Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Ūkis
Vyšnias, slyvas, trešnes šį sezoną niokoja pavojinga grybinė liga

Kauno r. Šį sezoną dėl šalto ir drėgno pavasario soduose labai išplito žalinga grybinė liga moniliozė, kuri pakenkė ne tik vyšnioms ar slyvoms, bet ir kitiems kaulavaisiams.

Pasak „Buskų medelyno“ įkūrėjos, sodininkystės specialistės dr. Loretos Buskienės, šių metų šaltą ir drėgną pavasarį kaulavaisių vaismedžiams, kurie laiku profilaktiškai nenupurkšti fungicidais, pakenkė monilija (Monilinia laxa, Monilinia fructigena), sukelianti abrikosų, vyšnių, trešnių, persikų ir slyvų ligą moniliozę.

Moniliozė – tai plačiai Lietuvoje paplitusi ir klastinga kaulavaisių grybinė liga, kuri pažeidžia lapus, žiedynus, ūglius, vaisius. Ji per kelerius metus gali nudžiovinti visą medį“, – teigia L. Buskienė.

Bioversija 22 02 02

Kaulavaisiams žydint, atskirų šakelių arba viso medžio žiedai, lapai ir jauni ūgliai staiga nuvysta, paruduoja ir sudžiūvę lieka kaboti ant šakų ilgą laiką. Tokie medžiai atrodo lyg apšalę ar apdegę.

Moniliozės pažeista trešnė

Moniliozė pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų, kai kuriais metais labai pažeidžiamos ir slyvos.

Vasarą liga užpuola nokstančius, mechaniškai arba vabzdžių pažeistus vaisius. Jie pūva, mumifikuojasi. Senų ligotų šakų žievė sueižėja ir prasiveržia lipai (sakai).

Sodininkystės specialistė Loreta Buskienė sako, kad šį pavasarį nuo moniliozės labiausiai nukentėjo abrikosai (Prunus armeniaca), pūkuotosios vyšnios (Prunus tomentosa) ir kai kurios vyšnių veislės, iš kurių jautriausia Turgenevka

Kaip apsaugoti vaismedžius

L. Buskienė pataria išpjaustyti ir sudeginti pažeistus ūglius, šakeles. Po žiemos atsiradusias žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti. Ankstyvajam purškimui ir nuėmus derlių naudoti vario grupės fungicidus.

Moniliozės pažeista pūkuotoji vyšnia

Purkšti profilaktiškai arba pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams reikia prieš žydėjimą, po jo ir per vegetaciją sisteminio veikimo fungicidais: Score 250 EC arba Revyona. Šių preparatų veiklioji medžiaga pasižymi gydomosiomis ir apsauginėmis saybėmis – stabdo grybienos augimą ir sporų vystymąsi, neleidžia plisti ir kitoms ligoms (rauplei, miltligei).

Kaulavaisius purkšti Score 250 EC (0,2 l/ha) per vegetaciją galima ne daugiau kaip 2 kartus, iki derliaus nuėmimo likus ne mažiau kaip 14 dienų. Panaudojus pirmą kartą, po 10–14 dienų purkšti vėl.

Revyonavienas naujausių fungicidų nuo kaulavaisių moniliozės. Didžiausia leistina purškimo norma slyvoms ir vyšnioms – 1,8 l/ha. Galima purkšti vieną kartą. Paskutinis purškimas – iki derliaus nuėmimo 3 dienos.

Būtina kaitalioti fungicidus, kad ligos sukėlėjai neįgytų imuniteto.

Moniliozės pažeistas abrikosas

Reikia tinkamai prižiūrėti

Pasak „Malinausko medelyno“ savininko, sodininkystės specialisto dr. Kęstučio Malinausko, kaulavaisių pasipriešinimas ligoms, priklausomai nuo jų pobūdžio, yra įgimtas ir įgytas imunitetas. Įgimtas priklauso nuo veislės, todėl augalo yra paveldimas. Įgytas imunitetas priklauso nuo rizikos veiksnių ir atidžios priežiūros.

„Niekada nepalikite per žiemą sode kaboti į mumijas pavirtusų vaisių, nesugrėbtų lapų. Juose žiemoja grybinių ligų sukėlėjai ir kenkėjai, sako sodininkystės specialistas. Pavasarį ir vasaros pradžioje atlikite 2–3 profilaktinius purškimus sode. Jei vaismedžių nepurkšite, vyšnios ir kiti kaulvaisiai vasaros pradžioje ar vidurvasaryje gali numesti lapus.

Kad mažiau pultų ligos ir užaugtų stambesni vaisiai,reguliariai genėkite vaismedžius, kad jie per daug nesutankėtų.“

Pasak profesionalaus sodininko Kęstučio Malinausko, geriausių rezultatų pasieksite ir augalų atsparumą padidinsite purkšdami kaulavaisius profilaktiškai

K. Malinauskas primena, kad vaismedžių sveikatingumui didelės reikšmės turi tinkamas tręšimas. Augalams trūkstant maisto medžiagų, kaulavaisių atsparumas mažėja, apninka ligos, dėl ko jie skursta, neauga. Bet nevalia persistengti, reikia vengti pertręšimo, ypač azotu, kitaip vaismedžiai bus labai vešlūs, bet sumažės atsparumas ligoms ir šalčiams.

Geriausiai tinka natūralios organinės trąšos arba kompleksinės NPK trąšos su mikroelementais. Dėl gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumo augalai taip pat praranda jėgas ir tampa pažeidžiami patogeninių bakterijų, grybelių ir kenkėjų.

Šaltinis: MŪ
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos