Tauragė. Virginija Mirošničenko ir Jonas Kolosauskas apie savo šeimos pieno ūkio modernizavimą pradėjo svajoti 2018 metais. Šiemet jų svajonės išsipildė – karvės persikėlė į naują robotizuotą fermą.

Praėjusių metų vasarį Virginija, sakydama, kad gana dirbti už dyką, dar jungėsi prie Baltuoju pirmadieniu pavadintos pieno gamintojų akcijos ir pieną išvežė į Vilnių žmonėms išdalyti.

Dabar jos nuotaika kita – darbas naujoje fermoje, kur karves melžia ir šeria robotai, teikia daug daugiau džiaugsmo ir vilties, kad viskas bus daug geriau.  

Žygaičių seniūnijoje ūkininkaujančios šeimos dabar laukia kiti iššūkiai – finansiniai įsipareigojimai. Virginija tikisi juos įveikti, bet dirbti taip, kaip anksčiau, jiedu su Jonu jau nematė prasmės.

Nutarusi modernizuoti ūkį ir gavusi EURI paramą naujos fermos statybai, jauna šeima stabdžių nespaudė – partneriais pasirinko bendrovę „SV technika“ ir karvėms sudarė išskirtines sąlygas. „Mūsų karvės dabar gyvena kaip namie, karališkai“, – šypsojosi V. Mirošničenko, kuriai gyvulių gerovė yra vienas didžiausių prioritetų.

Į laimingų karvių namų atidarymo šventę sugužėjo daugybė ūkininkų ne tik iš Žemaitijos. Kai kas šmaikštavo, kad jų čia buvo gerokai daugiau nei Gyvulininkystės parodoje pakaunėje prieš dvi savaites.

Į laimingų karvių ūkio atidarymą atvykusių ūkininkų neišgąsdino ir lietus

Pasirinko GEA automatines melžimo ir šėrimo sistemas

„Karvės prie naujų namų priprato greičiau nei aš“, – juokėsi Virginija. Tačiau ir jiems su Jonu darbas labai palengvėjo – ūkyje jie dirba tik dviese, darbuotojų nesamdo. Kai reikia, į pagalbą atskuba brolis, sesės.

Virginija ir Jonas viziją, kokio norėtų ūkio, kad jame būtų gera dirbti ir galima uždirbti, susikūrė prieš 6 metus. Nuo tada nuosekliai ir ėjo link tikslo.

Mindaugas Urmonas, vienas iš bendrovės „SV technika“ įkūrėjų teigė, kad svajonę ant popieriaus kartu su ūkininkais pradėjo braižyti 2020 m. – per pandemiją. Per keletą metų svajonė virto realybe. Visą įrangą fermoje sumontavo „SV technika“ inžinieriai.

Virginiją Mirošničenko ir Joną Kolosauską sveikino vienas iš bendrovės „SV technika“ įkūrėjų Mindaugas Urmonas (kairėje) ir gyvulininkystės įrangos pardavimų vadybininkas Laisvūnas Aušra

Naujoji 160 vietų ferma užima daugiau kaip 2 tūkst. m². Virginija ir Jonas naujai fermai pasirinko GEA technologijas – du melžimo robotus R9500 ir autonomiškai dirbantį F4500 šėrimo robotą, kuris yra pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvoje.

Elektra varomas vieno sraigto šėrimo robotas, pats ir pristumiantis pašarus, gali pašerti iki 300 karvių. Ši automatinė sistema leidžia efektyviai ir taupiai naudoti pašarus, mažinti rankų darbą, ir, svarbiausia, padeda saugoti karvių sveikatingumą. Vagonėlis gali pats nuvažiuoti ir į kitą pastatą, pakilti į 10 proc. įkalnę, įveikia 6 proc. šoninį nuolydį ir 5 cm slenkstį.

Autonomiškai dirbantis Dairy Feed F4500 šėrimo robotas Virginijos Mirošničenko ūkyje

Įvairios karvių grupės robotu šeriamos 8–12 kartų per parą. Pašarų vagonėlis tam tikrais intervalais važinėja ištisą parą. Pašarai vieną kartą per parą sukraunami į bunkerius, iš kurių robotas juos pasikrauna ir sumaišo.

Melžimo robotas turi technologiją „Viskas melžiklyje“ (In–Liner Everything), kuri per vieną procedūrą atlieka visus melžimo procesus – stimuliaciją, valymą, pirminį vilgymą, pirmųjų čiurkšlių numelžimą, melžimą ir vilgymą po melžimo.

Naujos kartos sistemų melžimo procesą valdo ir optimizuoja visapusiškas programinės įrangos paketas. Dėl to padidėja melžimų skaičius ir pieno kiekis per dieną, daugiau laiko robotai prieinami karvėms, tad šis robotas gali pamelžti iki 70 karvių per dieną.

Ūkyje sumontuoti du melžimo robotai R9500

Išskirtinės ir Nyderlandų gamintojo „Royal de Boer“ minkštais čiužiniais išklotos guoliavietės ir jų atitvarai – kol kas tokie vieninteliai Baltijos šalyse. Lankstūs ir tvirti atitvarai gali judėti kartu su karvės judesiais, nėra kliūčių, trukdančių karvei keltis ar gulėti, tai užtikrina didelę judėjimo laisvę.

Šių guoliaviečių atitvarai – kol kas tokie vieninteliai Baltijos šalyse

Į ateitį žvelgia su dideliu optimizmu

Virginija labai dėkojo savo mamai Birutei, kuri paskatino grįžti iš miesto 2017 m., perimti ūkį ir tęsti šeimos tradiciją. Tik jaunai šeimai norėjosi pažangesnio ūkio, kad gyvenimas nebūtų vien tik darbas fermoje. „Ir sveikata brangesnė už bet kokias investicijas. Nežinau, kada jos atsipirks ir ar apskritai atsipirks, bet kitaip dirbti nebūtų prasmės“, – sakė Virginija.

Tokiam projektui jiedu su Jonu pasiryžo tik todėl, kad gavo ES paramą. Tiesa, iš pradžių jauniems ūkininkams buvo numatytas 70 proc. paramos intensyvumas, tačiau, Virginijos teigimu, infliacija sumažino paramą iki 50 proc. ir tai labai apsunkino visą projekto vykdymą.

„Teko spręsti „arba–arba“. Pasirinkome statybas ir kol kas labai nesigailime“, – sakė Virginija.

Virginija ir Jonas nesigaili, pasiryžę investuoti į ūkį ir ūkininkauti šiuolaikiškai

Šiuo metu yra 79 melžiamos karvės, o su prieaugliu – apie 160 gyvulių. Ūkininkai daug dėmesio skiria genetikai, bandoje dominuoja holšteinų veislės karvės. Bandą jie didina tik iš savo gyvulių, sėklina beveik visas piendaves su seksuota moteriškos lyties holšteinų sperma.

Dabar labiausiai reikia didesnės pieno supirkimo kainos. Šiuo metu gaunama kaina dar yra gerokai per maža, Virginija ją netgi įvardijo žodžiu „tragedija“. Vis dėlto ji optimizmo nestokoja ir tiki, kad modernus pieno ūkis ne tik leis lengviau dirbti, bet ir pagerins ekonominius ūkio rezultatus. Pusė ūkio pajamų šiuo metu dengia paskolas, o visa kita skirta apyvartinėms ūkio lėšoms.

Naujoji 160 vietų ferma užima daugiau kaip 2 tūkst. m²

Dar vienas ūkininkų lūkestis – su technologijų pagalba padidinti primilžį. Pasak Virginijos, norėtųsi iš karvės artimiausiu vidutiniškai gauti mažiausiai po 30 l pieno per dieną, o tikslas – 40 litrų. Tik dar teks peržiūrėti pašarų bazę, kad, išnaudojant ir visas šėrimo roboto galimybes, būtų gaunami maksimalūs produktyvumo rezultatai.

„Manau, pinigų užsidirbsime. Reikia tik įsivažiuoti, užpildyti fermą ir tikėtis normalių pieno kainų“, – šypsojosi Virginija, skubėdama pas besiveršiuojančią karvę.