Babtai, Kauno r. Kai kuriems augintojams jau ne pirmus metus nepavyksta užauginti gausaus ir kokybiško vasarinių česnakų derliaus. Kokios priežastys tai lemia?

Pasak LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos, česnakų selekcininkės dr. Danguolės Juškevičienės, dauginamąją medžiagą sodinti kuo anksčiau pavasarį, pasibaigus dirvos įšalui, kai tik galima ją įdirbti, po tinkamų priešsėlių – vienas iš svarbiausių veiksnių, norint išauginti didesnį ir kokybišką vasarinių česnakų derlių.

O vasarą augimo metu, trūkstant drėgmės, česnakus būtina laistyti ir papildomai tręšti per lapus, kad prailgintume vegetacijos trukmę.

Pasak D. Juškevičienės, Lietuvoje vasariniai česnakai (Allium sativumL.) mėgstami ir auginami nuo senų laikų, jie vieni iš seniausiai žinomų ir vartojamų augalų, pasižymintys maistinėmis ir gydomosiomis savybėmis.

Česnako ropelė sudaryta iš sutrumpėjusio stiebo, vadinamo dugneliu, ant kurio susiformuoja vegetatyviniai pumpurai ir iš jų išsivysto skiltelės. Šaknų sistema – kuokštinė, sudaryta iš silpnų šakniaplaukių, išsidėsčiusių 10–30 cm gylyje (dirvoje).

Specialistė pažymi, kad vasariniai česnakai paprastai žiedstiebių ir orinių svogūnėlių neformuoja kaip žieminiai, todėl dauginami tik skiltelėmis.

Nors vasarinių česnakų ropelių derlius išauga mažesnis nei žieminių, tačiau jie ilgiau išsilaiko saugyklose.Tinkamai laikant, ropelių galima turėti iki naujo derliaus ar ilgiau.

Ropelėse gausu fitoncidinių medžiagų, daugiausia – alicino. Jis turi peršalimo ligų gydomųjų savybių ir veikia kaip antibiotikas, o česnakams suteikia specifinį skonį ir aromatą. Taip pat ropelių sudėtyje yra vertingų aminorūgščių – lizino, tiamino, vitaminų C, B₁, B₂, B₃, PP, magnio, geležies, aliuminio, cinko, seleno ir kitų makro- ar mikroelementų.

Kada sodinti?

D. Juškevičienės teigimu, vasarinių česnakų skiltelės šaknijasi palyginti žemoje temperatūroje (apie 1–5 °C šilumos), todėl labai svarbu nesuvėlinti jų sodinimo. Geriausia sodinti ankstyvą pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą (išėjus įšalui), balandžio pirmoje pusėje (priklausomai nuo tų metų metereologinių sąlygų). Suvėlinus sodinimą, susiformuoja prastesnė šaknų sistema, skiltelės lėčiau šaknijasi ir vėliau atželia, todėl mažėja derlingumas ir prekinio derliaus išeiga.

Vasarinius česnakus galima sodinti lysvėse ir lygiame paviršiuje. Mokslininkė pataria lysvėse skilteles sodinti 20–30 cm x 4–6 cm atstumais, 2–4,5 cm gylyje (matuojant nuo skiltelės dugnelio).

Per giliai pasodintos skiltelės vėliau sudygsta, užsitęsia jų vegetacija. Sodinant mechanizuotai, palikti apie 45 cm tarpueilius (priklausomai nuo naudojamos technikos). Sodinamosios medžiagos norma – 600 iki 1 000 kg/ha, priklausomai nuo skiltelių dydžio.

Kokioje dirvoje auginti?

„Vasariniai česnakai – šilumamėgiai, šviesamėgiai, ilgadieniai augalai. Šioms svogūninėms daržovėms auginti rinkitės vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purias, turinčias daug organinės medžiagos, nerūgščias (pH 6,0–7,5) dirvas. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios, – sako mokslininkė. – Sodinkite česnakus po įvairių daržovių, tačiau geriausia po tų, kurios buvo tręštos mėšlu: kopūstų, agurkų, šakniavaisių.

Geri priešsėliai – žieminiai javai. Vasarinių česnakų nesodinkite po svogūninių daržovių, bulvių ir morkų.“

Pasak D. Juškevičienės, kadangi šios svogūninės daržovės yra ilgadieniai augalai, labai svarbu, kuo ilgiau išlaikyti jų žalią lapiją, laiku papildomai patręšti augalus ne tik per šaknis, bet ir per lapus kompleksinėmis mikroelementinėmis trąšomis.

Kokią rinktis sodinamąją medžiagą?

D. Juškevičienė pataria sodinti tik sveikas, stambias, dažniausiai išoriniame ropelės rate susiformavusias skilteles. Ropeles reikėtų išskirstyti 1–2 dienas prieš sodinimą, parą mirkyti 0,05 proc. koncentracijos kalio permanganato tirpale.

Iš vidutinių ir smulkių skiltelių dažnai išauga smulkios vienaskiltės ropelės. Smulkios skiltelės greičiau subręsta, todėl skirtingų dydžių skilteles rekomenduojama sodinti atskirai.

Iš tinkamų mūsų sąlygomis auginti vasarinių česnakų selekcininkė pataria rinktis lietuvišką veislę Vasariai (išauginančių ropelėje po 15–20 ir daugiau skiltelių), o taip pat lenkiškas veisles: Jarus (suformuoja po 12–16 vienodesnių skiltelių) ir Jankiel (apie 10, bet stambesnių skiltelių).