Akademija (Kėdainių r.). Virš ką tik sudygusių kviečių jau pastebėti skraidantys amarai. Pavojingiausi šie kenkėjai tuo aspektu, kad platina pavojingus virusus, kurių sukeltos ligos gali gerokai sumažinti būsimą derlių.
Pasak Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto mokslininko Remigijaus Šmato, amarų paprastai rudenį kviečiuose gausiai nebūna ir tiesioginės žalos augalams jie beveik nepadaro, tačiau sunerimti reikėtų dėl jų platinamų virusų grėsmės.
„Ypač tie žemdirbiai, kurie kviečius šiemet pasisėjo anksti, turėtų suskubti pasitikrinti laukus, ar juose nėra amarų. Prieš kelerius metus rudeninių amarų faktiškai nebūdavo, o šiemet jų tikrai pastebima", - pabrėžė R. Šmatas.
Skraidantys amarai rudenį - pagrindiniai virusinių ligų platintojai žiemkenčiuose
Rudeninį ieviniai (Rhopalosiphum padi) amarai dažniausiai būna sparnuotos formos, tamsios spalvos, ant pilvelio galo aiškiai matosi sifonai. Skraidančius amarus neįgudusiai akiai sunkoka atskirti nuo musių. Taip pat galima sutikti ir javinių amarų (Sitobion avenae), kurie paprastai būna žalios spalvos. Pajudinus augalą, amarai nenukrenta žemyn. Jei pastebimas didesnis šių kenkėjų gausumas, reikėtų panaudoti kontaktinio poveikio insekticidus - piretroidus.
Štai taip atrodo miežių žemaūgės viruso pažeisti žieminiai kviečiai
R. Šmatas pabrėžia, kad ūkininkai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į žaliaakių musių (Chlorops pumilionis) plitimą pasėliuose. Musės būna 3-5 mm ilgio, šviesiai gelsvos spalvos, ant krūtinėlės aiškiai matyti trys tamsūs išilginiai dryželiai, akys tamsiai žalios spalvos.
2016-ųjų metų pavasarį buvo gauta nemažai signalų, kad pasėliuose randama kviečių išsipūtusiais stiebais. Tai žaliaakių musių kenkimo padariniai: jų lervos (kirminukai) glūdi stiebe prie krūmijimosi mazgo.
Žaliaakės musės lervų pažeistas stiebas
Antrosios generacijos lervos žiemoja žiemkenčių želmenyse. Todėl pastebėjus skraidančių žaliaakių musių, pasėliuose taip pat reikėtų panaudoti piretroidus. „Žaliaakės musės - senas kenkėjas, tačiau anksčiau jos didesnės žalos nepadarydavo. Pastaruoju metu žaliaakės musės išplito dėl pasikeitusių gamtinių sąlygų ir dėl sėjomainos nesilaikymo", - pastebėjo R. Šmatas.
Lietuvoje nėra atlikta žaliaakių muselių kontrolės tyrimų. Remiantis užsienio mokslininkų patirtimi, efektyviausias purškimo laikas insekticidais yra iki kiaušinėlių išsiritimo.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Arimai ar pievos – kas geriau švelninant klimato kaitą?
2024-04-23 -
Atrado originalų sėjos būdą
2024-04-22 -
Pakeistos augalų apsaugos produktų naudojimo taisyklės
2024-04-19
Skaitomiausios naujienos
-
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
NMA pradeda rizikingų projektų patikras vietoje
2024-04-17 -
Laisvą valstybinę žemę žemdirbiams siūloma nuomoti dar dvejus metus
2024-04-08
(0)