Anykščiai, vasario 13 d. Ministras Kazys Starkevičius teigia, kad atėjo laikas riboti investicinę paramą dideliems ūkiams, daugiau dėmesio skiriant  vidutiniams, turintiems iki 150 ha žemės arba 300 sutartinių gyvulių. Kita skatintina sritis, anot ministro, - perdirbimas. Ką apie tai mano Anykščių rajono ūkininkai?

Alvydas DIEČKUS, stambaus mišraus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio (850 ha) - Burbiškio agroserviso kooperatyvo - pirmininkas: „Jeigu bus remiamas tik vidutinis ūkis, tai stambiojo dirbantieji papildys bedarbių gretas, nes ir mums be finansinės paramos sunku išgyventi. Nors esame investavę į gyvulininkystės fermas, iš dalies atnaujinę technikos parką, bet kur dėti pinigus, tikrai dar rastume. Kokiame ūkyje žmonės bedirbtų, tokį ūkį reikia ir remti. Turbūt geriau, kad žmogus dirbtų negu prašytų pašalpų.

Mūsų kooperatyve dirba 49 darbuotojai. Nepritariu, kad ateities žemės ūkis - pienininkystė ir mėsinė galvijininkystė. Manau, kad gyvuoti gali tik mišrus ūkis, kuriame augalininkystės padalinys pašarais aprūpina gyvulininkystės padalinį, o šis gamina produkciją perdirbimui. Lyginant su kitomis ES valstybėmis, mūsų ūkininkai gauna tik trečdalį vakarietiškos paramos lygio, o degalų ir kitų prekių kainomis su jomis lygiuojamės.

Kiek dar gyvuos žemės ūkio bendrovės, priklausys nuo valdžios. Jeigu bus atsisukta tik į vidutinį ūkį, tai ne tik daugės bedarbių, bet nyks ir visa ūkių infrastruktūra - pastatai liks griūti. Todėl remti reikia tuos, kurie dirba..."

Dalius RAŠKEVIČIUS, javus 300 ha plote auginantis stambus ūkininkas: „Kiek paramos begautum, niekada jos neužteks (juokiasi - red.). Esu nemažai investavęs, bet dar turėčiau kur dėti pinigus. Nepritariu žemės ūkio ministrui, jeigu jo vizijose ateitis siejama vien su gyvulininkyste. Niekada nesutiksiu, kad būtų žlugdoma augalininkystė".

Tomas BARAVYKAS, Traupio seniūnijos stambaus mišraus (daržininkystės, sėklininkystės, javų)  ūkio (per 150 ha) savininkas: „Manau, kad visi daugiau mažiau turi būti remiami. Gal tą paramą reikėtų diferencijuoti: mažesniems - daugiau, didesniems - mažiau, bet visai nutraukti rėmimo negalima. Aš jau pasinaudojau parama, kiek buvo įmanoma, atnaujinau traktorių ir technikos parką. Iš dalies tikslą pasiekiau. Ateityje būtų galima plėsti gamybą, įrengti cechą. Kuo geriau gyvens Lietuvos ūkininkai, kuo daugiau jie eksportuos, tuo daugiau į šalį ateis pinigų.

Kokią šaką vystyti? Sunku pasakyti, nes žemdirbio verslas banguoja: vienais metais pelningesnė pienininkystė, kitais - galvijininkystė, dar kitais - daržovės. Buvo laikas, kai skatino auginti juoduosius serbentus, veisti sodus, o po trejų metų paaiškėjo, kad tas verslas visiškai nepelningas. Tada pulta auginti gyvulius. Jų priauginus ir nesant realizavimo, vėl mestasi prie kitų žemės ūkio šakų.

Reikia dirbti ten, kur turime minčių ir nišą savo verslui, kad ir grybus auginti, bet neakcentuojant, jog žemės ūkio ateitis - gyvulininkystė. Praėjusiais metais Lietuvą traukė daržininkystė, daug daržovių eksportuota į Rusiją, kitas šalis. Jeigu grūdų augintojai negalės džiovyklos nusipirkti, bus blogai, todėl remti reikia visas žemės ūkio šakas".

Anver ARZIMANOV, Troškūnų seniūnijos stambaus ūkio (280 ha) savininkas, besiverčiantis augalininkyste ir pienininkyste (60 karvių): „Aš gavau nemažą finansinę paramą, dalyvavau net penkiose paramos priemonėse. Man investicijų užtenka: pakeičiau  technikos parką, įsigijau įrangos gyvulininkystei. Iš dalies pritariu ministro nuomonei, kad ateities žemės ūkis - mėsinė galvijininkystė ir pienininkystė, nes tai naujų darbo vietų kūrimas, priešingai negu grūdų ūkiuose. Savo ūkyje perdirbti žemės ūkio produktus negalvoju. Kita vertus, žvelgiant į perspektyvą, apskritai reikia kelti klausimą, ar bus kam dirbti?".

Vitalijus PETRONIS, ūkininkas: „Jeigu kokios nors verslo šakos atsisakysi vardan gyvulininkystės, tai gal ji turės perspektyvą... Šiaip aš nelabai ką manau...Mano ūkis laikosi tiek, kiek jį laiko ūkininkas..."

MŪ inf.