Vilniaus r. Iną ir Vytautą Greckus iš miesto į kaimą ūkininkauti atginė ramybės ir gamtos pajautimo noras. Jiedu įkūrė šeimos ūkį, kuriame auginamos įvairios uogos ir šitakiai.

Šeimos ūkis „Geltoni botai“ Leičių kaime gyvuoja tik ketvirtus metus, bet entuziazmo ir užsidegimo nestokojanti šeima turi daugybę ateities planų, iš kurių artimiausias – įsirengti gamybines patalpas vynuogių vynui, uogienėms, padažams ir kt. gaminti, taip pat gauti licenciją. Tad Tarptautinės šeimos dienos proga – apie šeimos įveiktus sunkumus ir norą eiti į priekį.

„Man patinka, ką darau. Net sunku apibūdinti tą džiaugsmą – įlendi į ūkio veiklą ir tarsi susilieji, tampi kaip vienas: ir žolytės, ir augaliukai – niekada nepavargstu, net ravėjimas man kelia džiaugsmą. Apžiūriu kiekvieną vynmedį.

Turime iš šiltnamį, kuriame auginame tik pomidorus, žalumyninių daržovių, ridikėlių augina anyta, kuri aprūpina tuo visą šeimą“, – linksmai kalba Ina Grecka.

Kol kas šeima gyvena Vilniuje, bet šiuo metu stato namą ir į ūkį nori išsikraustyti visam laikui. Didžiausią ūkio dalį (daugiau kaip 1 ha) užima vynuogynas.

Viskas vienu metu

„Kai ką nors sugalvoji, tai ir žvaigždės, ir mėnulis, ir saulė tau būna palankūs ir ateina savo laiku. Viskas ir prasidėjo nuo kelionių, susidomėjimo, žinojome, kad ir pas mus Lietuvoje žmonės augina vynuoges, tad nusprendėme ir mes tuo užsiimti. Kaip žinome, idėjai įgyvendinti reikia lėšų, tuo metu sužinojome apie paramą jaunojo ūkininko įsikūrimui“, – apie pradžią pasakojo viena iš šeimos ūkio įkūrėjų.

Tuo metu vienas po kito gimė vaikai, Ina išėjo motinystės atostogų ir kertu su vyru nusprendė – idėja subrendo būti įgyvendinta.

Ir Ina, ir Vytautas visiški miestiečiai, iki tol su kaimu neturėję jokio ryšio. Todėl žinių ir patirties trūko. Tačiau nestigo užmojų ir entuziazmo, motinystės atostogos suteikė progą pasimokyti. I. Grecka, diplomuota statybų inžinierė, įstojo į Vilniaus kolegiją studijuoti agroverslo technolgijų.

„Mano tėvai žino, kad visada kažkur mokausi, studijuoju, lankau kursus ir pan. Toks mano gyvenimo būdas. Visi tik atsidūsta: ir vėl... Mama ir anyta į mūsų su vyru idėją pažiūrėjo palankiai, visada pagelbėja ir pažiūri vaikus. Tėvui buvo šioks toks šokas. Jis bandė atkalbėti“, – juokiasi ūkio šeimininkė.

Ina teigia, kad jų sėkmę ir palyginti nesunkią uogų realizaciją iš dalies lemia tai, kad jie yra netoli Vilniaus.

Nors ieškodami sodybos išsikėlė aukščiausius lūkesčius, tačiau vėliau juos gerokai sumažino dėl finansų ir supratę, kad 100 km nuo dabartinės jų gyvenamosios vietos – toli.

Leičių kaime rasta vieta buvo gana apleista, tad darbo įdėjo daug. „Rugpjūtį įsigijome sodybą, rugsėjį išėjau mokytis, spalį sužinojome, kad gavome paramą. Žodžiu, intensyvus 2019 metų laikotarpis“, – juokiasi I. Grecka.

Greckai iš viso turi 5 ha, iš kurių ūkinei veiklai skirti 2 hektarai. Kad užpildytų visą plotą pagal paramos reikalavimus, ėmėsi auginti ir šitakius (valgomuosius dantenius).

„Kadangi studijavau, mano mokslai buvo apie vynuoges, baigiamieji darbai taip pat su tuo susiję. Tai mano aistra, tad teko ieškoti praktikos. Ją atlikau Zyplių dvaro vynuogyne, Šakių rajone. Pamažu atsirado bendraminčių ratas, įstojome į Lietuvos uogų augintojų ir Lietuvos vynuogininkų asociacijas. Būdamas jose taip pat gauni daug žinių, kontaktų, dalijiesi savo patirtimi.

Įšokome į tokį agroverslo traukinį, kai visur viskas mums sėkmingai išsirutuliojo. Visi noriai su mumis dalijosi. Mes visada esami atviri ir dėkingi už kiekvieną patarimą, įžvalgą, pagalbą bei palaikymą“, – sako pašnekovė.

Vynuogynas

Visi vynmedžiai auginami atvirame grunte – lauke. Pasodinta apie 3 500 sodinukų, kurie užima daugiau kaip 1 ha, tad orientuojamasi į vynines, o ne desertines veisles. Ir dabar Greckai savo reikmėms pasigamina produkcijos iš vynuogių, eksperimentuoja. Vienas iš prioritetinių jų tikslų – gauti vyno gamybos / pardavimo licenciją.

Pagrindinės veislės iš Prancūzijos, JAV. Pavyzdžiui, Solaris, Leon Millot, Marechal Foch (atsparios šalčiui), Frontenac (labai fotogeniškas vynmedis, kuris gražus visais metų laikais). Iš viso „Geltonų botų“ ūkyje galima rasti apie 10 skirtingų veislių.

„Matome, kad kai kurias reikėtų keisti, su kai kuriomis daugiau pažaisti. Vis dar bandome. Klaidų pridarėme nemažai, tad iki šiol jas taisome, domimės, tobulėjame kiekvienais metais“, – neslepia Ina.

Iš ūkyje auginamų vynuogių šeima planuoja gaminti vyną

Ji mano, kad pagrindinės klaidos – tai per aukštai, tai per žemai pasodinti sodinukai, kai kur nepagerinta žemė, platoki tarpueiliai, vynuogės toli viena nuo kitos ir pan.

Ina ir vynuogyną dabar planuotų kitaip. Jie abu su vyru inžinieriai, todėl viską pirmiausia nubraižė kompiuterio ekrane pasinaudoję specializuota braižymo programa. Deja, realybėje, ypač jų kalvotoje vietovėje, išryškėjo vietos, kurios galėjo būti kitaip realizuotos.

Šitakiai

Grybai atsirado dėl paramos reikalavimų, tačiau dabar jais džiaugiasi. Iš pradžių trūko žinių, nors daug skaitė užsienio literatūros, tad nusprendė važiuoti į didelį Latvijos šitakių ūkį. Šiemet irgi ketina ten grįžti, kad pasitvirtintų žinias.

„Dabar patys dalijamės informacija apie šių grybų auginimą, rengiame edukacijas. Bet tai atsirado ne iš karto.

Pradžia buvo sunki, kol radome visą įrangą: specialius grąžtus, adapterius ir kt. Buvo ir nemalonių situacijų, kai neatsiuntė įrangos, negrąžino pinigų. Šiuo metu galima visą įrangą supirkti nesunkiai, o tuomet vargome, bet dabar daug žinome ir dalijamės žiniomis“, – optimizmo nestokoja I. Grecka.

Šiuo metu grybai užima apie 1,2 aro. Jiems skirta apie 350 rąstelių. Anot augintojos, su jais nėra labai daug vargo, bet reikia žinoti ir laiku atlikti namų darbus, kad pavyktų gauti derlių.

Šitakiai ūkyje užima 1,2 aro

Per ketverius metus susikūrė klientų ratas. Kai šitakiai pradeda derėti, Ina iš karto siunčia siūlymus ir veža užsakymus. Per kiekvieną grybų derėjimą parduoda iki 80 proc. grybų.

Avietės, gervuogės ir serbentai

Labai skirtingas ūkio reljefas ir ne visur galima auginti vynuoges. Net tame 1 ha plote, anot I. Greckos, yra skaudžių vietų, kur vynuogės pašąla. Tad realiai vynuogynas galėtų užimti maždaug 80 arų.

Kitą ūkio dalį užima juodieji serbentai, gervuogės ir remontantinės avietės.

„Išsirinkome uogas, kurias mėgstame. Labai atsakingai rinkomės veisles, ragavome. Todėl uogos didelės, saldžios, sultingos. Avietės parinktos nelepios, tad taip pat nesukelia didelių sunkumų realizuoti. Žinoma, ir čia padarėme klaidų“, – atvira ūkio šeimininkė.

Vasarą uogas labai mėgsta širšės. Prie jų prisideda ir paukščiai. Šeima kaip apsaugą išbandė tinklus. Išsirinko šiuo metu atrodantį kaip tinkamiausią – statybinį tinklą, nes jo akutės smulkios ir širšės neįskrenda. Praverčia inžinerinis išsilavinimas.

„Jeigu bus šaltesnė vasara, tai vynuogės gali ir nesunokti. Vadinasi, teks toliau ieškoti. Kiekvienais metais vis ką nors išbandome. Kol kas uogų netrūksta – ir patys prisivalgome, nes ne visos realizuojamos: vienas indelis priskinamas užsakymui, kitas – sau, nekondicinių (širšių ir paukščių sugadintų) uogų“, – linksmai pasakoja Ina.

Be vynuogių, Greckai augina ir juodųjų serbentų, aviečių, gervuogių

Berniukams, kurių vienas jau pirmokas, o antrasis lanko parengiamąją grupę, labai patinka ūkyje. Jie svajoja būti ūkininkais, nes labai mėgsta uogas. Vis dėlto kurdami naują gyvenimą Ina ir Vytautas aptarė ir tęstinumo temą.

„Galvojome ir apie ne itin malonią situaciją – kas bus, jei nė vienas iš vaikų nenorės tęsti šios veiklos. Nusprendėme, kadangi vieta labai gera, iki Pilaitės mikrorajono tik 15 min. kelio, vaikai visada galės pasidalyti ūkį ir parduoti. Aišku, būtų labai gaila, bet toks jau tas gyvenimas“, – ramiai kalba Ina Grecka.