Basf A1 2024 09 10 Basf m1 2024 09 06
Ūkis
Ūkininko kelias atrodė aiškus savaime Žurnalo istorija

Kėdainių r. Mantas Vaitelis, atėjus laikui ūkininkauti savarankiškai, tvirtai žinojo, kad pasirinks veislininkystę. Dabar jo ekologinis ūkis – tarp Lietuvos elitinių limuzinų veislės ūkių.

Šie metai pagal parduotus veislinius gyvulius ūkininkui buvo rekordiniai. Tam prireikė daugiau kaip 15 metų darbo – mėsinės galvijininkystės sektoriuje niekas greitai nevyksta.

Mantas buvo 13-metis paauglys, kai jo tėvas Feliksas Vaitelis, vienas iš mėsinės gyvulininkystės Lietuvoje pradininkų, atsivežė mėsinių galvijų. Būdamas penkiolikos Mantas pats kūrė ir pildė kilmės pažymėjimus – surašydavo visus žinomus gyvulio duomenis ir veždavo veislininkystės inspektoriui, nes dar nebuvo įkurta asociacija. Tai buvo įdomu, todėl ūkininko kelias jam atrodė savaime aiškus.

Bioversija m7 2024 09 18

Ūkininkauti pradėjo dar studijuodamas LSMU Veterinarijos akademijoje gyvulininkystės technologijų studijų programą. Laikas nebuvo lengvas – reikėjo ir savo ūkį kurti, ir tėvams padėti. 

Kai Feliksas Vaitelis nutarė trauktis iš gamybos, ūkį pardavė sūnums, Manto žodžiais, palankiomis sąlygomis. Mantas ėmėsi veislininkystės, o jo brolis Donatas pradėjo plėtoti gamybinį ūkį.

Limuzinus augina pusiau intensyviai

M. Vaitelis mišriame ekologiniame ūkyje augina javus ir grynaveislius limuzinus. Gyvulių skaičius ūkyje svyruoja nuo 220 iki 300, daugiausia jų laikoma žiemą, kai atvedami jaunikliai, o aktyvus gyvulių pardavimo sezonas dar neprasidėjęs.

Nors limuzinai yra intensyviai auginama veislė, Mantas taiko vidutinio intensyvumo šėrimą. Atjunkytiems buliukams koncentruotųjų pašarų duoda iki pat jų realizavimo. Telyčios koncentratų gauna pirmus tris mėnesius po nujunkymo, kad nepatirtų didelio streso. Vėliau jos auginamos gana ekstensyviai, tik su labai aukštos kokybės žoliniais pašarais. Kergiamos ne anksčiau kaip 24 mėnesių, todėl turi pakankamai laiko užaugti ir subręsti.

Gyvuliai ganykloje nuolat papildomai šeriami šienainiu, nes ganosi mažesniuose  plotuose, be to, ūkininkas nori, kad galvijai galėtų pasirinkti įvairesnių pašarų.

Buliukų, šeriamų žoliniais pašarais iki soties ir koncentratais (100 kg kūno masės – 1 kg koncentratų), vidutinis paros priesvoris siekia 1,3 kg. „Siekiau būtent tokio vidurkio – ne per daug investuojant tai geras rezultatas. Nupenėti veislinių gyvulių neturiu tikslo“, – savo viziją dėsto Mantas.

Žiemai gamina tik šienainį. „Šienainį pagaminti paprasčiau, nors brangiau. O paruošti tikrai gerą žalią šieną yra menas – nesiimu to, nes bet kaip daryti nenoriu“, – tvirtina ūkininkas.

Bandos pagrindas – prancūziška genetika

Geriausius gyvulius M. Vaitelis palieka veislei, kitus parduoda produkcijai. Net telyčių nepalieka, jeigu jos nėra labai aukštos veislinės vertės.

Bandos pagrindą sudaro prancūziška genetika – reproduktorius perka Lano kontrolinio auginimo stoties aukcione. Ir spermą atsisiunčia iš Prancūzijos – dalis karvių ir telyčių yra dirbtinai sėklinamos. 

Veislinis darbas augintojui įdomus, jis pritaria minčiai, kad tai tam tikra prasme menas – uždėjai truputį vienos, truputį kitos genetikos tarsi spalvų ant drobės ir žiūri, kas išeis. Tik pamatysi tai negreitai. 

Šiemet ūkininkas pardavė 18 veislinių buliukų, kurie gerins kitų ūkių bandas. Tai – rekordinis kiekis. „Bet pirmiausia skaičiuoju, kiek parduodu gyvulių produkcijai, nes tai yra didesni kiekiai“, – pastebi Mantas.

Didžiąją dalį telyčių pasilieka, jo tikslas, kad 100 karvių bandoje augtų 25 telyčios kitų metų pakaitai. Jeigu tiek neprireiktų, veršingas telyčias galėtų parduoti, nes jos paklausios.

Manto veislinio ūkio vizija tokia – iš 50 buliukų 10 geriausių turi būti skirta veislei, o visi kiti – produkcijai. Telyčių maždaug 20 proc. turi būti produkcijai, o likusias reikia palikti veislei, veršeliams atvesti. „Čia prasideda veislininkystė – kai bandoje palieki tik pačius geriausius gyvulius, kai vykdai atranką ir paranką. Kasmet į bandą turi ateiti 20–25 proc. naujų gyvulių“, – dalijasi mintimis veisėjas.

M. Vaitelio nuomone, norint, kad veislininkystė Lietuvoje sparčiau eitų į priekį, ji turi rūpėti patiems ūkininkams, jie turi norėti užauginti gerą gyvulį, kad gautų daugiau produkcijos ir geresnę kainą.

Šaltinis: žurnalas „Mano ūkis“
Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas -  23 06 14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartines žemės ūkio paskolų palūkanas?
Visos apklausos