Kėdainiai. Jau trisdešimt metų Vilainių seniūnijoje ūkininkaujantis Jonas Misevičius (nuotr.) valdo kiek didesnį nei 600 hektarų ūkį. Patyrusio ūkininko laukai visada atrodo puikiai ir derliaus jis sulaukia gero, tačiau juo nuolat tenka dalytis su nekviestais svečiais – stumbrais. 

„Stumbrai grėsmę kelia ne tik mano ūkiui, bet ir kitiems netoliese ūkininkaujantiems kolegoms. Stumbrų daroma žala mus slegia daugiau kaip dešimtmetį, tai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Ir nors stumbrų padaryta žala yra atlyginama, tačiau tiek aš, tiek kiti kolegos į komisiją kreipiamės dėl didesnių nuostolių kompensavimo. Tačiau neretai tiesiog gaila laiko prašymams rašyti ir komisijoms priiminėti, ypač jei tenka skubėti doroti derlių“, – sako J. Misevičius. 

Ūkyje auginami žieminiai ir vasariniai kviečiai, žieminiai rapsai, žirniai – stumbrai niokoja visus vienodai. Štai rapsų laukuose visai neseniai apsilankė speciali komisija ir įsitikino, kad žalos stumbrai tikrai padarė: preliminariai maždaug 10 proc. plote iš 67 hektarų dydžio lauko rapsai sunaikinti šimtu procentų. 

Dabar lieka laukti komisijos išvadų ir sprendimų, kiek bus atlyginta. Tačiau, ūkininko teigimu, žalos apskaičiavimo metodika nėra labai gera ir tiksliai nustatyti stumbrų padarytus nuostolius gana sudėtinga. 

Stumbrų prieaugis viršija mirtingumą

Pasak J. Misevičiaus, kuris jau aštuntus metus laisvalaikį leidžia medžiodamas, į ūkininkų laukus užsuka ir elniai, danieliai, stirnos, šernai, tačiau tik stumbrų žala yra tokia didžiulė. 

„Manoma, kad dabar laisvėje gyvena apie 300 stumbrų. Specialistai teigia, kad Panevėžio – Kėdainių rajonuose ganosi viena didesnė maždaug 90 stumbrų banda ir keli būriai po 10–15 žvėrių. Tad įsivaizduokite, kas lieka iš lauko, kai juo praeina bemaž šimto galiūnų banda“, – pasakoja ūkininkas. 

Jis priduria, kad stumbrai turi puikią atmintį. Radę maisto, jie į tą vietą grįžta ne kartą. Stumbrų maitinimasis priklauso nuo sezono. Jų pats didžiausiais skanėstas yra cukriniai runkeliai, tačiau žvėrys neaplenkia ir rapsų, kviečių, žirnių laukų. 

Ūkininkas baiminasi, kad stumbrai gali sunaikinti baigiančius bręsti javus

„Jau nekalbu, ką jie išdarinėja su daržovėmis... Šiaip pamatyti, kas nutikę laukuose, gana sudėtinga. Juk žvėrys ateina nuo miško, paėda ir grįžta. Gerai, kad dabar laukų apžvalgai galime pasitelkti dronus. Jų pagalba labai praverčia stebėjimui, kas kur vyksta. Stumbrai dauginasi itin sparčiai. Jų natūralus prieaugis viršija mirtingumą. Tad reikia labai rimtų sprendimų, kaip gelbėti ūkius nuo stumbrų daromos žalos, o gamtos mylėtojai, deja, to nesupranta“, – sako J. Misevičius. 

Dabartiniai sprendimai ūkininkų neguodžia

Prieš kelerius metus lyg ir imtasi tam tikrų veiksmų, tačiau jie apčiuopiamų rezultatų kol kas nedavė. Žemaitijoje stumbrams pastatytas aptvaras, bet J. Misevičiaus teigimu, jis dar negirdėjo, kad į jį būtų išvežti laisvėje gyvenantys stumbrai. 

Priežastis paprasta – sugauti ir transportuoti stumbrus labai sudėtinga. „Vien pervežimas mūsų neišgelbės. Jau ne kartą kalbėjome ir tarpusavyje, ir su specialistais, kad tikslinga būtų reguliuoti stumbrų bandos dydį ir medžioti juos. Dabar lyg ir yra galimybė tai daryti, tačiau tam nesiryžta nė vienas medžiotojas. Leidžiama medžioti senus, paliegusius stumbrus, bet kaip tai pastebėti ir įrodyti? Gal mums pasirodytų, kad žvėris tinkamas medžioklei, o kokiam gamtos mylėtojui tai bus sveikas gyvūnas. Vyrai bijo ir nesiryžta stumbrų medžioklei, tad šiandien ir turime praktiškai nevaldomą situaciją“, – tvirtina nuolat nuo stumbrų kenčiantis ūkininkas. 

Anot jo, daugiausia žalos stumbrai padaro vėlyvą rudenį ir ankstyvą pavasarį, kada laukuose drėgna ir tokių galingų žvėrių apsilankymas laukuose praktiškai 100 proc. sunaikina augalus. Bėdų būna ir vasarą, kai stumbrai užsuka į jau sunokusių rapsų laukus. Tada jie rapsus nukulia tarsi našiausias kombainas ir derliaus kaip nebūta.

Kita išeitis saugantis nuo stumbrų – tvorų tvėrimas. „Dabar su kolegomis juokaujame, kad mums reikia tvertis nuo stumbrų, kaip Lietuvai - nuo iš Baltarusijos plūstančių nelegalių migrantų. Yra kolegų, kurie mažesnius laukus jau apsitvėrė ir dabar nebesibaimina, kad sunkus darbas nueis per niek. Aš pats kalbinu kolegas, su kuriais turime besiribojančių laukų pamiškėse, ir jau kitąmet greičiausiai statysime tvoras. Buvome gavę pasiūlymų žvėris baidyti garso patrankomis, bet jos nepadeda, tuo pats įsitikinau“, – sakė J. Misevičius. 

Medžiotojai, stengdamiesi padėti ūkininkams, miškuose yra įrengę ne vieną šėryklą, tačiau žvėrių šėrimas tik minimaliai juos sustabdo nuo maisto paieškų ūkininkų laukuose. 

Žala įvertinta dešimtimis tūkstančių eurų

Kad situacija Kėdainių rajone sudėtinga, atskleidžia ir statistika. Pasak Kėdainių rajono Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjos Ievos Lukošienės, pažeidžiamiausios vietovės Kėdainių rajone yra Vilainių, Truskavos ir Pelėdnagių seniūnijos. 

„Ūkininkai kreipiasi dėl stumbrų padarytos žalos atlyginimo. Šiais metais Komisija jau yra gavusi 15 prašymų dėl žalos įvertinimo, iš jų 8 dėl stumbrų. 2020 m. Komisija gavo 32 prašymus, iš jų 21 dėl stumbrų padarytos žalos įvertinimo. 2020 m. stumbrų padarytos žalos suma sudarė 43 354 Eur, 2019 m. – 78 802 Eur, 2018 m. – 78 924 eurų“, – sakė I. Lukošienė. 

MŪ inf.