Pasvalio r. Profesionalus lenktynininkas, sumanus verslininkas, sėkmingas ūkininkas – taip galima apibūdinti Rytį Rutkauską.

„Ūkininkavimas yra matematika, kur būtina viską skaičiuoti. Jei tau sunkiai sekasi, vadinasi, matematikos tu nenaudoji“, – įsitikinęs pasvalietis.

Rytis prizininku ne kartą yra tapęs įvairaus lygio ralio kroso varžybose Lietuvoje, kitose Baltijos šalyje, Lenkijoje, Olandijoje – tai liudija gausi taurių ir medalių kolekcija, kurioje dera ir kelių konkursų „Metų ūkis“ apdovanojimai.

Į žemės ūkį atėjo iš verslo

Dar studijuodamas mechaniką Joniškėlio žemės ūkio mokykloje, Rytis Rutkauskas sumanė verslauti – vežė įvairias prekes iš Kyjivo ir prekiavo jomis Lietuvoje (dėl to ir mokslų nebaigė). Vėliau išbandė naudotų automobilių verslą, kol galiausiai aukso gyslą rado žemės ūkio technikos prekybos srityje: vežė į Lietuvą traktorius, priekabas, sėjamąsias iš Rusijos, Baltarusijos, techniką sutvarkydavo ir parduodavo. 

Vienu tokiu sutvarkytu ir parduoti paruoštu traktoriumi jis sugalvojo nuosavą žemę išdirbti ir kviečius pasėti (buvo įsigijęs apie 10 ha). „Tais metais subrendo stulbinantis derlius ir grūdų supirkimo kainos buvo kaip niekad didelės – po 740 litų už toną mokėjo. Tai užkabino, todėl puolėme ieškoti žemės nuomotis“, – ūkininkavimo pradžią prisimena pašnekovas.

Taip 1998 m. buvo įregistruotas ūkis žmonos Ingos vardu, 2002 m. ūkininku tapo ir pats Rytis. Juokiasi, kad, atsiraitojęs rankoves, šoko į aukso puodą, bet auksas vėliau ištirpo, nes ir gana prastų metų pasitaikė, o grūdų supirkimo kainos iki 300 Lt nusirito.

„Buvo metų, kai trąšos ir grūdai vienodai kainavo, pavasariai sausi užėjo, viskas išdžiūvo, visi vasariniai nunyko. Nepaisant to, nepasidavėme, visko nemetėme ir pamažu atsigavome. O vėliau paramos prasidėjo“, – pasakoja ūkininkas. Siekiant pasinaudoti parama, įregistravo trečią ūkį dukros Redos vardu.

Šiuo metu bendrai Rutkauskai dirba apie 700 ha, iš jų daugiau kaip 200 ha sudaro nuosava žemė. Bendrai trys ūkiai įgyvendino apie dešimt ES finansuojamų projektų. 

Technikos parkas didelis ir įvairus

Pradėjęs ūkininkauti su parduoti paruoštu Belarus traktoriumi, nusipirko kombainą ir daugiau rusiškos technikos, prisipirko pajų, už kuriuos pastatų įsigijo. Pirmųjų ūkininkavimo metų prabangiu ūkio pirkiniu Rytis vadina naudotą prancūzišką 24 m darbinio pločio purkštuvą, kuriam pakeitė sugedusį siurblį, slėgio daviklius pakoregavo.

Pirmas su parama įsigytas pirkinys buvo naujas belarusas. „Sumokėjome gal 54 tūkst. litų, iš jų 40 proc. kompensavo. Aplinkiniai tada galvas kraipė, nes už tokią sumą buvo galima ir naują namą įsigyti“, – sako R. Rutkauskas, vėliau su parama įsigijęs 225 AG Case IH Magnum traktorių, kurio galią iki 310 AG padidino, 4 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamąją.

Pirmųjų su parama įsigytų mašinų ūkyje nelikę, tačiau technikos parkas gana didelis ir įvairus, pasak ūkininko, tikra mišrainė. „Susideri – nuperki, jei kaina netinka, ieškai kito tiekėjo. Kai kainų skirtumai didžiuliai, verta techniką paįvairinti. Vienais metais ir aš, ir žmona į projektus ėjome, tad rinkdamiesi kitų gamintojų techniką, nei lig tol turėjome, bendrai apie 100 tūkst. eurų sutaupėme“, – technikos pasirinkimo kriterijus išskiria ūkininkas, mėgstantis skaičiuoti ir derėtis.

Rutkauskų ūkyje dirba 4 nuolatiniai darbštūs ir nagingi darbuotojai, o darbymečiu į pagalbą atskuba abi dukros – kineziterapeutė Reda su vyru ir manikiūrininkė Meida – ir net pagrandukas Gedas.

Svarbi investicija – grūdų džiovykla

Po kelerių ūkininkavimo metų skaičiuoti mėgstantis R. Rutkauskas suprato, kad pirmiausia reikia investuoti į grūdų džiovyklą. „Jau 2008 m. mes džiovyklą turėjome. Ūkininkavimas – verslas, kur turi skaičiuoti. O supirkėjai daug atskaito už grūdų džiovinimą ir valymą. Be to, išvalytus smulkius grūdus taip pat galima panaudoti: vištoms lesinti, kiaulėms šerti, medžiotojams padovanoti, kurie mainais mėsytės, dešryčių atveža“, – nuosavos džiovyklos privalumus vardija ūkininkas.

Įsigijo italų gamintojos „Agrimec“ džiovyklą, kurią ilgainiui su darbuotojais perdarė, pritaikydami prie ūkio poreikių ir infrastruktūros.

Didžiąją dalį (apie 60 proc.) Rutkauskų dirbamų naudmenų užima žieminiai kviečiai, nes molinguose dirvožemiuose jie geriausiai auga ir dera – paprastai byra nuo 8 iki 11,5 t/ha. Likusiuose plotuose sėja žieminius rapsus, ankštines kultūras (žirnius, pupas).

Anksčiau augino dar salyklinių ir pašarinių miežių, kurių šiemet nesėjo, nes stipriai nukrito supirkimo kainos. Dirvožemiui gerinti ir humuso kiekiui didinti augina tarpinius pasėlius, naudoja biologinius preparatus, tręšia srutomis, mėšlu ir biomase, kurią įsigyja iš netoliese veikiančios biodujų gamyklos.

Nemažai metų taiko minimalaus dirbimo technologiją, tačiau ir plūgų neatsisako. „Ūkininkaudamas ant Pasvalio molio, plūgų tikrai negali atsisakyti. Su moliu reikia susidraugauti, nors jis kaskart verčia galvoti ir ieškoti naujų sprendimų, atsižvelgiant į konkrečią situaciją“, – iš patirties žino R. Rutkauskas. 

Jo skaičiavimais, nuo žemės dirbimo ir derliai labai priklauso: skustoje dirvoje pasėtų pupų paprastai byra apie 2,5 t/ha, artoje – 4,5 t/ha. Dar viena pupų gero derliaus sąlyga – pasėti kuo anksčiau.

Visą straipsnį rasite rugpjūčio mėn. žurnale „Mano ūkis“.