Vilnius. Keičiantis klimatui, Lietuvoje vis daugėja invazinių šliužų, kurie daro didelę žalą daržovėms, vaisiams ar dekoratyviniams augalams.

Invaziniai šliužai vis dažniau plinta pievose, soduose ar lysvėse. Pasak Vilniaus universiteto mokslininkės dr. Gritos Skujienės, šliužų dažniausiai pas žmones atsiranda dėl parsivežamo užsikrėsto komposto ir sodinukų.

„Šie kenkėjai gali prilipti prie automobilių ar žmonių neatsargiai padėtų daiktų, o taip dažnas juos pargabena ir į savo ūkį.

Kiek vėliau, šliužus žmonės išplatina to nenorėdami. Pavyzdžiui, sugavę savo sodyboje, juos paleidžia vienoje vietoje už tvoros ar išmeta į konteinerį. Taip jie plinta į visas puses, kur tik randa pavėsingų vietų. Tokiu būdu įvyksta visas platinimo procesas – vienas žmogus atsiveža ir išplatina aplinkiniams kaimynams, giminėms ir pažįstamiems, o tada kiekvienas iš jų jau tampa problemos epicentru ir išplatina kitiems“, – teigia specialistė.

Ekspertė priduria, kad toks šliužų išplitimas gali daryti didelę žalą tiek dekoratyviniams augalams, tiek ir vaismedžiams, daržovėms.

„Dideli šliužų kiekiai naikina įvairius jų pamėgtus augalus. Dažniausiai jų grobiu tampa tie patys augalai, kurie naudojami žmogaus maistui arba aplinkos puošybai. Tačiau natūralioje aplinkoje jie taip pat gali pridaryti daug žalos, nes augalai, kuriais jie maitinasi, gali būti saugomi, reti ar vienetiniai. Todėl dideli šliužų kiekiai gali sunaikinti retas rūšis, kurias žmonės stengiasi išsaugoti.

Kartu derėtų prisiminti, kad šie kenkėjai minta ne tik augalais, bet ir smulkesniais gyvūnais. Tad dėl didelio jų paplitimo Lietuvoje gali išnykti retosmoliuskų rūšys ar net vietiniai šliužai“, – sako mokslininkė.

Šiltėjant klimatui – didesnė grėsmė

G. Skujienė priduria, kad šiltėjantis klimatas gali sukurti geresnes sąlygas šliužams išgyventi žiemos periodu.

„Šiltesnės žiemos gali lemti, kad kenkėjai geriau išgyvens šį laikotarpį ir, prasidėjus pavasariui, jų bus daugiau. Vasarą, jei susidaro optimalios sąlygos, šliužų gali būti net kelios kartos. O mūsų klimato plotmėje, kur nėra problemų dėl maisto, šie kenkėjai gali ir toliau sėkmingai daugintis“, – pažymi ekspertė.

Siekiant tinkamai kovoti su šliužais, tą daryti reikėtų pradėti vos ištirpus sniegui ir tęsti iki pat pirmojo snygio rudenį.

„Kovojant su šiais kenkėjais būtina naudoti kelias priemones iškart: augalų apsaugos produktus (moliuskocidus) šliužų plitimo židiniuose, taip pat gaudykles, jei įmanoma – rinkti. Būtina rinkti ir jų kiaušinėlius, kuriuo reikia sutrinti.

Šliužų naikinimas, randant bent vieną, turi būti nepertraukiamas procesas, todėl rekomenduojama gyvenvietėse skelbti šliužų naikinimo dienas arba savaites, kai kaimynai padeda vieni kitiems susitvarkyti apleistas vietas ir kompostines, kuriuose jie veisiasi. Kiekvieno naikinimo metu turi būti siekiama sunaikinti visą invazinės rūšies populiaciją teritorijoje“, – sako specialistė.

Mokslininkė įvardija kelias pagrindines priežastis, kaip prevenciškai reikėtų apsisaugoti nuo šliužų antplūdžio: „Derėtų vengti vykti pas žmones, parduotuves ar į sodininkų tinklus, kuriuose yra invazinių šliužų.

Jei tenka lankytis tokiose vietose, parsivežami augalai, kompostas, žemės, juos būtina karantinuoti. Tai padaryti gana paprasta: reikia žemę sandarioje patalpoje gerai sudrėkinti ir palaikyti porą parų, pažiūrėti, ar kažkas iš jos neišlįs. Pastebėtus invazinius šliužus vertėtų sunaikinti.

Jei šių kenkėjų yra pas kaimyną, nuo jo reikėtų izoliuotis: naudoti taisyklingai be tarpų suformuotas barjerines priemones su ištepta specialia priemone ar dviem teisingai užklijuotomis varinėmis juostelėmis“, – sako specialistė.

Tobulėjančios priemonės kovai su kenkėjais

Didėjant invazinių kenkėjų skaičiui, būtina protingai pritaikyti įvairias priemones jų kontrolei. Mokslas nuolat ieško saugiausių ir geriausių būdų apsaugoti derlių. Norint į rinką įvesti naują preparatą, kartais prireikia dešimtmečio, per kurį šie produktai išsamiai tiriami ir vertinami, įskaitant ir jų saugumą žmogui, poveikį aplinkai.

„Sukurti ir užregistruoti naudoti skirtus naujus augalų apsaugos produktus užtrunka gana daug laiko dėl atliekamų reikšmingų ir didelių tyrimų bei jų vertinimo trukmės. Dėl šios priežasties, legalios kovos priemonės yra patikrintos ir saugios naudoti žmogui.

Jei produktai perkami iš legalių tiekėjų ir naudojami laikantis naudojimo instrukcijų, tai padės tiek apsisaugoti nuo kenkėjų, tiek užtikrinti, kad užaugintos gėrybės bus saugios naudoti.

Nuo invazinių šliužų yra kuo gintis, lieka tik netingėti ir neauginti problemos“, – teigia „CropLife Lietuva“ vadovė Z. Varanavičienė.