Rokiškis. Dvidešimt penkerių Simonas Lasys mišrų ūkį Pašilės kaime įregistravo prieš metus. Jaunojo ūkininko įsitikinimu, tuštėjančiame regione ūkininkavimas vienintelė perspektyvi pajamas užtikrinanti veikla.

„Regionai miršta, žmonių mažėja. Kokį verslą gali pradėti Rokiškyje, kokį produktą gaminti, jei nėra žmonių prekei ar paslaugai pirkti. Vienintelė perspektyva - žemės ūkis, nepaisant gamtos išdaigų, vis vien kažkiek uždirbsi, nes produktą augini ne vietinei rinkai", - S. Lasys paaiškina, kodėl nusprendė ūkininkauti. Ir patikina, kad minčių apie emigraciją niekada neturėjęs. Rokiškyje gyvenantis Simonas vasaras leisdavo kaime pas ūkiškai gyvenančius senelius, ten ir prasidėjo jo pirmoji pažintis su žemės ūkiu, vėliau paskatinusi Rokiškio technologijos, verslo ir žemės ūkio mokykloje įgyti žemės ūkio ir verslo darbininko profesiją.

„Kokį verslą gali pradėti Rokiškyje, kokį produktą gaminti, jei nėra žmonių prekei ar paslaugai pirkti. Vienintelė perspektyva - žemės ūkis, nepaisant gamtos išdaigų, vis vien kažkiek uždirbsi, nes produktą augini ne vietinei rinkai", - įsitikinęs jaunasis ūkininkas Simonas Lasys

Ieškodamas sau tinkamos veiklos, jaunuolis apsvarstė ne vieną galimybę, tarp kurių - ir šinšilų auginimas. Tačiau net nepradėjęs atsisakė šio sumanymo, nes, jo žodžiais, viskas per daug gerai, kad būtų tiesa. Pabandė vynuogines sraiges auginti, bet suprato, kad šis verslas ne jam. „Investicija nemaža ir daug priežiūros joms reikia, o supirkėjai vis tiek pirmenybę teikia natūraliai užaugusioms sraigėms, kurių kiautai stipresni ir jas lengviau apdirbti. Vieną sezoną pažaidžiau ir supratau, kad šis verslas veikia piramidės principu", - pasakoja Simonas, auginęs 4 voljerus sraigių.

Šiuo metu jaunojo ūkininko ūkis - apie 27 ha dirbamos žemės ir 50 danielių, besiganančių 5 ha aptvare, banda. Pasak Simono, tokio tipo mišrus ūkis ir jo kūrimas - didžiulė ir gana negreitai atsiperkanti investicija, tačiau auginti mūsų ūkiuose įprastų gyvulių, sako, nei noro, nei sąlygų neturėjęs. Jo skaičiavimais, aptvaro įrengimas ir danielių įsigijimas (pradėjo nuo 24 vaikingų patelių ir dviejų patinų) atsiėjo 22 tūkst. eurų. „Esu aistringas medžiotojas, tad danielių auginimas man buvo priimtiniausias", - šypsosi ūkininkas, neslėpdamas, kad galimybė pasinaudoti ES parama taip pat buvo aktuali.

Penkių hektarų aptvare ganosi 50 danielių

Parengęs projektą jaunojo ūkininko įsikūrimo paramai gauti, šiemet S. Lasys gavo pusę paramos sumos. Pridėjęs iš banko pasiskolintus pinigus įsigijo naują Zetor traktorių su frontaliniu krautuvu. Kitąmet bus pervesta likusi paramos suma, gavęs ją pirmiausia planuoja su banku atsiskaityti. „Pradėjus savarankišką veiklą nuo nulio, sunkiausia tai, kad visko reikia, o jokių pajamų iš ūkio neturi, tavęs niekas nežino, bankai atsargiai žiūri, norint gauti paskolą, laiduotojų reikia", - su kokiais sunkumais susidūrė pasakoja ūkininkas.

Kartu su parama prisiimti ir įsipareigojimai penkeriems metams, pagal kuriuos 40 proc. pajamų ūkis turi gauti iš gyvulininkystės ir 60 proc. - iš augalininkystės. Tad jau šiemet jis pajamų turi gauti ne tik iš kviečių ir grikių, kuriais buvo užsėti jo laukai, bet ir iš danielių - planuoja parduoti 18 jauniklių. „Pati banda mažai padidės, o ir pajamos nebus didelės, nes jauniklių pardavimo kaina gerokai mažesnė nei patelių. Mažiausiai penkerių metų prireikės, kol galėsiu vieną kitą suaugusią patelę parduoti ir gauti visai kitokias pajamas", - aiškina S. Lasys, pabrėždamas, kad per tą laiką teks nemažai pasimokyti šio netradicinio verslo subtilybių.

Jaunasis ūkininkas sako, kad įsipareigojimai ir yra pagrindinis trukdis plėtrai, savotiški rėmai. Nors dirbamos žemės plotus galėtų plėsti, nes aplink yra laisvos tiek parduodamos, tiek nuomojamos žemės, tačiau tolygiai reikėtų didinti ir danielių bandą - pirkti vaikingas pateles brangu, o natūraliam bandos padidėjimui reikia laiko.

Neturėdamas savo technikos, žemei dirbti, javams pasėti ir iškulti, taip pat šienui ritiniuose paruošti samdo vietinius ūkininkus. Pasak jo, tai kol kas naudingiau ir ekonomiškiau nei investuoti į savo technikos įsigijimą, juolab kad jis nesikrato minties vėliau plėsti augalininkystės ūkį - tada ir technikos našesnės reikės. Artimiausiu metu planuoja Simonas įsigyti plūgą, kad galėtų pats savo laukus apsiarti. Reikėtų ir kultivatoriaus, sėjamosios, purkštuvo, tačiau, kaip pats sako, visos reikiamos technikos pradedančiam ūkininkui įsigyti neįmanoma, be to, dirbant tik tiek žemės, ir jos atsiperkamumas menkas.

Naujai iškeptam ūkininkui iššūkiu šiemet tapo javapjūtė - dar rugsėjo pradžioje 21 ha vasarinių kviečių laukuose tebuvo, nes liepą prasidėję lietūs vis nesiliovė. „Iš savo pusės gali padaryti viską, bet jei orai kaip šiemet, nieko nepakeisti, džiaugsiuosi, jei be nuostolių išeisiu, o pajamų, kiek numatyta, turėčiau gausiu", - viliasi ir ūpo neprarasti stengiasi jaunasis ūkininkas. Kitąmet, be kviečių ir grikių, planuoja sėti dar ir šiek tiek avižų - kad turėtų kuo savo augintinius žiemą šerti.

„Kol kas danielius auginu dėl grožio ir savo malonumo, o ateityje bus matyti kur link viskas pakryps. Nors mūsų žemės nėra našios, vis dėlto perspektyvą matau augalininkystėje", - sako ūkininkauti pradedantis ir drąsiai iššūkius priimantis jaunasis Rokiškio r. ūkininkas.

MŪ inf.