Kaunas. Dirvožemio struktūros įvairovė šiemet buvo bene svarbiausias veiksnys, lėmęs grikių derlių. Ūkininkai svarsto, jog gausūs krituliai mažiausiai bėdų pridarė itin lengvose žemėse pasėtiems grikiams. 

Romualdas Misevičius, ūkininkaujantis Biržų rajone, Nemunėlio Radviliškio seniūnijoje, šiųmečio grikių derliaus nuimti beveik nebesitiki. Stebisi, kad Latvijoje ekstremali padėtis paskelbta, o visai šalia esančiame Lietuvos pasienyje esą kol kas viskas gerai. „Baisiai atrodo laukai, prilyta. Gal jau nebeįvažiuosim. Šiuo metu dėl derliaus kyla tik du klausimai: nukulsim ar ne. Kiek prikulsim jau nebe aktualiausias klausimas", - nelinksmai kalba ūkininkas.

Anot R. Misevičiaus, grikius nesėkmės nuo pat vasaros pradžios lydėjusios. „Nieko gero su grikiais. Šlapia vasara, lietinga. Dėl to ir žolėti labai, nuo lietaus sugulę. Grikiams nėra būdinga sugulti, bet nuo didelės drėgmės labai trąšūs. Nuolat lyjant žiedai nektaro neskyrė, bitės neskraidė, tai mažai ir mezgė", - sako jis. Jo šeimos ūkio valdos - 1200 ha dirbamos žemės. Grikiams skirtas solidus plotas - 200 hektarų.  

Grikius R. Misevičius augina jau daug metų, taigi praktikos įgijo nemažai. Buvo vienas pirmųjų ūkininkų, Aukštaitijos žemėse pradėjęs sėti šią kultūrą. Sako, jog aplinkiniai gana skeptiškai vertino tokį ūkininko pasirinkimą.

„Kalbėjo, kad jei jau grikius augina, greitai bankrutuos. Grikiai tuo metu asocijavosi su nederlingomis žemėmis, prastu ūkininkavimu. Bet grikiai mūsų ūkį pakėlė. Supirkimo kainos buvo labai geros, mažai augintojų. Pasistatėm perdirbimo cechą. Didelį kiekį kruopų į užsienį išveždavom", - pasakoja pašnekovas.

Tačiau pripažįsta, kad šiuo metu situacija nėra palanki grikių augintojams. „Kainos labai kritusios. Šiuo metu nėra perspektyvi kultūra. Juolab, kad su Ukraina sunku konkuruoti", - grikių plotus ūkininkas pripažįsta mažinantis ir ieškantis pelningesnių alternatyvų. O prieš ketverius metus apie 460 ha sėdavęs...

Apgailestauja, jog baltarusiška grikių sėkla nėra sertifikuota Lietuvoje. Mat labai derlingų veislių, duodančių apie 3 tonas iš hektaro, kaimynai turi išvedę.

Situaciją vadina beviltiška

Rokiškio ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė sako, kad rajone grikius vos vienas kitas ūkininkas kulti pradėjo. Nukulta apie 10 proc. šios kultūros. „Gal tik tie, kurie anksti sėjo ar labai jau lengva žemė, ant kalniukų. Kiti laukia, kol pradžius. Tik nežinia, ar iš viso orai leis nuimti derlių. Kritulių ir taip jau daug iškrito ir kiekvieną dieną dar prideda. Prošvaisčių nesimato - situacija sunkėja ir tampa beviltiška", - sako ji.

D. Lūžienė-Malijonienė ir pati apie 40 ha grikių sėjo. Sako, jog jos laukuose jie jau subrendę ir pats laikas būtų derlių į aruodus vežti. Tačiau ūkininkė teigia pusę grikių derliaus jau laidojanti. Šią kultūrą 12 metų sėjanti ir šie metai pirmieji, kuomet nukulimo problema tokia aštri. Net ir tuo atveju, jei dalį derliaus pavyks nukulti, jis bus prastesnis nei įprastai.

„Kiti ūkininkai net dvidešimt penkerius metus tokios vasaros su tokiu didžiuliu kritulių kiekiu nematė", - šiuos metus pašnekovė vadina išskirtiniais ir itin nepalankiais žemdirbiams. Sako, jog tie, kurie bando kažkaip įvažiuoti ir kulti grikius, taip pat atsiduria nepavydėtinoje situacijoje. Grikiai byra labai drėgni, apie 25 procentus drėgnio. Anot D. Lūžienės-Malijonienės, neturintieji džiovyklų ypač nevilty, nes supirkėjams tokių nenuveši. 

Pirmininkė svarsto, jog rajone tikriausiai nė vieno ūkininko nėra, kuris galėtų pasidžiaugti visu nuimtu derliumi.

Grikius kuls tik po šalnų

Kelmės rajono Vaiguvos seniūnijos ūkininkas Ramūnas Lencius, dirbantis apie 100 ha žemės, šiemet pavasarį pirmą kartą grikius sėjo. Nusprendė, kad 17 ha plotas, kuriame auga grikiai - yra puikus sprendimas paįvairinti sėjomainą. Be to, ir žemės labai įvairios struktūros ir derlingumo jo valdose.

Grikių jis dar nepradėjo kulti, tačiau ne dėl to, kad į dirvas neįvažiuotų. Sako, vos prieš keletą dienų kvietrugius sėjęs ir įsitikino, jog dirvos įvažiuojamos. Tačiau grikių neskuba kulti ir prisipažįsta esąs tos nuomonės, kad be šalnų jų pjūties nė neverta pradėti.

Turi susidaręs nuomonę apie užaugusių grikių kokybę ir ja yra patenkintas. Derliaus kiekį jau irgi planuoja - mano po 1,5 tonos iš hektaro prikulsiąs.

Ūkininkas sako, kad ir nedaug praktikos per vienus metus su grikiais įgijo, šios kultūros auginimas jam pasirodė visai nesudėtingas. „Iškultivuoji pavasarį žemę, sėklą suberi ir lauki derliaus. Jokių purškimų, išlaidų, darbo. Na, nebent trąšų truputį. Tiesiog tinginių kultūra", - juokauja pašnekovas.

Grikių derliumi nesiskundžia dzūkai

Dzūkijos ūkininkai, be šios kultūros ūkininkavimo gal net neįsivaizduojantys, ruošiasi derliaus ėmimui. Varėnos rajone, Martinavos kaime, gyvenantis ir ūkininkaujantis Rimas Jarusevičius grikių pavasarį sėjo apie 10 ha. Iš viso žmogus apie 140 ha dirba, taigi grikiams, kaip vienai nereikliausių kultūrų, skiria tuos plotus, kuriuose kiti augalai nuskriausti jaustųsi.

„Auginu grikius nepertraukiamai daugiau kaip dvidešimt metų. Ar gera supirkimo kaina, ar bloga, neatsisakau ir vis save raminu, kad kitąmet bus geresnė", - porina pašnekovas.

R. Jarusevičius grikius dar tik ruošiasi kulti, bet į savo laukus ir į jau derlių imančius kaimynus pasižvalgęs mato, jog derlius būsiąs neblogas. Tikisi, jog iš hektaro apie 2 tonas byrės. Sako, jog šiemet iš visų metų ankstyviausias derlius, nors viskas aplinkui vėluoja nuo pat pavasario. Sėjo kaip ir kasmet pagal savąjį dešimtmečiais patikrintą kalendorių - alyvoms pražydus.

„Kur žemesnės vietos, užmirkę laukai. Ten nelabai ir įvažiuojam. Bet turim nemažai tokių lengvų žemių, kuriose galima būtų drąsiai kulti. Grikius paprastai lengvesnėje žemėje ir sėjam. Kai tik nustos lyti, tiesiai į laukus", - apie situaciją savuosiuose laukuose pasakoja R. Jarusevičius.

Pripažįsta, kad geriausia būtų grikius kulti po šalnų, kuomet pašąlę stiebai tampa trapūs. Tačiau mano, jog laukti šalnų per daug rizikinga ir delsti neketina.

Praėję metai buvo vieni geriausių jo ūkininkavimo praktikoje - iš hektaro apie 2,8 tonos kūlė. Tačiau ne sykį ir visai menko derliaus sulaukdavęs ar net visai tragiško, kaip pats įvardija. Mat būdavę ir taip, kad po 300 kg/ha teprikuldavo.

Prisipažįsta ūkininkas, kad šiųmetės grikių supirkimo kainos jį gerokai nuliūdinusios. Mat pernai visu šimtu eurų daugiau supirkėjai mokėję. Paneigia žmogus nuomonę, kad su grikiais mažai vargo, juos užauginti lengviau ir pigiau nei kitas kultūras.

„Su grikiais vargo užtenka. Jei nori geresnę kainą gauti, turi valytus priduoti, nes labai daug nuo šiukšlingumo atskaičiuoja. O šiukšlių po kombaino daug lieka. Kitus javus nuo kombaino dažniausiai parduodu, o grikius valau", - sako pašnekovas.

Supirkimo kainos smuko

Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė pasakoja, jog grikių supirkimas vyksta dar vangiai. Mat ūkininkai dar nekulia visu tempu, dauguma į laukus negali įeiti.

Pernai grikių supirkimo kainos siekusios 350-380 eurų, šiemet smuko iki 250-270 eurų. Anot D. Ruščiauskienės, kainos krito, nes gamintojai turi galimybę aplinkinėse rinkose nusipirkti pigiau.

„Pagrindiniai grikių, ir tikrai gana kokybiškų, švarių, tiekėjai - Rusija, Kinija. Pavyzdžiui, Altajaus krašte net neekologiški užauginami beveik tokie pat švarūs kaip ir ekologiški. Niekas ten jų net nepurškia", - sako pašnekovė.

Antra vertus, ji nemano, jog tai reiškia, jog Lietuvoje grikių auginti nebeapsimoka. „Perspektyva yra Lietuvoje, tačiau reikia sugebėti užauginti švarią produkciją. Visas grikių auginimas turėtų eiti link ekologinės krypties", - įsitikinusi D. Ruščiauskienė.

Pernai šalies gamintojai supirko 49 tūkst. tonų grikių. D. Ruščiauskienė mano, jog, nežiūrint į sudėtingas oro sąlygas, grikių derlius šiemet nuo pernykščio neatsiliks. Mat šiemet grikių pasėlių deklaruota daugiau nei pernai (šiemet 64,6 tūkst. hektaro, pernai - 45,2 tūkst. hektaro).

MŪ inf.