Vilnius. Veislinius triušius Aloyzas Mitrikevičius augina daugiau kaip 50 metų. Už parodose eksponuotas geriausias triušių kolekcijas jam keturis kartus suteiktas Lietuvos veislinės triušininkystės meistro vardas - tai pats aukščiausias veisėjo įvertinimas.

„Esu ligonis, - juokiasi Vilniaus pakraštyje gyvenantis augintojas. - Paskutinis triušis po manęs numirs. Auginti šiuos gyvulėlius man labai patinka, jų niekada neatsisakysiu, nors verslu to nepavadinsi."

Jam svarbiausia, kokie užaugs triušiai, o ne kiek rudenį galės iš jų uždirbti. Toks, pasak Aloyzo, veisėjų tikslas. Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijoje A. Mitrikevičius yra atsakingas būtent už veislininkystę. Pastaruosius 6-7 metus jis augina mėsines veisles - Belgijos milžinus ir Vienos mėlynuosius. „Kiekvieną veislę reikia puoselėti, išlaikyti, gerinti, todėl negali jų turėti daug. Mums, palyginti su vokiečiais, gerinti veislę yra sunku, tačiau išlaikyti galime. Darbas su veisle be galo įdomus", - sako augintojas.

Aloyzui Mitrikevičiui svarbiausia, kokie užaugs triušiai, o ne kiek rudenį galės iš jų uždirbti

Aloyzas yra auginęs apie 15 veislių triušius, - tiek, kiek jų yra Lietuvoje (Prancūzijos avinus, Naujosios Zelandijos raudonuosius, Vokietijos marguosius milžinus ir kt.). Jo teigimu, visos veislės geros, bet Belgijos milžinai ir Vienos mėlynieji jam labiausiai patinka.

Vienos mėlynaisiais A. Mitrikevičius labiausiai didžiuojasi, nes šie jo augintiniai puikiai įvertinti ir Europos lygiu. Belgijos milžinai - sunki, stambi veislė, triušis turi sverti ne mažiau kaip 7 kg, yra daug reikalavimų eksterjerui, reikia labai atsakingai parinkti poras. Vienas triušis gali apvaisinti iki 10 patelių, bet veislyne poras reikia sudaryti labai kruopščiai, kitam žmogui galima parduoti tik ne giminingas poras. Patinai tinkami veisti iki trejų metų amžiaus, nors gyventi jie gali daug ilgiau. Gerų tėvų palikuonys dažniausiai būna geros genetikos ir tinkami tęsti veislę. A. Mitrikevičiaus veislyne išbrokuojamas tik vienas kitas triušis. Brokavimo priežastys - kailio, akių, nagų spalvos pokyčiai.

Belgijos milžinų veislės triušio patelė su jaunikliais

Ar triušis tinkamas veislei, išryškėja jam sulaukus maždaug 4 mėn. amžiaus. Jeigu jis neatitinka veislininkystės reikalavimų, tuomet suvartojamas mėsai.

Šalyse, kur labai išvystyta mėsinė triušininkystė, naudojamos hibridinės veislės. Tačiau A. Mitrikevičius iš patirties žino, kad triušininkystėje tik viena hibridizuotų veislių karta duoda efektą: „Mišrinti reikia tik grynaveislį su grynaveisliu ir jau pirmos kartos mišrūną naudoti mėsai, toliau jo veisti negalima."

Lietuvoje iš viso yra tik 9 veislinių triušių fermos. Rimtų mėsinių triušių augintojų taip pat nėra daug, taigi, triušininkystės niša dar neužpildyta. „Lietuviai - specifinė tauta, triušiena ne visiems priimtina, nors tai pati sveikiausia ir labai vertinga mėsa. Be to, ji brangi. O apie maisto kokybę neretai susimąstome tik tada, kai užklumpa bėdos", - Aloyzas išsako nuomonę, kodėl triušių auginimas Lietuvoje nėra plačiai paplitęs.

Aloyzo Mitrikevičiaus auginami Vienos mėlynieji triušiai puikiai įvertinti ir Europos lygiu

Auginti triušius mėsai, teigia A. Mitrikevičius, yra daug pelningiau negu veislei. Grynaveislių triušių žmonės nelabai nori, nes jie brangesni, lepesni, reikia didesnės priežiūros. Jeigu mėsai auginamus triušius gali laikyti 6 viename narvelyje, tai grynaveislius - tik po vieną. „Nuostolio mes, veislinių triušių augintojai, neturime, bet ir pelno negauname", - sako Aloyzas.

Jis skaičiuoja paprastai - iš veislinių triušių auginimo jam reikia užsidirbti tik pašarams ir kelionėms į parodas. O jo paties darbas yra neapmokamas, tačiau teikia daug džiaugsmo - tai irgi tinkamas atlygis.

Už labai gerą veislinį patiną pavasarį Lietuvoje Aloyzas gali gauti 80-100 eurų, ir tai tik tokiu atveju, jeigu jį pirks, anot veisėjo, toks pat „ligonis".  Vokietijoje už patiną jis pats moka 200 eurų. „Neteisingai galvoja tie, kurie mano, kad iš šio užsiėmimo galima daug uždirbti. Paskaičiuoja, kad viena triušė atsiveda 8 jauniklius, per metus - 5 vados, gauni 40 triušiukų, juos parduodi po 100 eurų ir - jau milijonierius. Pradeda pirkti narvus, pateles, o triušiai pradeda sirgti, gaišta, nes patirties neturintys augintojai nemoka jų auginti, galų gale, nemyli gyvuliuko", - naujokų entuziazmą šiek tiek atšaldo veisėjas.

Pasak jo, veisliniuose triušynuose patelė niekada neveda 5 vadų per metus - vieną, daugiausia dvi. Nes kraujui atšviežinti reikia pirkti naujų veislinių patinų, o jie brangūs, be to, reikia brangesnių pašarų, triušius reikia išskirti, tad reikia daug narvų, vietos jiems, nemažai kainuoja ir vakcinos.

Pagrindinis pašaras triušiams - šienas ir grūdai, sumaišyti su kombinuotaisiais pašarais, taip pat savo darže užauginti žalumynai - triušiams duodama šiek tiek petražolių, salierų, vokiškų kopūstų. Žiemą Aloyzas ilgaausiams perka ir morkų, jų labiausiai reikia veislinėms patelėms.

Triušiai šeriami dukart per dieną - ryte ir vakare. Juos galima šerti ir vienąkart - pagrindinis šėrimas yra nakčiai, tuomet jiems duodama didžiausia dalis kombinuotųjų pašarų, šieno. Kombinuotųjų pašarų norma yra griežtai kontroliuojama, kad triušiai nenutuktų, jų daugiau gauna tik jauniklius maitinančios patelės. Už tai nekaloringą šieną triušiai gali kramsnoti nuolat.

Norint užauginti gerą triušį, be kombinuotųjų pašarų neišsiversi. Jauniems triušiams Aloyzas juos brangiai perka iš Olandijos, o paaugusius šeria pirktais Lenkijoje. „Triušis yra labai jautrus gyvulys. Esu įsitikinęs, kad pašarų receptūra turi būti pritaikoma įvairioms triušių, ypač veislinių, grupėms, pavyzdžiui, atskiriamiems nuo motinos - 45 dienų, nes tai būna labai sunkus, netgi kritinis laikas triušiukams. Jeigu tokie triušiai gaus per daug baltymų ar riebalų turintį pašarą, jie, ypač kilmingi, 7-8 savaitę būtinai susirgs", - patirtimi dalijasi augintojas.

Grūdų jis perka iš smulkiųjų ūkininkų, kurių ūkiai mažai chemizuoti. Šieno pasišienauja savo sodyboje.

Aloyzas, pagal išsilavinimą inžinierius-hidrotechnikas, visus narvelius triušiams pagamino pats. Kraikui daugiausia naudojamas šienas, nors geriausiai tinka šiaudai. Norint, kad triušiai būtų sveiki, jiems reikia kruopščios priežiūros.

Jauniklius triušių patelės veda lengvai. Kartais pasitaiko mažų vadų, kai atvedama tik po 4 triušiukus. Tokių patelių veisėjas daugiau neporuoja. Tačiau dažniau būna labai didelės, 12-16 jauniklių, vados, ypač Belgijos milžinų, todėl daro triušių atranką, kad vados būtų normalaus dydžio, nes patelės turi tik 8 spenelius ir nepajėgia išmaitinti 12 ir daugiau jauniklių. 

Lizde - savaitės laiko Vienos mėlynųjų jaunikliai

Triušius A. Mitrikevičius dar veža į parodas Lietuvoje, Latvijoje, bet į Europos parodas, nors pats dažnai ten vyksta, augintinių jau nebeveža - per daug streso jiems. Tad dabar į tokias parodas keliauja tik savo malonumui. Anksčiau nusipirkdavo ir kokį jam labai patikusį parodos „eksponatą", tačiau dabar ir to nedaro, nes su gyvulėliu ir ligų gali parsivežti. Triušius Vokietijoje jis perka tiesiai iš jau gerai pažįstamų profesionalių augintojų.

Visą publikaciją skaitykite gegužės mėn. žurnale „Mano ūkis"

MŪ inf.