Kaunas, balandžio 21 d. Ši žiema, pražudžiusi didelę dalį žiemkenčių, buvo negailestinga ir vejoms. Retai kada pavasarį vejos atrodo taip prastai, kaip šiemet. Labiausiai vejos dekoratyvumui pakenkė itin išplitęs pavasarinis pelėsis.

VDU Kauno botanikos sodo augalų patologijos specialisčių Antaninos Stankevičienės ir Vilijos Snieškienės teigimu, pavasarinis pelėsis (sukėlėjas Monographella nivalis var nivalis sin. Fusariumnivalis) - pavojingiausia vejos žolių liga pavasarį. Šis grybas pažeidžia įvairių rūšių javus ir daugiametes varpines žoles.

Pavasarį, nutirpus sniegui, augalų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva ar rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant žolių lapų gali būti ir vandeningų dėmių, vėliau tokie pažeisti lapai nudžiūsta. Vejoje atsiranda įvairaus dydžio (nuo kelių centimetrų skersmens iki didžiulių plotų) iš tolo matomų išplikusių dėmių.

Pavasarinio pelėsio pažeisti augalų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva ar rausvo atspalvio voratinkline grybiena

Šios ligos išplitimas labai priklauso nuo oro sąlygų. Pažeistų vietų paprastai būna tuomet, jei žiemos pradžioje sniegas iškrenta ant neįšalusios žemės. Tada augalams trūksta deguonies, o grybams vystytis sąlygos būna geros. Pelėsio plitimui taip pat palankus drėgnas ir šaltas pavasaris. Paprastai labiau pažeidžiamos tankios, azoto trąšomis pertręštos, rudenį nepakankamai trumpai nupjautos vejos. Jei liga plito vienais metais, tai yra didelė tikimybė, kad ji kartosis.

Apsaugai nuo šios ligos pirmiausia reikėtų imtis profilaktinių priemonių: rudenį paskutinį kartą prieš žiemą trumpai nupjauti žolę. Pavasarį kuo anksčiau nugrėbti šiukšles ir nudžiūvusius lapus, gerai tankiu grėbliu išgrėbti visas negyvas žolių dalis. Dar geriau būtų pievelę pravėdinti, t. y. specialiu prietaisu subadyti. Darbui paspartinti dideliuose vejos plotuose galima naudoti benzininius ar elektrinius aeratorius. Dažnai per kelerius metus vejoje ant dirvos paviršiaus susiformuoja tarsi padas iš nesuirusių žolių dalių, kurį galima greitai ir patikimai suardyti skarifikatoriais.

Pelėsio pažeistas vietas galima palaistyti fungicidais, pavyzdžiui, Previcur. Augalų patologijos specialistai rekomenduoja stipriausiai pelėsio pažeistas vejos vietas laistyti palyginti stiprios koncentracijos tirpalu: 30 ml fungicido atskiesto 10 l vandens (t. y. paruošt 0,3 proc. tirpalą). Palaisčius laukti, kol atžels šviežia žolė. Jei veja labai smarkiai pažeista ir ją teks atsėti iš naujo, iš pradžių vis tiek rekomenduojama palaistyti fungicido tirpalu, nes tokiuose ploteliuose dažniausia būna įsiveisęs patogeninis grybas, kuris kenks toliau.

MŪ inf.