Kaunas. Pasitaisę orai bulvių augintojams suteikia vilčių, kad dirvos dar spės pradžiūti ir pavyks išgelbėti didesnę dalį derliaus. Tačiau kartu baiminamasi, jog artėjant spaliui giedrėjantis dangus prišauks rudenines šalnas ir bulviakasis pasibaigs kaip reikiant nė neįsibėgėjęs.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos Valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis sako, jog permirkusiose dirvose jau pražuvo apie 20 proc. bulvių derliaus.

Anot jo, situacija labai bloga ir iš esmės ji jau nebepagerės. Kritulių tiek daug buvo, kad kelios giedros dienos nelabai ir gelbėtų - ne tik grioviai ir upeliai, upės perpildytos, vandeniui nėra kur subėgti iš laukų. M. Laukaitis svarsto, jog po kokių poros savaičių turėtų išsispręsti, kiek dar pavyks ūkininkams derliaus išgelbėti.

„Rugsėjis - pagrindinis mėnuo, kuomet bulvės kasamos saugojimui. Buviakasis jau į pabaigą turėjo eiti, o nuimta dar labai nedaug. Nuo mėnesio pradžios nuolat lyja. Jei bulvė apsemta, po poros dienų žūva. Jei visai neapsemta, tik šlapioje žemėje, ji dar kažkaip išgyvena. Bet ir tai galima numatyti, jog gero nebus - laikysis prasčiau", - po gausių kritulių laukiančias pasekmes aptaria pašnekovas.

Anot M. Laukaičio, lietuviškų bulvių turėsime gerokai mažiau nei ankstesniais metais. Aiškina, jog ne vien meteorologinės sąlygos tai lemia. Mat ir bulvių plotai kasmet traukiasi - ūkininkai į šią kultūrą labai optimistiškai nežiūri.

Šiemet Lietuvoje deklaruota 12 388 ha bulvių. Palyginti su praeitais metais, kuomet buvo deklaruota 13965 ha, bulvių plotai sumažėjo 1 577 ha arba 11,3 proc. O 2011 m. buvo auginama vos ne dvigubai daugiau bulvių - buvo deklaruota 21 391 ha.

Laikoma, kad pagrindinės priežastys, lemiančios tokį žemdirbių požiūrį į jų auginimą - dėl Rusijos embargo ir mažėjančio bulvių suvartojimo šalyje susitraukusi rinka.

Grafiką sujaukė lietūs

Klaipėdos rajono ūkininko Petro Vasiliausko ūkyje auginama apie 200 ha bulvių. Ūkio komercijos vadovė Rugilė Malinauskienė sako, kad rugsėjui einant į pabaigą sandėliavimui skirtų bulvių vos 10 proc. nukasta.

Vėlyvųjų veislių bulvės pradėtos kasti dviem savaitėmis vėliau nei įprastai. Paprastai rugpjūčio antroje pusėje kasdavo, o šiemet grafiką sujaukė lietus. Anot pašnekovės, kai per kelias paras po 100 mm kritulių iškrenta, ilgam darbus sustabdo - savaitę į laukus neįvažiuosi.

„Ir prieš tai lijo, bet dar taip baisu neatrodė. Pakakdavo poros dienų, kad vandenį sutrauktų. Dabar jau žemė įsigėrusi. Situacija sudėtinga - kombainai klimpsta, žmonės vargsta", - bulviakasio problemas išsako R. Malinauskienė. O ir iš permirkusios dirvos iškastos bulvės, pasak jos, nežinia kaip sandėliuose laikysis.

Kita grėsmė - šalnos

Komercijos vadovė prisimena, kad vėliausiai bulves buvo kasę spalio pabaigoje - lapkričio pradžioje. Tačiau tuomet rizikos veiksnių kitokių atsiranda. Mat nusistojusi giedra rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje jau nieko gera nežada - reali tikimybė, kad gali užklupti šalnos. „Spalio mėnesį - jau be garantijos, kad nepašals. Mes didelę dalį bulvių auginame traškučių gamybai, o pašąlusios bulvės tam nebetinka", - aiškina pašnekovė.

Komercijos vadovė sako, kad bulvėms nuo pat pavasario orai buvę nepalankūs ir gerokai sumažino derlių. Pavasarinės šalnos Vakarų Lietuvos regione ankstyviausią bulvių derlių beveik sunaikino. Bulvės po 3-5 gumbus teužaugino.

Tačiau R. Malinauskienė mano, jog lietuviškų bulvių stygiaus vartotojai neturėtų pajausti, nes jų paprastai būdavo užauginama daugiau nei šalies rinka reikalauja. „Manau, kad ir kainos vartotojui iki Naujų metų bus labai palankios, nes dauguma ūkininkų tiesiog priversti kuo greičiau realizuoti tokiose šlapiose dirvose augusias bulves. O paskui jau priklausys nuo to, kiek Europa užaugino", - svarsto ji. 

Derlius - mažesnis už vidutinį

Kėdainių rajone Kėdainių seniūnijoje bulves auginantis Saulius Dambrauskas jų šiemet sodino 150 ha. Iš viso ūkininkas su sūnumi Povilu dirba 950 ha žemės.

Ūkininkas sako, kad šiemet bulviakasis labai išskirtinis - mat tuo laiku, kuomet darbai bulvių laukuose jau baigtis turėdavo, dar tik kokie 5 proc. vėlyvųjų veislių bulvių nukasta.

„Derlius bus mažesnis už vidutinį", - įsitikinęs jis. Tačiau, anot S. Dambrausko, tuose laukuose, kurie „dar ežerais nepavirto", bulvės net visai neblogos užaugo. Tik bendrą kiekį labai sumažins tie užmirkę plotai, kurių net ir kasti neapsimoka, nes bulvių gumbai supuvę.

Ūkininkas svarsto, kad tokiom sąlygom, kurios šį rudenį yra, net veislių atsparumas prasmę prarado. Ir tokios veislės kaip bulvių augintojų pamėgta Vineta ar Laura šiemet nebeatlaiko.

Baimindamasis, kad šiemet ir taip pūti labiau linkusios bulvės aruoduose viena nuo kitos užsikrės puviniu, pirmą kartą bandys jas laikyti dėžėse.

Toks kritulių perteklius - stichinė nelaimė

Raimundas Valuckas ūkininkauja Kazlų Rūdos rajone, Antanavo seniūnijoje. Iš 250 ha dirbamos žemės bulvės užima 20 ha plotą. Sako su žemės ūkiu „susigiminiavęs" prieš du dešimtmečius. „Per tą laiką neregėjau tokių prastų metų. Šiemet dar ne tik bulvės beveik nekastos rugsėjo pabaigoje. Pirmą kartą javų nenukūliau", - bėdoja jis.

„Argi čia bulviakasis?" - retoriškai klausia žmogus. Tuo labiau, kad ir nuostoliai akivaizdūs - ūkininkas įsitikinęs, jog trečdalis derliaus jau pražuvo užmirkusiose dirvose.

Bulvių laukuose darbai dar nevyksta visu tempu. R. Valuckas praeitos savaitės pabaigoje apie 10 proc. bulvių buvo nukasęs. Tvirtina, kad kai 100 mm per parą prilyja, tai jau stichinė nelaimė.

„Kad ir taisosi kiek orai, dar turės be lietaus ilgiau pasilaikyti, kad technika įvažiuotų į laukus", - padėties rimtumą pabrėžia jis. Mat ūkininkas neslepia esąs sunerimęs, kad laiko bulviakasiui ne kažin kiek belieka - rudeninės šalnos gali užklupti.

Mėnesio kritulių norma - per dvi paras

Biržų rajono Vabalninko seniūnijos ūkininkas Jonas Manikas pasakoja, jog šį rudenį jo ūkyje bulviakasis vyko lygiai šešias valandas. „Tik dvi dienas po tris valandas orai leido dirbti. Praeitą savaitę kai prilijo, tai paskui savaitę kojos įkelti į dirvą negalėjom. Per dvi paras mėnesio kritulių norma buvo pasiekta. Dirvos atrodo kaip po pavasarinio polaidžio", - ūkininkas guodžiasi, kad jau net naktį nubudęs klausosi, kas už lango dedasi.

Bulvių J. Manikas sodino apie 40 ha. Kol kas nukasė apie 4 ha - taikė kur ant kalniukų, lengvesnėje dirvoje. Mano, kad, jei ir orai leis, su bulviakasiu teks labai skubėti. Mat apie 1000 tonų reiktų nukasti, išdžiovinti, perrinkti ir suvežti - ne juokai.

MŪ inf.