Širvintos. Musninkuose ūkininkaujantis Aurimas Inčiūra yra įsitikinęs, kad ateityje žmonės vis mažiau norės sunkiai fiziškai dirbti, todėl populiarės technologinės inovacijos. Pavyzdžiui, grūdų kokybės stebėsenos įranga, kurią pats ūkininkas sukūrė ir gamina.

„Ūkininkaudami ne kartą susidūrėme su problema, kai laikomi grūdai užkaista. Labai svarbu tai laiku pastebėti, o tą padaryti galima labai paprastai – naudojant grūdų temperatūros stebėjimo sistemą“, – sako A. Inčiūra. 

Panašus metodas sandėliuose buvo naudojamas dar sovietiniais laikais: į saugomus grūdus būdavo subedami metaliniai strypai, kurie laikomi per naktį, o ryte ištraukiama ir palietus nustatoma, ar metalas šiltas. Jei taip, vadinasi, grūdai kaista ir būtina imtis veiksmų. 

Grūdų temperatūra itin smarkiai svyruoja pirmomis savaitėmis po nukūlimo, kol jie dar švieži. Būna, kad rapsai per naktį užkaista iki 50 °C. „Turėjome kartą tokią košmarišką naktį: nepamatavome rapsų temperatūros porą dienų ir staiga vėlai vakare pamatėme, kad masė užkaito. Iki ryto kasėme į gabalus sušokusius rapsus į kitą aruodą, aktyviai ventiliavome“, – su siaubu prisimena Aurimas. 

Nuolatinis grūdų stebėjimas yra nuobodus ir varginantis darbas, tad ūkininkas pradėjo galvoti, kaip automatizuoti ą procesą. Vietoje paprastos armatūros, naudotos senais laikais sandėliuojamų grūdų temperatūrai stebėti, jis sukonstravo dailų metalinį strypą su ekranėliu – jau geriau, bet vis tiek reikia fiziškai nueiti pažiūrėti, ką ekranėlis rodo. 

Informatiko specialybę turintis ūkininkas Aurimas Inčiūra ūkyje ne tik drąsiai diegia naujausias technologijas, bet ir pats jas kuria

Kaip tik netoliese atsikraustė gyventi gabus programuotojas, Aurimas su juo susėdo ir sumeistravo pirmą išmanųjį grūdų temperatūros matuoklį, kurį sudaro strypas, trys jutikliai ir valdiklis. Jutikliai duomenis kas valandą išsiunčia į debesį ir, jei tik temperatūra pradeda kilti (tarkime, peržengia nustatytą 20 °C ribą), iš karto siunčiamas pranešimas šeimininkui į mobilųjį telefoną. 

„Tobulinome tol, kol išėjo dailus ir išbaigtas įrenginys. Strypas turi jutiklius, atmintį, procesorių, jungiamas prie belaidžio interneto, lyg mažas kompiuteris. Viską padarome patys: programėlė ir duomenų debesis mūsų, programinę įrangą taip pat mes sukūrėme, tik neturime galimybių patys gaminti mikroschemų, todėl tą paslaugą perkame. Mano brolis Karolis projektuoja prietaisų dėžutes ir kitas dalis, kurias spausdiname 3D spausdintuvu“, – paaiškina Aurimas. 

Matuojamas vienintelis rodiklis – temperatūra, nes daugiau nieko ir nereikia. Jei laikomų grūdų drėgnumas šiek tiek ir padidėja, bet jie nepradeda kaisti, nieko blogo nenutinka. Jei grūduose atsiranda kenkėjų, patogeninių grybų, apie tai irgi signalizuoja pakilusi temperatūra. 

Grūdų temperatūros stebėjimo sistema leidžia fiksuoti menkiausius temperatūros pokyčius ir išvengti didelių problemų

Standartiniai strypai yra 2–2,5 m ilgio, bet galima padaryti kokio tik nori ilgio. Grūdų bokštams daromas analogiškas įrenginys, tik ne strypas, o kabantys matuokliai su daug sensorių. „Internetiniu ryšiu irgi pasirūpiname, klientams dėl to nereikia sukti galvos. Duomenys perduodami bevieliu ryšiu, todėl nereikia tiesti laidų, ardyti kiemo dangos. Turime visus reikalingus sertifikatus, praėjome metrologines patikras“, – sako A. Inčiūra. 

Jo manymu, investicija į grūdų temperatūros stebėjimo sistemą nėra brangi, ypač įvertinant visus privalumus – ne tik suteikiamą ramybę, bet ir galimybę brangiau parduoti išlaikytus grūdus, nes paprastai kaina artėjant pavasariui kyla, šią taisyklę dar kartą patvirtino ir 2020-2021 m. sezonas. 

Aurimui įdomu bendrauti su kolegomis ūkininkais – neretai su paskambinusiu būsimu pirkėju jis prakalba po gerą valandą. „Patys šią įrangą naudojame, todėl garantuojame, kad ji paprasta ir kokybiška. Viską darome tinginiams gerąja prasme, nes nesinori primityviems dalykams skirti daug brangaus laiko“, – šypsosi A. Inčiūra. Išmaniaisiais strypais galima matuoti bet kokios masės, ne tik grūdų, temperatūrą. Tarkime, komposto, šieno, daržovių, vaisių ir pan. 

Aurimas ūkininkauja kartu su broliais Justinu ir Karoliu, savo ūkį turi ir tėtis Vytautas Inčiūra. Iki sūnų grįžimo ūkininkauti Vytautas dirbo apie 300 ha žemės, o dabar bendras jo ir sūnų ūkių plotas siekia beveik 700 ha. „Esame keturi ūkiai, tarp kurių yra natūraliai susiklosčiusi ir puikiai veikianti kooperacija. Mums daug lengviau, nes vienas kitą galime pavaduoti“, – sako Aurimas. 

Visi broliai, be ūkininkavimo, dar turi ir verslus, nes mato, kad žemės ūkis kuo toliau, tuo nestabilesnis. Karolis, pasinaudodamas parama ne žemės ūkio verslui kaime kurti, baigia įrengti metalo apdirbimo cechą: įsigijo kompiuteriu valdomą gręžimo robotą, plazminę metalo pjovimo mašiną. Nusipirko ir traktorių diagnostikos įrangą. Justinas neseniai įsigijo statybinių prekių parduotuvę, o Aurimas įkūrė įmonę „Eltrum Systems“, kuri diegia inovatyvius sprendimus laikomų grūdų kokybei užtikrinti.

Visą straipsnį skaitykite žurnalo „Mano ūkis“ balandžio mėnesio numeryje

MŪ inf.