Ageniškis (Biržų r.). Tadas Micikevičius ūkininkauti pradėjo prieš keliolika metų, tačiau  dar ir dabar ūkį įvardija kaip besikuriantį, nes reikia daug investuoti, ypač trūksta gamybinių patalpų. Tačiau jaunas žemdirbys rankų nenuleidžia.

Ageniškio apylinkėse žemės nelabai derlingos, našumo vidurkis siekia apie 36 balus.

Paklaustas, kokius derlius pavyksta užauginti lengvose žemėse, Tadas pajuokauja: „Pasvaliečiai ar kiti giriasi iš hektaro gavę 10 t kviečių, aš irgi tiek gaunu, tik iš 2 hektarų.“

Ūkio žieminių kviečių, kvietrugių derlius vidutiniškai sudaro 5 t/ha. Žieminių rapsų derlingumas paprastai siekia apie 3 t/ha, nors pasitaiko metų, kai tenkinasi vos 2 t/ha. Vasarinių javų derlius – iki 4 t/ha.

Šiuo metu augina žieminius kviečius, kvietrugius, rapsus, vasarinius miežius, grikius, žirnius.

Azotą sulaikyti mėgina posėliniais augalais

Ūkininkas sako, kad jo dirvose vienai tonai kviečių užauginti reikia maždaug 30 kg azoto veikliosios medžiagos.

„Taip ir skaičiuoju: kiek azoto, kalio ir fosforo reikia skirti hektarui pagal pageidaujamą derlių. Paprastai planuoju derlingumą maždaug 4 t/ha. Jeigu suprantu, kad esamų trąšų kainų derlius nepadengs, tenka mažinti dalį išlaidų. Labai nualinti žemių negaliu, nes ateityje nieko iš jų negaučiau. Stengiuosi palaikyti nemažėjantį dirvožemių našumo lygį“, – patirtimi dalijasi T. Micikevičius.

Nukūlęs pagrindinius javus, ūkininkas sėja posėlinius augalus. Jeigu kviečiai ar kiti javai atsėliuojami, kaip posėlis auginami ankštiniai augalai.

Praėjusią vasarą po vasarinių miežių ūkininkas viename lauke kaip posėlį pasėjo grikių ir žirnių mišinį, nes grikiai vertingi dėl to, jog iš gilesnių dirvožemių sluoksnių į viršų pakelia ir atpalaiduoja fosforą, o žirniai kaupia azotą.

Mišinį augintojas paliko per žiemą, aišku, augalai nušalo. Beje, žiemą tame lauke nuolat maitinosi miško žvėrys. „Dviguba nauda: ir žvėrys sotūs, ir dirva gal bus praturtinta“, – juokauja ūkininkas. 

Kaip posėlinius augalus jis dar mėgina auginti ir avižas, garstyčias, ridikus. Stebi, kurie geriau pasiteisins, duos daugiau naudos dirvai. Geriausio varianto vis dar ieško.

Mažina sėklų normas

T. Micikevičius stengiasi mažinti augalų sėklų normas, kad pasėliai nebūtų pernelyg tankūs, nes tuomet augalai konkuruos vieni su kitais dėl maisto medžiagų (lengvose žemėse jų pertekliaus nėra), negalės išnaudoti derlingumo potencialo.  

Pavyzdžiui, žieminių kviečių sėjama nuo 3,5 iki 4 mln. sėklų hektare, dar atsižvelgiama ir į sėjos laiką. Pasak augintojo, jos pasiteisina, nes užaugusios varpos suformuoja stambesnius grūdus.

„Lengvos žemės labai greitai išdžiūsta, ypač pavasarį, jeigu ilgai neiškrinta kritulių. Todėl auginu kuo daugiau žieminių augalų, nes jie pavasarį greičiau vystosi ir mažiau nukenčia nuo sausrų“, – sako biržietis.

Todėl pernai rudenį pasėta 150 ha žieminių javų ir rapsų. Jeigu augalai sėkmingai peržiemos, pavasario sėjai liks tik 50 hektarų.

Pavasarį planuoja auginti žirnius, miežius, grikius. T. Micikevičius daug dėmesio skiria sėklų kokybei, stengiasi palaikyti aukštą reprodukciją, todėl kasmet dalį sėklinės medžiagos atnaujina – perka sertifikuotų sėklų.

T. Micikevičius sako, kad jo žemėse pasiteisina ir kai kurios senos lietuviškos javų veislės. Pavyzdžiui, vis dar augina lietuviškus ankstyvus kviečius Ada.

„Durpynuose, kitose lengvose žemėse savo derlingumu ji nenusileidžia naujesnėms veislėms. Kiek ūkis įsteigtas, tiek ta veislė pas mus gyvuoja“, – pastebi biržietis.