas9, atsiradusi vos prieš šešerius metus (ją paskelbė lietuvis mokslininkas Virginijus Šikšnys), jau netgi nėra laikoma genų modifikavimu – tai daug švelnesnis įsikišimas į augalo genetiką, kai genai ne perkeliami iš vieno organizmo į kitą, o molekulinėmis žirklėmis karpoma DNR grandinė. Pagal šią technologiją sukurti pirmieji produktai jau išleidžiami į rinką JAV, šioje srityje ambicijų turi ir mūsų šalies augalų veislių kūrėjai.

Kokiems augalų apsaugos pokyčiams turėtume ruoštis, kalbėjo Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Raimonda Grigaitė

Tikslusis augalų maitinimas ir dėmesys dirvos gyvybingumui

Apie tikslųjį tręšimą kalbama jau ne vieni metai – neabejotinai, tai bus įprastos technologijos ateityje. „Netręškite dirvožemio, o maitinkite augalus“, – pabrėžė Olandijos įmonės „Van Iperen International“ generalinis direktorius Erikas van der Bergas (Erik van den Bergh).

Visame pasaulyje populiarėjančios mikrogranuliuotos startinės trąšos išbandytos jau ir Lietuvoje. Šios trąšos, gaminamos pagal patentuotą Ipered IPE technologiją, tarsi išlaisvina elementus, kurie yra fiksuoti dirvožemyje ir padaro juo prieinamus augalams, labai padidėja fosfatų prieinamumas. Poveikis jaučiamas iki 4 savaičių, produktą tinka naudoti įvairių tipų dirvožemiuose (ir aukšto, ir žemo pH). E. Bergas atkreipė žemdirbių dėmesį ir į tręšimo per lapus svarbą – pavyzdžiui, naudojant labai koncentruotas skystas azoto trąšas NitroFol javams, galima pastebimai padidinti baltymų kiekį grūduose.

Prancūzų kompanijos „Agronutrition“ Mikrobiologijos ir biologinių trąšų laboratorijos vadovas Hišamas Feru (Hicham Ferhout) kalbėjo apie pastarųjų metų aktualiją – dirvožemio mikrobiologiją ir jo gyvybingumo didinimą.

Dirvožemio bakterijų ir grybų naudojimas jau kuris laikas bandomas kaip mineralinio tręšimo alternatyva. Bakterijos ir grybai skatina augalų augimą, azoto fiksavimą iš atmosferos, fosforo, geležies ir kitų mikroelementų pasisavinimą ir net gali apsaugoti augalus nuo kenkėjų. Mikroorganizmai padeda augalams atlaikyti sausras, išgyventi skurdžiuose ar uždruskėjusiuose dirvožemiuose.

„Agronutrition“ Mikrobiologijos ir biologinių trąšų laboratorijos vadovas Hichamas Feru aiškino, kaip naudingai galima panaudoti mikroorganizmus

Ūkininkams vertėtų žinoti, kokie mikroorganizmai dominuoja jų laukuose – tai nustatoma paėmus dirvožemio ėminius ir pagal gautus rezultatus pateikiamos tręšimo bakteriniais preparatais rekomendacijos. Reikia atkreipti dėmesį, kad kai kurios bakterijos labiau tinka rapsams, kitos javams, dar kitokios – kukurūzams. Žemdirbiai, susidomėję tręšimo naujovėmis, jau dabar gali kreiptis į „Linas Agro“ specialistus.

MŪ inf.