Vilkaviškis. Ūkininkai Alvytė Valuckienė su vyru Eugenijumi jau baigia pasodinti bulves - darbo liko vos kelioms dienoms. Šiemet Valuckų ūkio bulvių plotai sieks 140 ha - tai vienas stambiausių bulvininkystės ūkių šalyje.

Ūkininkai pastebėjo, kad pastaruosius trejus metus pavasario darbai prasideda gerokai anksčiau. Šiemet iš pradžių irgi taip atrodė, tačiau vėliau orai atvėso, o žemė iki šiol yra šaltoka bulvėms. Su ketureile sodinamąja per dieną pasodinama vidutiniškai 10 ha plotas. „Darbo našumas labai priklauso ir nuo orų, ir nuo konkretaus lauko. Jei laukas didelis, sodinamajai reikia mažiau sukinėtis, o darbų netruko lietus, tada galima suspėti ir 14-15 ha užsodinti", - sako Alvytė Valuckienė.

Labai ankstyvų veislių bulvių ūkininkai nesirenka ir nesistengia ankstinti derliaus agroplėvelės priedangomis, nes ankstyvųjų bulvių priežiūrai ir prekybai jomis reikėtų dar vienos atskiros žmonių komandos. Pačias ankstyviausias bulves Valuckai iš savo ūkio paprastai parduoda liepos mėnesį.

Ūkininkai Alvytė ir Eugenijus Valuckai džiaugiasi, kad 2015-ųjų metų derlių pavyko sėkmingai realizuoti - maždaug po dviejų savaičių saugyklos bus visiškai tuščios

Veislių paieška - internete

„Auginame labai daug įvairių veislių, bet liežuvį galiu nusilaužti, kol jas išvardinsiu, mat tokių veislių Lietuvoje galbūt daugiau niekas ir neaugina - aš pati susirandu jas ir atsivežu iš užsienio", - sako Alvytė, labai gerai išsistudijavusi veislių pasiūlą. Pavyzdžiui, ji džiaugiasi atradusi KWS veislę El Mundo: labai gera prekinių gumbų išeiga - gautas 66 t/ha derlius, beveik visi gumbai prekiniai. Ūkis nuolat perka sertifikuotą bulvių sėklą, ją augina tik dvejus metus, paskui vėl atnaujina.

Visas naujas bulvių veisles Alvytė susiranda internete. Pagal kokius kriterijus? Pirmiausia žiūri atsparumo ligoms - labiausia bijoti reikia virusų, juodosios kojelės. Būtina įvertinti, kaip bulvės laikosi saugyklose, gumbų ramybės periodas turi būti kuo ilgesnis, negerai, jei bulvės per Naujuosius metus jau pradeda dygti.

Svarbu ir brandos ankstyvumas - vėlyvųjų veislių bulvių nesirenka, nes mūsų vegetacijos sezonas vis tik nėra ilgas. Dar svarbu, kad gumbai būtų tvirtesne odele, atsparūs daužymams.

Pradedama nuo ankstyviausių ir vėlyviausių

Žemę bulvėms reikia labai gerai paruošti - iš rudens giliai suarti, pavasarį įdirbti tiek giliai, kiek tik įmanoma. Bulviasodžio laiką nulemia ir dirvos drėgmė bei temperatūra, nes kai žemė šlapia ir šalta, labai plinta rizoktonija. Yra itin šiai ligai jautrių veislių, kurių gumbų jokiu būdu negalima sodinti į šaltą dirvą.

Pirmiausia pasodinamos labai ankstyvos ir labai vėlyvos bulvės. Ankstyvos dėl to, kad būtų galima prekiauti ankstyvuoju derliumi, o vėlyvos - kad užtektų laiko joms užaugti. Laiku pasodinti reikia suskubti ir veislės Laura gumbus, nes jie labai bijo pagrindinio daigo nulaužimo - iš karto sumažėja derlius. Jei yra galimybė, prieš sodinimą bulvių gumbai sužadinami - palaikomi šiltesnėje vietoje, kad daigeliai vos vos pasirodytų.

Iš pradžių lauke vagų kaip ir nebūna suformuota, leidžiama pasodintoms bulvėms pabūti, apšilti, tik tada formuojamos vagos - kuo aukštesnės ir kuo platesnės (maždaug 90 cm pločio, tokia auginimo technologija), kad jose tilptų derlingų bulvių veislių gumbai.

Jei nebūna smarkaus lietaus, kuris nuplauna suformuotas vagas, o vėliau nuo išdžiūvus nesusidaro žemės pluta, tai bulvės daugiau ir nekaupiamos, tik iki sudygimo nupurškiama herbicidu. Pagrindinis tręšimas atliekamas su sodinamąją, o paskui beveik visada bulvėms reikia papildomai duoti kalio (remiamasi dirvos tyrimais). Kalcis bulvėms tai pat labai reikalingas, kad jos gerai laikytųsi sandėliuose, nejuoduotų, kad būtų tvirtesnė odelė.

Sudygusios bulvės pradedamos purkšti fungicidais nuo maro ir sausligės. Jei gamta leidžia daryti maksimalius intervalus (14 dienų) tarp purškimų, taip ir purškiama, tačiau jei sąlygos ligoms plisti yra palankios, tai nerizikuojama, netaupoma ir purškiama minimaliais intervalais (kas 7-10 dienų). Atidžiai parenkamas paskutinio purškimo laikas - nepaisant to, kad bulvės ir atsparios gumbų marui (fitoftorai), vis tiek reikia saugotis, kad grybo sporos nepatektų ant gumbų ir sandėliuose vėliau nekiltų problemų.

Augintojai pasakoja, kad neretai atvažiavę pirkėjai prašo duoti tokių bulvių, kurias patys šeimininkai valgo. „Atsakymas vienas - valgome viską, ką užauginame", - patikina Alvytė. Valuckų užaugintos bulvės sertifikuojamos kaip išskirtinės kokybės produkcija.

MŪ inf.